TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijų susitarimai – tik oro virpinimas

2016 06 14 6:00
Gediminas Kirkilas: "Partijų požiūriai dėl socialinių klausimų yra pernelyg skirtingi." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Įvairius susitarimus tarpusavyje iškilmingai pasirašančios parlamentinės partijos juos gana greitai užmiršta, tačiau vis tiek kuria naujus. Tuo metu prezidentės raginimas joms susitarti socialinės politikos klausimais veikiausiai net nebus išgirstas.

Apie savo siūlymą prezidentė Dalia Grybauskaitė užsiminė skaitydama metinį pranešimą Seime. Anot jos, Lietuvai būtinas politinių partijų susitarimas dėl socialinio saugumo šalyje. Tačiau abejojama, ar politikams pavyktų jį pasirašyti, juolab kad per pastaruosius kelerius metus jie nesugebėjo susitarti dėl žmogaus teisių, taip pat – dėl Astravo atominės elektrinės klausimų. Vienintelis realiai įgyvendinamas susitarimas – dėl saugumo ir gynybos strateginių gairių.

Sumanymai kūnu nevirsta

Partijos neretai deklaruoja ryžtą pasirašyti kokį nors susitarimą, taip norėdamos bent trumpą laiką atsidurti dėmesio centre. Paprastai siekiama, kad bendrą dokumentą paremtų dauguma politinės scenos veikėjų. Šios kadencijos Seime valdančiosios koalicijos partnerių pasirašytų susitarimų – ne vienas.

Pernai birželį politikai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl emigracijos, kuriame nurodė, kad iki 2020 metų sieks ją sumažinti nuo 18 iki 9 procentų. Tokią deklaraciją pasirašė ne tik koalicijos partneriai, bet ir Ramūno Karbauskio bei Lino Balsio vadovaujamos partijos.

Tą pačią vasarą socialdemokratai siūlė Seime atstovaujamų partijų susitarimą „Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvoje“, bet sumanymas žlugo. Opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pareiškė tokio dokumento nepasirašysianti, nes jame, be kita ko, norėta pabrėžti moters teisę į abortą, leisti eutanaziją. Tuomet teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigė, kad tokiu atveju susitarimas bus pasirašytas nedalyvaujant konservatoriams, tačiau iki šiol taip neįvyko.

Šių metų pavasarį apie susitarimą dėl sveikatos apsaugos reformos daug kalbėjo sveikatos apsaugos ministru tapęs socialdemokratas Juras Požela, bet ši iniciatyva toliau taip ir nepasistūmėjo.

Prieš kurį laiką pasirašyti partijų susitarimą reaguojant į Astravo atominės elektrinė statybas ragino TS-LKD atstovai. Galiausiai apsiribota atitinkama rezoliucija, kuri nėra įpareigojantis dokumentas.

Andrius Kubilius: "Paprastai siūlomas susitarimas, kuriame nėra konkrečių dalykų."

Vienija gynybos politika

LŽ kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas stebėjosi, kad politikai kalba apie nacionalinius susitarimus tokiais klausimais, kuriais kairės ir dešinės stovyklos sutarti negali.

„Politinių partijų susitarimai įmanomi tik konsensuso srityje. Mažų valstybių, tokių kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos, atveju konsensuso sritis yra užsienio politika: saugumas ir gynyba. Tokie susitarimai nebūna popieriniai, juose numatomos tam tikros priemonės. Bet tokių sričių yra nedaug“, – sakė politologas.

Todėl, jo nuomone, prezidentės partijoms siūlomas susitarimas dėl socialinio saugumo taip pat yra kone neįmanomas. „Socialinė politika – vienas politinės kovos laukų, taigi konkretus susitarimas čia sunkiai įsivaizduojamas“, – pažymėjo M. Jurkynas.

Taigi vienintelė realiai veikianti politinė sutartis – užpernai pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl 2014–2020 metų šalies užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Septynių didžiausių Lietuvos politinių partijų pasirašytame dokumente įsipareigojama nuosekliai didinti šalies gynybos finansavimą, kuris 2020 metais turėtų siekti 2 proc. Bendrojo vidaus produkto, stiprinti valstybės vidaus ir išorės saugumą, įgyvendinti strateginius dujų ir elektros projektus.

M. Jurkynui keista, kai valdančiąją koaliciją sudarančios partijos tarp savęs pasirašo susitarimus. Jis priminė, kad tokie klausimai paprastai aptariami Vyriausybės programoje. „Jeigu yra papildomas susitarimas dėl emigracijos pasekmių mažinimo ar kitų klausimų, jis yra perteklinis“, – pridūrė jis.

Konservatoriai elgdavosi panašiai

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius tikino, kad jo atstovaujama partija pasirašo realiai veikiančius dokumentus. Dėl gynybos stiprinimo sutarė visos partijos, todėl šis susitarimas įgyvendinimas, o kiti klausimai tėra politikų mūšio laukas.

„Prieš rinkimus pradedama mojuoti vis naujais susitarimų tekstais įsivaizduojant, kad tai turi kokios nors prasmės. Nei iš šio, nei iš to atsiranda susitarimas, kad daugiau nė vieno papildomo pabėgėlio nepriims. Nežinau, ar toks susitarimas neprieštarauja vykdomai užsienio politikai“, – svarstė A. Kubilius.

Jis tikino per mažai žinantis apie D. Grybauskaitės siūlomą susitarimą. Anot A. Kubiliaus, jei šalies vadovė turi omenyje kovą su „socialinėmis patologijomis“, pavyzdžiui, su alkoholizmu, TS-LKD tokiam susitarimui pritartų.

„Tais susitarimais kartais bandoma vaizduoti, kad kažkuriai valdžios partijai labai rūpi, tarkime, emigracijos problema. Siūloma pasirašyti susitarimą, kuriame nėra jokių konkrečių dalykų“, – dėstė opozicijos lyderis, kodėl TS-LKD atstovai kartais susitarimų nepasirašo.

2010 metais, tuomet dar A. Kubiliaus vadovaujama, TS-LKD pasirašė nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo. Tuometės opozicijos partijos šio susitarimo tąsyk nepasirašė.

Per mažai laiko

Socialdemokratų vicepirmininkas Gediminas Kirkilas LŽ teigė, kad prezidentės D. Grybauskaitės idėja partijoms susitarti dėl socialinio saugumo gera, tačiau vargu ar tokį susitarimą bus galima pasirašyti iki Seimo rinkimų likus tiek mažai laiko.

„Susitarti saugumo, gynybos, užsienio politikos klausimais laikas prieš rinkimus būdavo geras, o partijų požiūriai dėl socialinių klausimų yra pernelyg skirtingi“, – mano jis. Pavyzdžiui, prieš 2012 metų Seimo rinkimus, tų metų vasarą, pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos 2012–2016 metais. Po dokumento tekstu parašus tąsyk padėjo dešimties politinių jėgų lyderiai.

Anksčiau politinės partijos yra sutarusios dėl šalies integracijos į NATO, į Europos Sąjungą procesų. „Tai buvo susitarimai, kurie veikė. Susitarimo dėl žmogaus teisių idėja dar nėra palaidota, o sveikatos ministras kalbėjo apie sveikatos įstaigų reformą. Jeigu partijos nesusitars, ją įgyvendinti bus sudėtinga“, – aiškino G. Kirkilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"