TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijos užsimanė laisviau leisti pinigus

2014 03 18 6:00
B.Vėsaitė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lėšas, gaunamas ne iš valstybės kišenės, politinės partijos pageidautų leisti apeidamos Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus biurokratinius slenksčius. Ekspertai pabrėžia, kad įvairios išimtys didina abejones dėl pirkimo procesų skaidrumo.

Nuo sausio pagal griežtas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas gyvenančios partijos norėtų kvėpuoti laisviau nei kitos organizacijos, kurioms privalu laikytis šio teisės akto. Kaip įgyvendinti tokią svajonę, pasiūlė Seimo Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Jos parengta pataisa numato galimybę partijoms savarankiškai surinktas lėšas (pavyzdžiui, nario mokestį, aukas) leisti apeinant Viešųjų pirkimų įstatymą. Jis būtų taikomas tik tiems pirkimams, kuriuos partijos vykdo už valstybės skirtos dotacijos pinigus.

Dėl tokios iniciatyvos sutaria ir valdančiųjų, ir opozicinių partijų atstovai. Tuo metu ekspertai įspėja apie galimą Europos Sąjungos (ES) direktyvų pažeidimą.

Sukelia problemų

B.Vėsaitės teigimu, imtis pataisos paskatino iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių gaunami skundai, kad jiems labai sudėtinga įsigyti net mažiausių smulkmenų. “Juk neretai tenka operatyviai užuojautą į laikraštį įdėti, gėlių krepšelį pirkti, o viešieji pirkimai užsitęsia. Vietos politikams - tai tikrai problema”, - LŽ sakė parlamentarė. Pasak jos, tokia tvarka nepatenkintos ir kitos partijos, ypač jų rajoniniai skyriai.

“Todėl ir nusprendėme, kad vertėtų išskirti du finansinius srautus, patenkančius į partijų kišenę: valstybės asignavimus iš biudžeto ir kitas lėšas - nario mokestį, aukas bei kita. Viena eilutė būtų skirta pirkti pagal Viešųjų pirkimų reikalavimus, kita - laisvai, netaikant šio įstatymo”, - aiškino B.Vėsaitė. Politikė mano, kad pataisa gerokai palengvintų partijų rajonų skyrių veiklą. Be to, “savo mažais pirkimais” jie paskatins regiono smulkiojo verslo plėtrą. Socialdemokratė prognozavo, kad Seime įstatymo pataisą palaikys visos frakcijos.

LSDP atsakingasis sekretorius Gintautas Paluckas LŽ sakė, kad šią kadenciją partijos savarankiškai surenkamos lėšos sudaro 25 proc. visos LSDP gyvavimui turimos sumos, likusią - valstybės dotacija.

Iniciatyvą palaikytų

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vicepirmininkas ir Seimo frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma taip pat mano, kad partijos galėtų turėti daugiau laisvės. Anot konservatoriaus, partijos “tikrai niekada nebus suinteresuotos švaistyti lėšas, iš kurių egzistuoja”. “Idėja tikrai svarstytina. Juolab kad pataisa palies nedidelę lėšų dalį. Dabar, kai fiziniai asmenys paremti partijas gali tik per rinkimų kampanijas, partijos privačių lėšų surenka palyginti nedaug - apie 10-20 procentų”, - LŽ sakė J.Razma.

TS-LKD vicepirmininkas įsitikinęs, kad atskirti biudžetinius ir savarankiškai surinktus pinigus - ne problema. “Partija gali turėti dvi sąskaitas. Jei moki iš pirmos, perki konkurso būdu, jei iš antros - laisvai”, - praktinę dalyko pusę išaiškino politikas. Tačiau J.Razma nemano, kad įstatyme įtvirtintos pirkimo procedūros, kurios taikomos ir partijoms, yra per daug biurokratizuotos. “Visiems biudžetinių pinigų naudotojams nustatę tokias griežtas taisykles, mes patys neturime teisės skųstis ir aimanuoti, kad sunku, ir ieškoti išimčių”, - teigė konservatorius.

Daug klaustukų

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės teigimu, “bent jau šiuo etapu” VPT nuomonė apie teikiamą projektą nėra vienareikšmė. “Viena vertus, galima sutikti, kad biudžeto pinigai, išleidžiami pagal šį įstatymą, vis tiek bus kontroliuojami”, - LŽ sakė ji. Kita vertus, Viešųjų pirkimų įstatymas neretai taikomas net ir toms organizacijoms, kurios iš biudžeto negauna nė lito, o užsidirba pačios.

Be to, anot S.Jurgelevičienės, trūksta duomenų, kokią partijų išlaidų dalį tokia pataisa paliestų. “Tarkime, jei ta dalis būtų didelė, ir kalbėtume apie tarptautinius pirkimus, būrų galima įtarti, kad tokia tvarka gali prieštarauti Europos Sąjungos teisės aktams. Tačiau jei, kas yra tikėtina, ta išlaidų dalis nedidelė, ES narės pačios gali pasirinkti, kaip elgtis. Mes manome, kad šiuo atveju būtų svarbi Ūkio ministerijos, kuri formuoja viešųjų pirkimų politiką, nuomonė”, - sakė ji.

Anot “Transparency International “ Lietuvos skyriaus ekspertės Rūtos Mrazauskaitės, Viešųjų pirkimų įstatymas - labai svarbus teisės aktas visam šalies ekonominiam gyvenimui ir tikrai sudėtingas teisinės technikos požiūriu. “Keičiant jį dar kartą ypač svarbu išdėstyti konkrečius tokio siūlymo argumentus. Tik taip galima užtikrinti, kad šis įstatymas liktų vientisas ir veiktų efektyviai”, - LŽ sakė ekspertė.

Tačiau, jos nuomone, teikiamos pataisos kelia rimtų klaustukų. “Siūloma daryti išimtis ne tam tikroms išlaidų rūšims, bet pinigų šaltiniui. Dėl to daugiau skaidrumo tikrai neatsiras”, - tikino R.Mrazauskaitė. Kartu ji priminė, kaip prieš kelerius metus iš šio įstatymo įtakos zonos išbraukus partijas, Lietuva sulaukė Europos Komisijos dėmesio dėl galimo ES viešųjų pirkimų direktyvos pažeidimo. “Ši pozicija tarsi leidžia kelti klausimą, ar ir dabartinė pataisa atitiktų direktyvų dvasią”, - pridūrė ekspertė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"