TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijų priedanga - piliečių judėjimai

2010 09 15 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Piliečių pasitikėjimą praradę politikai prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus sugalvojo gudrų rinkėjų suvedžiojimo būdą. Balsuoti už nepriklausomus kandidatus jau ragina nemažas būrys naujai įsteigtų visuomeninių judėjimų, kurių idėjinį branduolį iš tiesų sudaro atskiri politikai ar politinės organizacijos.

Vakar Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos durimis išdidžiai trenkęs šiaulietis verslininkas Andrius Šedžius pažadėjo įsitraukti į savivaldos rinkimų kampaniją ir suburti savo miesto "nepartinių kandidatų sąrašą", vasario mėnesį susirungsiantį dėl Šiaulių miesto tarybos mandatų. Nors politikas LŽ teigė kol kas nenorįs "šokiruoti partijos", vis dėlto pareiškė, kad buriamą "nepartinį sąrašą" sudarys ir LSDP Šiaulių skyriaus nariai, prieš savivaldos rinkimus masiškai pasitrauksią iš partijos.

A.Šedžius bent jau sąžiningai kalba apie buriamos "nepartinių grupės" siekius įsitraukti į savivaldybių tarybų rinkimų kampaniją. Tuo metu gausus vasarą įsisteigusių ir visuomeniniais pilietiniais judėjimais pasivadinusių organizacijų, prie kurių vairo stovi valdžią išsaugoję ar neseniai jos netekę politikai, būrys atkakliai deklaruoja, esą jų tikslai niekuo nesusiję su artėjančiais savivaldos rinkimais.

Pasinaudojo judėjimu

Apžvalgininkai jau kuris laikas akcentuoja, kad rinkėjų simpatijas visuomeninėms organizacijoms pajutę politikai, ypač likusieji aktyvios veiklos užribyje, pastaruoju metu imasi kurti nepolitiniais vadinamus judėjimus, iš esmės remiančius nepopuliarioms partijoms atstovaujančius bei galimybių laimėti rinkimus per jų sąrašus neturinčius veikėjus.

"Partijos jau anksčiau pradėjo ieškoti išlikimo būdų, leisiančių gauti kuo daugiau vietų savivaldybių tarybose, o vienas iš jų - piliečių judėjimai. Partijos kuria antrines organizacijas, pridengtas visuomeninių judėjimų vardu, taip drumsdamos žmonių protus, kompromituodamos pilietinės visuomenės idėją", - LŽ tvirtino žinomas visuomenininkas teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Prieš kelerius metus subūręs visuomeninę organizaciją Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ), ypač aktyviai pasireiškusią kovojant prieš "Leo LT" kūrimą, šią vasarą teisininkas su bendraminčiais buvo priverstas iš jos trauktis bei steigti naują - Nepartinį demokratinį judėjimą (NDJ). K.Čilinskas neslepia tokio žingsnio buvęs priverstas imtis, nes į JDJ sambūrį masiškai įsitraukę bent kelių politinių partijų atstovai bandė dezorganizuoti judėjimo veiklą, siekdami įgyvendinti savo politinius tikslus.

"JDJ buvo įkurta kaip nepolitinė piliečių asociacija. Tačiau partijoms pamačius, kad visuomenei tai svarbu, į judėjimą pradėjo stoti jų nariai. Kai kurie JDJ skyriai buvo suformuoti vien tik partijų skyrių pagrindu. Daugiausia tai darė valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), taip pat "Tvarka ir teisingumas", Darbo partija, buvo ir kitų. Kai partinių judėjimo narių skaičius organizacijoje pradėjo artėti prie trečdalio visų dalyvių, visuotinio susirinkimo metu buvo pasiūlyta arba JDJ reorganizuoti į nepartinį judėjimą, arba kurti atskirą organizaciją. Taip atsirado NDJ - piliečių organizacija be partijų narių", - LŽ sakė K.Čilinskas.

Gausus būrys

Ranka rankon su politikais dirbančių ar jų įsteigtų "nepartinių" judėjimų šią vasarą pasipylė lyg iš gausybės rago. Birželio pabaigoje apie paties įkurtą visuomeninį judėjimą "Tėvynės atgimimas ir perspektyva" (TAIP) pranešė iš Seimo ir partijos pasitraukęs buvęs Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas. Kiek anksčiau apie įsteigtą "Tautos ateities forumą" pranešė Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas Algimantas Matulevičius, prieš kelerius metus aktyviai bandęs priversti kolegas politikus atidžiai išnagrinėti Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo metu išaiškėjusius "valstybininkų" grupės kurtus valstybės užvaldymo planus.

Liepą apie nepolitinės organizacijos "Mūsų reikalas" steigimą pranešė aktyvus Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kūrėjas, o vėliau - vienas didžiausių jos kritikų teisininkas Valdemaras Stančikas. Su ta pačia TPP susiję politikai savo ruožtu jau paskelbė apie judėjimo "Ąžuolas" kūrimą.

Dar įdomesni dariniai - prie JDJ bandę prisiplakti, o vėliau apie atskiros organizacijos kūrimą pranešę žiniasklaidos tinklo savininko kauniečio Kęstučio Pūko šalininkai, įsteigę organizaciją "Kitokia Lietuva", bei grupė įtakingiausių Kauno verslininkų, susibūrusių į visuomeninę organizaciją "Kitoks Kaunas", taip pat neslepiantys tikslų dalyvauti rinkimuose.

Į savivaldos rinkimų traukinį planuoja įšokti ir Garliavos protestuotojų pagrindu besikurianti organizacija "Drąsiaus kelias", pagrindiniu tikslu iki šiol vadinanti siekį apginti pedofilų galbūt išnaudotą žuvusiojo Drąsiaus Kedžio dukrelę.

Sena idėja

Ilgametis Vilniaus meras, po 2008-ųjų rinkimų nesėkmingai debiutavęs Seime ir iš jo pasitraukęs A.Zuokas su naujuoju judėjimu TAIP deklaruoja siekį sukrėsti esamą politinių partijų sistemą.

Nors judėjimo lyderis tikina dar neapsisprendęs, ar dalyvaus savivaldos rinkimuose, jis neatmeta galimybės, kad judėjimo nariai rinkimuose dalyvaus kaip savarankiški kandidatai.

"Pavyzdžiui, judėjimas gali remti vieną ar kitą nepartinį kandidatą, paskatinti, padėti, pakviesti tokius žmones dalyvauti politikoje", - pristatydamas savo organizaciją, kalbėjo buvęs politikas.

Pagal naujosios organizacijos veiklą ir lyderių retoriką akivaizdu, kad TAIP tikslas - miesto, greičiausiai Vilniaus, rinkėjai, juoba kad planų prisidėti prie A.Zuoko neslepia dalis dabartinių Vilniaus miesto tarybos LiCS frakcijos narių.

Nors A.Zuokas tikina, jog visuomeninio judėjimo idėja jo galvoje subrendo prieš metus, aiškiai matyti, kad ji šovė kur kas seniau. Dar 2005-ųjų rudenį, susvyravus jo užimamai Vilniaus mero kėdei ir dėl "rubikoninio" skandalo kilus abejonių, ar A.Zuokas išliks LiCS vadovu, jis tikino kuriantis naują pilietinį nepolitinį judėjimą "Už pilietinę visuomenę ir gražią Lietuvą".

Atskilėlių planas

Liepos viduryje įsteigtas konceptualus visuomeninis judėjimas "Mūsų reikalas", kurio vienu pagrindinių tikslų, kaip skelbiama, yra galių iš atstovaujamosios valdžios perdavimas visuomenei, taip pat griežtai neigia ryšius su kuria nors politine organizacija, tačiau neslepia, kad "žmonės, kurie bus judėjimo dalyviais ir kurie turės potencialo, kompetencijos ir noro dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, sulauks judėjimo paramos".

Vis dėlto abejonių, kad slepiami ryšiai su politika tėra greičiau visuomeninių ryšių triukas, kelia naujojo judėjimo lyderių praeitis. Vienas jo steigėjų - advokatas V.Stančikas ilgą laiką buvo aktyvus LiCS narys, vėliau kūręs Arūno Valinsko vadovaujamą TPP, o po to karštai dalyvavęs jos skilimo procese. Kitas steigėjas - V.Stančiko bendražygis Vytautas Kurpuvesas - iki šiol priklauso nuo TPP atskilusios ir su Gedimino Vagnoriaus organizacija susijungusios Krikščionių partijos Seimo frakcijai.

"Pilietinės visuomenės negali būti be asocijuotų grupių. Su kolegomis pasvarstėme, ko labiausiai trūksta, kur galėtume pasireikšti, ir nusprendėme įkurti tokį judėjimą, kurio pagrindinė idėja - suverenitetą grąžinti tautai, kaip parašyta Konstitucijoje, - LŽ aiškino V.Kurpuvesas. - Mūsų judėjimo pagrindiniu tikslu negalima įvardyti dalyvavimo politikoje, nors, ne abejo, jeigu tu aktyviai domiesi tam tikrais klausimais, be politikos neapsieisi."

A.Valinskui - "Ąžuolas"

Ne mažiau aktyviai savo šalininkus buria ir po TPP sparnu atsiradusi visuomeninė organizacija "Ąžuolas". Dar tik brandinant šios struktūros idėją, kai kurie A.Valinsko šalininkai prasitarė, kad, matydamos potencialių rinkėjų alergiją pačiam žodžiui "partija", TPP "galvos" nutarė pasiūlyti balsuoti ne už "A.Valinsko partiečius", o tarsi už neutralius visuomeninio judėjimo narius.

Kaip LŽ aiškino "Ąžuolo" vadovas Gintautas Pūtys (jis taip pat yra Seimo nario A.Valinsko padėjėjas - sekretorius), šis judėjimas nėra sukurtas rinkimams.

"Jis sukurtas tam tikriems klausimams nagrinėti, kurie gal nėra sprendžiami partiniu lygmeniu. Arba tie, kurie tam judėjimui priklausys, nenori, kad kokie nors klausimai būtų sprendžiami partiniu lygmeniu. Sakykime, galima įvairi veikla, kuri partijai nepriimtina - koks nors protesto mitingas, bet judėjimas gali suvienyti tam veiksmui", - aptakiai aiškino judėjimo vadovas.

Nors organizacijos lyderis tikino, jog judėjimas neketina ir rengti TPP agitacinės kampanijos prieš savivaldos rinkimus, jis vis dėlto patvirtino, kad "jei pono A.Valinsko partijai tiks kažkokie mūsų renginiai, dar kažkas, bus galima daryti kartu".

Trinamos ribos

"Trinti ribas tarp partijų ir visuomeninių judėjimų yra blogai, o Lietuvoje šis procesas šiandien labai sparčiai vyksta. Partijų žmonės pradeda jausti, kad pasitikėjimas partijomis yra labai menkas, ir, užuot mėginę atgauti pasitikėjimą savo darbais, jie mėgina žaisti viešųjų ryšių bei politinio verslo žaidimus. Tai kenkia ir partijoms, ir visuomeniniam Lietuvos gyvenimui, nevyriausybinėms organizacijoms", - įsitikinęs visuomeninio sambūrio Piliečių santalka pirmininkas Darius Kuolys.

Pasak jo, pilietinis visuomeninis judėjimas taip pat gali siekti politinių tikslų, bandydamas paveikti ar įtakoti viešąją politiką, bet jis niekada nesieks valdžios. Tuo metu partinis judėjimas gali vadintis ir visuomeniniu, bet jis kuriamas dalyvauti politikoje imant valdžią.

"Šį skirtumą visuomenė ir teisinės struktūros, registruojančios organizacijas, turėtų jausti. Jeigu tų ribų nebejaučiame, atsiranda demokratijai labai pavojinga pilkoji erdvė, kur žaidžiama be taisyklių. Iš esmės galima sakyti, kad tokia situacija yra rinkėjų apgaudinėjimas", - pažymėjo visuomenininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"