TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijos žada geriau finansuoti gynybą

2014 03 29 14:05
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos parlamentinių partijų vadovai šeštadienį įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto.

Tokį susitarimą minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį Prezidentūroje pasirašė valdančiosios koalicijos ir opozicijos partijų vadovai. Susitarime teigiama, kad gynyba stiprinama „reaguojant į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje“.

Partijų vadovai taip pat paskelbė, kad sieks nuolatinio JAV „nuolatinio tiesioginio karinių pajėgumų buvimo Baltijos valstybių teritorijose“.

Pagal susitarimą, biudžeto didinimo tempai kasmet būtų nustatomi atskiru Seimo nutarimu. Konkretūs skaičiai šeštadienio susitarime artimiausiems metams nėra nurodomi.

Dokumente išskiriami prioritetai, kad papildomas finansavimas būtų skiriamas prieštankinei, oro gynybos ginkluotei, kovinėms mašinoms, rezervo rengimui, taip pat informacinės ir kibernetinės gynybos sistemai.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO. Aljanso šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. finansavimo.

Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad ankstesni susitarimai dėl gynybos finansavimo nebūdavo vykdomi, todėl nesukūrus prižiūrinčios struktūros nėra garantijos, kad pakaks politinės valios pasiekti ir naująjį tikslą. „Susitarimo įgyvendinimas bus sunkesnė dalis nei jo pasirašymas. Ankstesni sutarimai būdavo padedami į stalčius. Turėtų atsirasti struktūra, kuri prižiūrėtų susitarimą. Pačių partijų priežiūra nebūtinai veiks“, - sakė L.Kasčiūnas.

Jo nuomone, Lietuva galėtų pasekti Danijos pavyzdžiu ir įkurti visuomeninę instituciją, kuri aptartų gynybos klausimus ir prioritetus.

Partijų vadovai taip pat išsakė paramą Visagino atominės elektrinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektams. Jie sutarė šiuos projektus įgyvendinti „kiek įmanoma sparčiau“, o priklausomybę nuo dujų ir elektros importo įvardijo realia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Dokumente teigiama, kad ilgus metus diskutuojamas atominės elektrinės projektas turi būti įgyvendintas „pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas“.

Vyriausybė iki šiol nepaskelbė galutinio apsisprendimo, ar Lietuvoje bus statoma atominė elektrinė. Šis projektas buvo vystomas su Japonijos įmone „Hitachi“ ir Latvijos bei Estijos bendrovėmis, tačiau 2012 metų spalį nesulaukė paramos per patariamąjį referendumą.

Suskystintų gamtinių dujų terminalui Lietuvoje yra tvirta politinė parama. Jis turėtų būti įrengtas iki metų pabaigos. Taip būtų panaikinta Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ monopolija. Partijų susitarime pabrėžiama, kad iki dujų terminalo eksploatavimo pradžios į valstybės kontrolę turi būti perimtas magistralinis dujotiekis.

Partijos susitarime taip pat parėmė planus 2015 metais įsivesti eurą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"