TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijų planuose – pinigų aruodai

2016 08 16 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Programas Seimo rinkimams pristačiusios politinės partijos kalba jose apie valstybinius bankus ir specialius fondus, iš kurių būtų dalijamos lengvatinės paskolos norintiesiems įsigyti būstą arba įsikurti kaime. Apie tokių darinių steigimą užsimena ne vien populistinėmis laikomos, bet ir didžiosios partijos.

Mintis Lietuvoje įsteigti valstybinį komercinį banką vis šmėkšteli politinėje darbotvarkėje. Nors finansų analitikai ir praktikai šia tema irgi retkarčiais padiskutuoja, jie tai vadina veikiau proto mankšta nei pasiūlymu, kurį Lietuvoje pavyktų įgyvendinti.

Rinkėjų palaikymo artėjančiuose Seimo rinkimuose siekiančios partijos į savo politines darbotvarkes prirašė įvairiausių pasiūlymų. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo viliojantys, tačiau ekspertams kelia šypseną. Bent dvi parlamentinės partijos kalba apie naujus bankus, kitos – apie fondus, skirstysiančius pinigus.

Tautos bankas „Vytis“

Apie naujus bankus užsimenama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) paskelbtose programose. LVŽS nurodo, kad jei laimėtų rinkimus, Lietuvos pašto pagrindu įsteigtų Regionų plėtros banką. Naują kredito įstaigą taip pat žada „Tvarkos ir teisingumo“ partija (TT), įrašiusi į programą eilutę, kad kurtų valstybės valdomą arba mišraus kapitalo tautos banką „Vytis“. Į jį esą būtų galima perkelti valstybės ir savivaldybių sąskaitas.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) rinkimų programos projekte aiškina steigsianti „valstybinį lengvatinių paskolų fondą, kuris užtikrins jauniems žmonėms palankiomis ir prieinamomis sąlygomis įsigyti pirmąjį būstą“. Apie kai ką panašaus užsimena ir Darbo partija (DP): „Sukursime būsto jauniems specialistams ir jų šeimoms kaimiškose vietovėse įsigijimo kompensavimo tvarką.“

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į programą įrašė užmojį įsteigti Lietuvos strateginių investicijų fondą. TS-LKD dėsto, kad toks darinys galėtų atsirasti įtraukiant į šį fondą Europos Sąjungos (ES) struktūrines lėšas administruojančias ir investuojančias agentūras: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA). Skaičiuojama, kad tokio fondo biudžetą sudarytų 1,266 mlrd. eurų.

Liberalų sąjūdžio (LS) rinkimų programoje irgi kalbama apie naują pinigų aruodą, pavadintą Pietryčių Lietuvos fondu. Esą šis „fondas bus įsteigtas ir finansuojamas Lietuvos valstybės, ir skirtas greitesniam bei visa apimančiam Pietryčių Lietuvos vietinių bendruomenių įtraukimui į Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimą“.

Geriau jau lengvatos

Ekonomistams tokios politikų idėjos atrodo mažų mažiausiai keistos. Jų teigimu, taip tarsi kuriama iliuzija apie būsimą „pigių pinigų“ lietų. Kol kas vienintelės TS-LKD pasiūlymas paaiškintas plačiau, kitos partijos nenurodo, nei kiek tai kainuos, nei kaip visa tai bus daroma.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Jonas Čičinskas sako, kad partijos, skelbiančios apie ketinimus kurti bankus, tokius pasiūlymus traukia iš praeities, ir primena, jog, pavyzdžiui, Lietuvos paštas anksčiau vykdė taupomųjų kasų ir bankų funkcijas. Tačiau visa tai – praeitis.

Jonas Čičinskas: "Kol kas tai tėra spekuliavimas idėjomis, apie kurių įgyvendinimą, atrodo, nemąstoma." /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Būtų geriau, jeigu jos kalbėtų apie atitinkamas lengvatas, fiskalinę politiką. Sunku komentuoti, kai nėra nieko, išskyrus idėją. Koją kiša politikų neprofesionalumas. Kol kas tai tik spekuliavimas idėjomis, apie kurių įgyvendinimą, atrodo, nemąstoma. Šnekėti vien apie tai, kaip semsime pinigus ar turėsime fondą, nerimta“, – svarstė ekonomistas.

Galiausiai, pasak J. Čičinsko, specialūs fondai nėra geriausia išeitis – jeigu jie priklausytų valstybei, greičiausiai būtų apkaišioti įvairiausiomis biurokratinėmis procedūromis, neturėtų aiškaus intereso. „Tą patį būtų galima pasiekti per mokesčius, per makroekonominę politiką, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio lengvatą imant paskolą pirmam būstui įsigyti, ir taip toliau. Fondams steigti reikia pinigų, o iš kur jų paimti, politikai nenurodo“, – kritikavo ekonomistas.

Įkyri mintis, ir tiek

Iki 1999 metų šalyje veikęs Lietuvos valstybinis komercinis bankas ilgainiui tapo privatus ir pateko į kauniečių finansinės grupuotės EBSW rankas. Jo veikla buvo tokia „įspūdinga“, kad užteko ne vienai teismo bylai. Be to, kaip rodo patirtis, beveik visos Lietuvos valstybinės finansinės institucijos arba bankrutuoja, arba turi finansinių bėdų. Todėl bet kokias kalbas apie naujus bankus ekspertai vertina itin griežtai.

Rimanto Rudzkio nuomone, žeriantieji pasiūlymus apie bankus sunkiai suvokia, kaip jie veikia. /Alinos Ožič nuotrauka

VU profesorius Rimantas Rudzkis mano, kad valstybinio banko kūrimas yra idee fixe. „Pasaulinėje finansų sistemoje esant reitingams valstybiniam bankui tikrai nematau vietos. Euro zonoje palūkanos mažos, o Lietuvoje veikia aukštus reitingus turintys bankai, kurie lengvai gali labai pigiai persiskolinti, – aiškino jis. – Todėl nelabai įsivaizduoju, kaip galėtume įkurti valstybinį banką, kuris turėtų aukštą reitingą ir Lietuvai daug nekainuotų, nebūtų rizikingas.“

Mokslininkas įsitikinęs, kad žeriantieji pasiūlymus apie bankus sunkiai suvokia, kaip jie veikia. Kas kita, kai kalbama apie šį tą panašus į valstybinį atsiskaitymų centrą. „Lietuvos paštas beveik ir atlieka tas funkcijas. Tačiau tai niekaip nesusiję su paskolų teikimu. Nemanau, kad paštas (kaip siūlo LVŽS) turėtų išduoti kreditus. Vargu ar tai suteiks pranašumų prieš komercinius bankus, kurių kredito reitingai tikrai aukšti“, – pakartojo jis ir pridūrė, kad ES bankams keliami labai dideli reikalavimai.

Galvoja tik apie save

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius politologas Ramūnas Vilpišauskas pabrėžia, kad apie bankus ir fondus kalbančios partijos deklaruoja tai darančios tarsi dėl viešojo intereso, bet iš tiesų galvoja vien apie save. „Ir anksčiau būta tokių bandymų. Visos tos idėjos rodo norą ką nors pakeisti. Tačiau neaišku, ar tas „kas nors“ būtų geriau už dabartinę padėtį. Paprastai nesivarginama atlikti išsamesnės analizės, sąžiningai įvardyti tokių sprendimų pranašumų ir trūkumų“, – politikų norus kurti bankus ir fondus komentavo jis.

Politologo nuomone, trūksta argumentų, kodėl reikia keisti dabartinę padėtį. Antai TS-LKD siūlo tobulinti ES paramos skirstymo struktūrą, LSDP šneka apie lengvatines paskolas, bet analizės, kaip tai padaryti, kol kas nėra. „Susidaro įspūdis, kad paprasčiausiai norima atkreipti dėmesį pasiūlant ką nors kita, nei yra dabar. Ir tikimasi, jog žmonėms tai patiks“, – sakė politologas.

Beje, apie naujus darinius kalba ne vien opozicinės, o visos trys valdančiąja koaliciją sudarančios partijos – LSDP, DP ir „tvarkiečiai“. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius mano, kad jų galima visiškai teisėtai klausti: „O ką veikėte pastaruosius ketverius metus?“ „Ekonominės krizės jų valdymo metais nebuvo, dabar kadencija baigiasi. Per vėlu siūlyti net ir gerus dalykus, tokius kaip, tarkime, lengvatas jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“, – tvirtino jis.

Lietuvos biudžetas jau ilgą laiką deficitinis – daugiau išleidžiama, nei į jį surenkama, ir kol kas neatrodo, kad bent per kelerius artimiausius metus padėtis pasikeistų. Kol politikai nepaaiškino, iš kur į žadamus kurti fondus suneštų pinigų, diskutuoti apie tai sunku, juolab kai valstybės skola siekia beveik 17 mlrd. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"