TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijų sąrašą žadama sumažinti

2013 11 26 6:00
Rinkėjai dažniausiai linkę balsuoti už dideles partijas, bet kartais jų dėmesio sulaukia nauji, nedaug narių turintys politiniai dariniai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Mūsų šalies partinis žemėlapis - margas. Net kelios dešimtys registruotų politinių jėgų, anot politologų, - demokratinės valstybės ženklas. Tačiau parlamentarai politinę areną užsimojo "apvalyti".

Jau šiandien Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl siūlymų sugriežtinti partijų steigimo tvarką. Numatoma, kad partiją galėtų įkurti ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų, o jos steigiamajame suvažiavime vienas įgaliotas atstovas galėtų atstovauti ne daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų.

Pataisoms pritaręs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas mano, kad iškėlus aukštesnius reikalavimus bus išvengta „proginių“, vieniems rinkimams kuriamų partijų steigimosi.

Lemta išnykti?

Naujausiais Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia net 43 partijos. Keturios politinės jėgos turi likviduojamos partijos statusą (Lietuvos nacionaldemokratų, Lietuvos ūkio bei Lietuvos politinių kalinių partijos ir judėjimas „Rinkimai 96”). Daugiausia narių - 25 326 - nurodo turinti Darbo partija. Lietuvos socialdemokratų partijai priklauso 17 972, „Tvarkai ir teisingumui“ - 15 055, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams - 12 383, Liberalų sąjūdžiui - 5 063, iš parlamento išstumtai Liberalų ir centro sąjungai - 4 102 nariai.

Daugiau nei 2 tūkst. narių skaičių yra perkopusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos žaliųjų partija. 24 partijos deklaruoja turinčios po daugiau kaip 1 tūkst. narių. Pagal dabartinę tvarką tai yra minimalus skaičius norint įsteigti partiją. Jeigu Seimas palaimins reikalavimą, kad partijoje būtų ne mažiau kaip 2 tūkst., daugeliui politinių jėgų grės išnykimas.

Septynių partijų (Lietuvos humanistų, Lietuvos žaliosios, Tautos pažangos, Lietuvos reformų, Smulkaus ir vidutinio verslo partijų bei Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos ir Respublikonų lygos) atstovai Teisingumo ministerijai jau daugiau kaip metai neteikia duomenų apie savo narių skaičių.

Asmeniniai įgeidžiai

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, vienas pagrindinių demokratijos bruožų - partinis pliuralizmas, kartu reiškiantis ir daugiapartiškumą. „Daugelyje demokratinių šalių partijos skaičiuojamos dešimtimis“, - LŽ pabrėžė jis. Politinių partijų peizažas Lietuvoje, anot A.Krupavičiaus, yra margas, o 5-6 politines jėgas galima priskirti prie „efektyviai ir reikšmingai veikiančių“.

Politologo įsitikinimu, siūlymas iš partijų kūrėjų reikalauti ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų yra gana demokratiškas, todėl neturėtų sukelti didelių keblumų. „Didžiausia problema ta, kad Lietuvoje galima surinkti steigėjų parašus jiems patiems net nedalyvaujant partijos steigimo procedūroje“, - pažymėjo jis. Anot politologo, panašiai savo partijas kūrė "šoumenas" Arūnas Valinskas, verslininkai Kristina Brazauskienė ir Vladimiras Romanovas. „Partijų steigimo procedūros ir taisyklės turėtų būti reglamentuotos griežčiau. Norėtųsi, kad politinių organizacijų, kurios steigiamos dėl vieno ar kitos žmogaus įgeidžių, politinėje arenoje rastųsi mažiau“, - pabrėžė jis.

Ne visos gyvybingos

„Veikianti ar, kitaip tariant, „gyva“ partija privalo turėti pakankamai narių, savo programą ir reaguoti į šalyje vykstančius politinius įvykius“, - LŽ pažymėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Jo teigimu, „gyvos" partijos kriterijus atitinka toli gražu ne visos šalyje įregistruotos politinės jėgos. „Dalis jų panašios į savo pačių sukurtus interneto puslapius, kurie nebeatnaujinami“, - ironizavo V.Gaidys.

Visuomenės nuomonės tyrėjams, anot jo, tenka sukti galvą, kaip sutalpinti visas partijas apklausų anketose, kuriose gyventojai nurodo jų interesus geriausiai atspindinčias politines jėgas. Todėl per apklausas išskiriamos tos partijos, kurių bent vienas narys yra patekęs į Seimą.

Pasak sociologo, didelis partijų skaičius turi savų pranašumų ir trūkumų. „Jaunos demokratijos šaliai matyti, kad valstybėje politinės partijos gali kurtis laisvai ir nevaržomai, yra pliusas. Tačiau kai veikia daug partijų, gali atsirasti idėjų devalvacija“, - pabrėžė V.Gaidys.

Jo įsitikinimu, artėjantys Europos Parlamento rinkimai - metas, kai ir mažai visuomenėje žinomos partijos galės "atgyti" ir iš naujo prisistatyti. „Valstybė suteikia tam tikras galimybes pasirodyti, todėl prieš rinkimus privalu suaktyvėti“, - sakė sociologas.

Liko tik skambūs pavadinimai

Per daugiau nei 20 atkurtos nepriklausomybės metų, kaip rodo Teisingumo ministerijos duomenys, iš viso buvo įregistruota net 73 partijos. Kai kurios jų gyvavo vos po keletą metų, kitos - dešimtmečius. Vienos partijos vienijosi kurdamos didesnius politinius darinius, kitos nusilpo dėl sumažėjusio narių skaičius ir prarastų visuomenės simpatijų.

Politinių partijų „archyviniame sąraše“ - Lietuvos gyvenimo logikos bei Lietuvos teisingumo partijos, kadaise įsiliejusios į socialliberalų gretas, prieš dvejus metus likviduota Lietuvos protėvių atgimimo partija, į ankstesnės kadencijos Seimą "šoumenus" atvedusi Tautos prisikėlimo partija. Tarp „numarintų“ partijų - Lietuvos dešiniųjų bei Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos, Nepriklausomybės, Tėvynės liaudies, Moterų partijos ir kitos politinės jėgos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"