Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Partijos išsikelia iš pusvelčiui gautų prestižinių patalpų

 
2017 08 01 9:20
Didžiausias – net 470 kv. m – patalpas sostinės Gedimino prospekte vos už 136 eurus per mėnesį nuomojosi Darbo partija.
Didžiausias – net 470 kv. m – patalpas sostinės Gedimino prospekte vos už 136 eurus per mėnesį nuomojosi Darbo partija. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus ir Kauno brangaus nekilnojamojo turto rinka pasipildė viliojančiais objektais – keliolika metų nemokamai šeimininkavusios mokesčių mokėtojams priklausančiose patalpose partijos viena po kitos pagaliau grąžina raktus.

Praėjusią savaitę be didžiulių 145 kv. m apartamentų pačioje Kauno širdyje – Laisvės alėjoje – liko ubagų karaliumi tituluotas įvairiausių skandalingų protesto akcijų vedlys Vytautas Šustauskas.

Šiomis patalpomis jo vadovauta Lietuvos laisvės, vėliau – Kovotojų už Lietuvą sąjunga naudojosi nuo 2000 metų. Savo feisbuko paskyroje V. Šustauskas ne tik lieja apmaudą, kad po 18 metų tenka palikti patalpas, bet ir žada: „Dar išgirsite mūsų balsą, kurį perduosim, kam reikės, tik vieno norėčiau, kad tie, kas suvarė Lietuvą, būtų nubausti.“

Tačiau bausti vertėtų ir tuos, kurie už tokias erdvias patalpas prabangiausioje Kauno vietoje 18 metų leido nemokėti nuompinigių partijėlei, piliečių seniai nerenkamai nei į Kauno, nei į nacionalinę valdžią – 2015 metais savivaldos rinkimuose ji pelnė vos 1163, mažiau nei 1 proc., kauniečių balsus.

Tiesa, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymą partijoms gali būti laikinai neatlygintinai perduotas panaudos pagrindais valstybės bei savivaldybių turtas, joms paliekant susimokėti tik komunalinius ir kitus mokesčius.

Gali būti, bet neprivalo. Juo labiau įstatymas nieko nemini, kad tas turtas turėtų būti didmiesčio centre ar senamiestyje.

Kaunas – pradininkas

Kauno savivaldybė pirmoji pernai gruodį priėmė sprendimą atsisakyti tokios prabangios labdaros partijoms ir taip užlopyti dar vieną mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo landą. Jau šį mėnesį aukciono būdu kauniečiai planuoja parduoti iš V. Šustausko partijos atgautas patalpas.

Kaip informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, pirkėjų laukia dar vienas objektas Laisvės alėjoje – aukcionui rengiami 30 kv. m patalpų, kuriose buvo įsikūręs Liberalų sąjūdis, dokumentai. Iš Rotušės aikštės išsikrausto Darbo partija, čia 99 kv. m naudojusis 17 metų.

Nuompinigių už erdvias patalpas prabangiausioje Kauno vietoje 18 metų buvo leista nemokėti partijėlei, piliečių seniai nerenkamai nei į Kauno, nei į nacionalinę valdžią. evarzytines.lt nuotrauka
Nuompinigių už erdvias patalpas prabangiausioje Kauno vietoje 18 metų buvo leista nemokėti partijėlei, piliečių seniai nerenkamai nei į Kauno, nei į nacionalinę valdžią. evarzytines.lt nuotrauka

Tiesa, 57 kv. m Laisvės alėjoje dar neatlaisvino „Tvarka ir teisingumas“. Pasak D. Valiuko, ne visas atsilaisvinusias patalpas ketinama parduoti, bet dar svarstoma, kaip jas panaudoti.

O kai kurios partijos nori išsaugoti turimas būstines, tad dabar tariamasi dėl nuomos sąlygų.

Pagal panaudą patalpas Kaune ir dažniausiai centre turėjo šešios politinės partijos. Jų bendras plotas siekė 754 kv. metrus.

Tiesa, prestižinių dovanų partijoms karalius mirė tik Kaune ir Vilniuje.

Daug metų miestą valdžiusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jų turi daugiausia – net 375 kv. metrus. Jei visos partijos patalpas iš savivaldybės būtų nuomojusios rinkos sąlygomis, į miesto biudžetą kasmet būtų sumokėjusios apie 1 mln. eurų.

Pirmas aukcionas – Vilniuje

Balandį Kauno pavyzdžiu pasekė ir sostinė: Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė atsisakyti ydingos tvarkos, kai partijos nemokamai arba pusvelčiui gaudavo erdvias patalpas prestižinėse vietose, ir nusprendė partijoms jas nuomoti rinkos kaina. Skolose skendinčioje sostinėje lig tol 13 partijų lengvatinėmis sąlygomis išnuomota ar panaudos pagrindais leista naudotis per 21 tūkst. kv. m patalpų Visos jos – miesto centre, tad nuomodama rinkos kainomis savivaldybė kasmet būtų gavusi beveik pusę milijono eurų. Tačiau partijų sumokėti nuompinigiai nesiekė nė 25,5 tūkst. eurų.

Didžiausias – net 470 kv. m – patalpas sostinės Gedimino prospekte vos už 136 eurus per mėnesį nuomojosi Darbo partija. Jas savivaldybė viešame aukcione gegužę pardavė už 1,5 mln. eurų. Nuomos sutartis buvo pasibaigusi šį vasarį.

Socialdemokratų partija Vilniuje valdo didžiules (su vaizdu į Gedimino pilį) patalpas, kurios yra partijos nuosavybė. Romo Jurgaičio nuotrauka
Socialdemokratų partija Vilniuje valdo didžiules (su vaizdu į Gedimino pilį) patalpas, kurios yra partijos nuosavybė. Romo Jurgaičio nuotrauka

Šiuo metu sutartys pasibaigusios su trimis partijomis – panaudos būdu patalpas gavusia Centro partija (32,12 kv. m) ir Lietuvos laisvės sąjunga (242,59 kv. m) bei lengvatinėmis sąlygomis jas nuomojančia Lietuvos rusų sąjunga (103,43 kv. m).

Kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė, partijoms pasiūlyta sudaryti nuomos sutartis rinkos kaina, priešingu atveju jos turės atlaisvinti patalpas iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Kaip aiškina V. Lajauskaitė, galiojančios sutartys gali būti keičiamos ar sudaromos naujos, kai abi sutarties šalys susitaria, todėl savivaldybė neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarčių. Bet ir kitoms partijoms, nors jų sutartys nepasibaigusios, pasiūlyta pradėti mokėti rinkos kaina.

Be Darbo partijos, 122,70 kv. m patalpas sostinės Kaštonų gatvėje jau grąžino konservatoriai. Lietuvos rusų sąjunga kreipėsi į savivaldybę su prašymu suteikti mažesnio ploto būstinę vietoj turimos 103,43 kv. m A. Rotundo gatvėje. Liberalų sąjūdis svarsto galimybę nuomotis 210,93 kv. m Vašingtono aikštėje, o Lietuvos laisvės sąjunga nori pakeisti dalies turimų patalpų nuomos sutartį.

Sostinės savivaldybė siekia pasirašyti naujas sutartis ir dėl kitų partijų valdomų plotų: Darbo partijos – 250,85 kv. m Ankštojoje gatvėje, Žaliųjų partijos – 38,06 kv. m A. Juozapavičiaus gatvėje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 48,55 kv. m Pamėnkalnio gatvėje, TS-LKD – 271,93 kv. m L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje, „Tvarkos ir teisingumo“ – 143,41 kv. m T. Vrublevskio gatvėje.

Socialdemokratai – nekilnojamojo turto „magnatai“

Tiesa, nauja tvarka dėl patalpų partijoms kirto nevienodai. Štai konservatoriai Vilniuje prie pat prezidentūros įsikūrė 2005-aisiais, jie su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašė nuomos sutartį net 99 metams. TS-LKD moka itin kuklią tokiai vietai nuomą – tik 190 eurų per mėnesį. „Tačiau konservatoriai į šių patalpų renovaciją investavo net apie 358 tūkst. eurų. Atsižvelgdami į tai prašome savivaldybės sutarties nekeisti“, – aiškina TS-LKD vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė.

TS-LKD dabar derasi dėl naujų sąlygų ir turimoms patalpoms Kaune. Šiuo metu su Kauno savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl 289,44 kv.m pagrindinės konservatorių būstinės Savanorių prospekte (214 name), joje numatytas 300 eurų nuomos mokestis.

Per du trečdalius konservatorių skyrių regionuose turi savo būstines, dalį jų – nuosavybės teise, dalį nuomojasi ar gavo panaudos būdu. Iš kitur (išskyrus Vilnių ir Kauną) jokių signalų palikti patalpas ar keisti pasirašytas sutartis A. Gedvilienė sako negavusi.

Gal apskritai partijoms neverta išlaikyti tiek būstinių savivaldybėse? Vis dėlto, pasak A. Gedvilienės, daug kur susiklosčiusios tradicijos, kad skyriaus gyvenimas sukasi aplink būstinę, jose vyksta susitikimai, renginiai. Be patalpų dažniausiai apsieina mažesni skyriai.

Konservatoriai teigia, kad į šių patalpų sostinėje renovaciją investavo net apie 358 tūkst. eurų, todėl prašo nekeisti kuklios nuomos kainos. Alinos Ožič nuotrauka
Konservatoriai teigia, kad į šių patalpų sostinėje renovaciją investavo net apie 358 tūkst. eurų, todėl prašo nekeisti kuklios nuomos kainos. Alinos Ožič nuotrauka

O Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) nelabai rūpi dviejų didžiųjų miestų užmojis iškraustyti partijas: socialdemokratai – patys nekilnojamojo turto „magnatai“.

Vilniuje jie valdo didžiulę (su vaizdu į Gedimino pilį) būstinę, kuri yra partijos nuosavybė.

„Kaune esančios patalpos – irgi mūsų nuosavybė. Daug nuosavybės objektų turime ir regionuose. Valstybei mokame nekilnojamojo turto mokestį“, – pasakoja LSDP buhalterė Valentina Sazanova.

Viešumas – tolygu skaidrumas

Užmojis taupiau naudoti bendrą turtą pradeda duoti vaisių. Tačiau kai kam, ypač iškraustomiems politikams ar visuomenininkams, kyla abejonių, ar atlaisvintos patalpos netaps tik skaniu kąsneliu dabar valdžią turintiems politikams. Juolab kai kurių jų artimieji kaip tik ir užsiima prestižinio būsto pardavimu ir nuoma.

Štai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės, Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos pirmininko pavaduotojos Almos Vaitkunskienės sūnus – nekilnojamojo turto agentūros „ReBaltic“, save tituluojančios prestižinio būsto lyderiais Vilniuje, vienas steigėjų ir tarpininkų. Tačiau A. Vaitkunskienės privačių interesų deklaracijoje to nenurodyta. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tyrėja, deklaravimo specialistė Justina Žėkaitė aiškina, esą tokios prievolės nėra: vaikų darbovietes reikia deklaruoti tik tuo atveju, jei tai kelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Tačiau kai esi savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos pirmininko pavaduotoja, tokia atsarga gėdos nepadarytų. Juolab vertėtų mokytis iš svetimų klaidų: Algirdas Butkevičius, dar būdamas premjeras, taip pat nedeklaravo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto dėl dukters šeimos verslo, dėl to vėliau pateko į nemenką skandalą.

Be kita ko, į akis krinta ir labai keista Vilniaus miesto savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos hierarchinė struktūra: viršininkė yra savo pavaldinio pavaduotoja – A. Vaitkunskienė yra pavaduotoja šios komisijos pirmininko Arvydo Darulio, kuris yra jos, kaip administracijos direktorės, pavaduotojas.

Vis dėlto, be šios keistos šarados, Vilniaus miesto savivaldybei šioje srityje prikišti nėra ko: jos funkcijoms netinkamą turtą pardavinėja viešo aukciono būdu, visą informaciją skelbia Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje www.vilnius.lt, taip pat www.evarzytines.lt, www.alio.lt ir www.aruodas.lt, lauko reklamos stenduose. Tad viešumo, vadinasi, ir skaidrumo netrūksta. Visi patalpų klausimai svarstomi savivaldybės administracijoje, o taryba priima sprendimus dėl patalpų įtraukimo į parduodamo turto sąrašą.

Pirmasis – buvusių Darbo partijos patalpų aukcionas taip pat pavyko sėkmingai: pradinė pardavimo kaina – 782,5 tūkst. eurų – bemaž padvigubėjo. Tačiau kas tas turtingas pirkėjas, savivaldybė neinformuoja, nes dar nepasirašytos sutartys.

Jei informacija apie aukcioną skelbiama viešai ir plačiai, o kaina gerokai viršija pradinę, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto agentūros Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio nuomone, nelieka vietos kokiems nors įtarimams, kad pirkimas neskaidrus.

Dosnumo reikėtų atsisakyti ir valstybės institucijoms

Belieka džiaugtis – prestižinių dovanų karalius partijoms mirė. Gal tokį nepateisinamą dosnumą dar buvo galima pateisinti, kol partijos negavo pinigų iš valstybės biudžeto, bet dabar jos gauna valstybės dotacijas ir gali nuomotis patalpas rinkos kaina. Beje, valstybės dotacijos skiriamos atsižvelgiant į tai, kiek svarbi viena ar kita partija rinkėjams – kiek paramos jos sulaukė rinkimuose. Skiriant patalpas partijoms tokios logikos nėra: pavyzdžiui, Darbo partija naudojosi dviem 720 kv. m patalpomis pačiame Vilniaus centre, nors neturėjo nė vieno Vilniuje išrinkto miesto tarybos nario ir nė vieno vilniečių išrinkto Seimo nario.

Tiesa, prestižinių dovanų partijoms karalius mirė tik Kaune ir Vilniuje. Kaip informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, uostamiestis svarsto tik galimybę nustatyti partijoms skiriamų patalpų ploto limitą, bet nuompinigių iš partijų nereikalauja – motyvuojama įstatyme numatyta galimybe suteikti patalpas nemokamai. Bet ar tikrai Klaipėda ir kiti miestai pertekę patalpų ir lėšų?

O Vilnius ir Kaunas toliau revizuoja nemokamai ar už simbolinę nuomą atiduotas patalpas visokio plauko organizacijėlėms. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D. Valiukas pasakoja, kad tokia labdara naudojosi, pavyzdžiui, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija. Dabar šių patalpų dokumentai jau rengiami aukcionui. Taip buvo suteikiamos net didžiulės erdvės: Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ yra gavusi net 1420,36 kv. m, asociacija „Kūrybos kelias“ – 1728,14 kv. m patalpų.

Galų gale kyla dar vienas klausimas: ar ne laikas tokią sau pavaldžių patalpų reviziją padaryti ir centrinei Lietuvos valdžiai? Ar tikrai ministerijoms, jų padaliniams, joms pavaldžioms institucijoms bei įstaigoms būtina taip erdviai įsikurti ir būtent prestižinėse vietose?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"