TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijų pažadai: kas daugiau

2016 05 02 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo rinkimams besirengiančios partijos, dėliodamos savo programas – įsipareigojimus rinkėjams – pastaruoju metu linksta įvardyti konkrečius skaičius, kokiais atlyginimais ar išmokomis pradžiugintų piliečius pergalės atveju. Apžvalgininkai teigia, kad tai masalas rinkėjams, nes politikai dažniausiai nesako, iš kokio maišo pasemtų pažadėtus lobius.

Pastaraisiais savaitgaliais partijos viena po kitos šaukia narių suvažiavimus, dėliodamos kandidatų spalio 12-ąją vyksiančiose Seimo rinkimuose sąrašus, taip pat – aptarinėdamos programas, kuriose suguls įsipareigojimai rinkėjams. Kol kas nė viena politinė organizacija dar nėra paskelbusi visos savo rinkimų programos, bet esminius jose atsirasiančius pažadus jau deklaravo daugelis.

Vienas svarbiausių artėjančių rinkimų programinių akcentų – konkrečios sumos, kuriomis partijos žada didinti vidutinius atlyginimus ar įvairias išmokas. „Partijos pradėjo žadėti konkrečius skaičius dėl to, kad žmonės jų pasigesdavo skaitydami abstrakčius samprotavimus apie ateities darbus. Be to, daugelis politikų, matyt, suprato, kad prieš ketverius metus labai kritikuotas Darbo partijos (DP) įsipareigojimas dėl minimalios algos didinimo (prieš 2012 metų rinkimus DP žadėjo padidinti minimalią algą iki 1509 litų, 355 eurų – red.) rinkėjams labai patiko, todėl ir kiti dabar bėga iš paskos. Vis dėlto tai manipuliavimas rinkėjais: jeigu nebus jokių krizių, vidutinis atlyginimas vis tiek kils, nors niekas dabar negalėtų konkrečiai pasakyti, kiek – spėlioti apie atlyginimų augimą yra tas pat, kas prognozuoti orus po ketverių metų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vilniaus universiteto profesorius dr. Romas Lazutka.

Žeria skaičius

Šiuo metu valdančiajai koalicijai priklausanti DP, kuri 2004 metais pasitelkė skaičių magiją ir skelbė garsiąją vienetukų programą, kurioje nurodė 1, 11, 111 ir 1111 dienų suplanuotus sprendimus, o per 2012-ųjų rinkimus kalbėjo apie tai, kaip konkrečiai išaugs minimalus atlyginimas, šįmet žengė dar toliau. „Darbiečiai“ savo rinkimų programoje svarbiausiais prioritetais įvardijo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), minimalios mėnesinės algos (MMA) bei vidutinės pensijos didinimą. DP žada, kad jiems gavus valdžią, VDU bus keliamas iki 1110 eurų (šįmet – 756 eurai), MMA – iki 656 eurų (šią liepą turėtų siekti 380 eurų), o vidutinė pensija – iki 422 eurų.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD, konservatoriai) savo pažadais – dar dosnesni nei „darbiečiai“. Pristatę ekonomikos pasiūlymų paketą – „Naują planą Lietuvai“ – konservatoriai tikina, kad po rinkimų jiems gavus daugumą Seime, iki 2021 metų Lietuvoje VDU sieks 1250 eurų, vidutinė pensija – 400 eurų. Per minimą laikotarpį TS-LKD plano kūrėjai mato atsirasiant 147 tūkst. naujų darbo vietų, į šalį turėtų papildomai grįžti 80 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Dėl to šalies ekonomika sulauktų 6,88 mlrd. eurų papildomų investicijų.

Kukliausiais tarp pažadų dalytojų bent kol kas pasirodė Liberalų sąjūdis. Partijos, šiems rinkimams paskelbusios šūkį „Už Lietuvą, kurioje norisi gyventi!“, pirmininkas Eligijus Masiulis išplatino savo „įsipareigojimus“ Lietuvos žmonėms. Juose numatoma, kad valdžią gavus liberalams, vidutinis atlyginimas perkops 1000 eurų – esą didesnes pajamas garantuos spartesnis Lietuvos ekonomikos augimas.

Konkrečių skaičių kol kas nemini valdantieji socialdemokratai. Jų rinkimų programoje „Saugi, solidari ir laiminga Lietuva“ nurodoma, kad svarbiausias socialdemokratų ateities prioritetas – skurdo mažinimas, o svarbiausias programos akcentas – vidurinės klasės stiprinimas.

Žino, kad galės netesėti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus politologo Ramūno Vilpišausko manymu, partijų apsisprendimas kalbėti apie konkrečius skaičius atspindi pastarojo meto diskusijas apie vidutinį atlyginimą Lietuvoje ir jo palyginimus su kitų ES šalių, ypač su kaimyninių valstybių, gyventojų pajamomis.

„Tokioje situacijoje kyla noras orientuotis į vidutinio atlyginimo didinimo pažadus. Viskas priklauso nuo to, kuo tie pažadai grindžiami, nes patys minimi dydžiai mažai ką sako. Nežinant, kaip jie buvo skaičiuoti, kokiomis prielaidomis remiantis prognozės padarytos, labai sudėtinga vertinti, ar tai yra patikimi pažadai, ir nuo ko priklauso, ar jie bus įgyvendinti“, – kalbėjo politologas.

Ekonomisto R. Lazutkos teigimu, skaičiais politikai gali manipuliuoti drąsiai, nes tuo atveju, jeigu žadami dydžiai neišaugs tiek, kiek prognozuota, visada atsiras objektyvių pasiteisinimų, kodėl pažadai neįgyvendinti.

„Paprastai po rinkimų būna kuriamos kelių partijų koalicijos, taigi, politikai visada galės dėl neįgyvendintų savo pažadų apkaltinti partnerius. Kitas dalykas, vidutiniai atlyginimai nepriklauso nuo partijų ir valdžios – jie gali koreguoti tik minimalų atlyginimą. Vadinasi, politikai, pateikę įsipareigojimus dėl vidutinio atlyginimo didinimo, visada galės pasiteisinti, kad ekonomiką vėl užklupo krizė, kažkas įvedė embargą lietuviškoms prekėms ir panašiai, dėl ko įgyvendinti pažado nepavyko“, – teigė jis.

Muilo burbulas

Pažadai dėl atlyginimų – ne vienintelis partijų masalas rinkėjams. Antai „darbiečiai“ savo programoje tikina, kad laimėję jie sieks neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti MMA, taip pat – sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams ir būtiniausiems vaistams, stabdyti emigraciją ir kurti naujas darbo vietas regionuose. Atskiras pažadas skirtas jaunuoliams – jiems, sulaukusiems 18 metų, „darbiečiai“ norėtų skirti vienkartinę 2000 eurų išmoką gyvenimo pradžiai.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ (TTP), per šiuos rinkimus žadanti vesti tėvynainius „ Į teisingesnę Lietuvą“, labiausiai akcentuoja taip pat regionų gaivinimą bei emigracijos mažinimą. „Tvarkiečiai“ žada ne tik sukurti strategiją, kuri padėtų sugrąžinti emigrantus į Lietuvą bei sulaikytų dar neišvykusius, bet ir ketina į gimtinę vilioti pinigais. Pristatydamas partijos rinkimų programą, TTP vicepirmininkas Kęstas Komskis yra minėjęs, kad kiekvienam sugrįžtančiajam į Lietuvą galėtų būti skiriama bent po 6 tūkstančius eurų.

Pasak R. Vilpišausko, teikdamos tokius siūlymus, partijos paprastai nenurodo, kaip jie būtų finansuojami. „Akivaizdu, kad norint turėti pinigų išmokoms, reikia arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas kitose srityse, arba papildomai skolintis, nors dažnai tos pačios partijos, kurios teikia įvairias idėjas, kaip didinti biudžeto išlaidas, kartu kritikuoja valstybės skolinimąsi. Nė vieno iš paminėtų pajamų gavimo būdų politikai paprastai nedetalizuoja, apskritai nekalba, kaip tokie dosnumo pavyzdžiai būtų finansuojami“, – tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"