TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partijų susitarimas dėl gynybos finansavimo nejuda iš mirties taško

2012 04 09 8:53

Nuo pernai brandinama idėja pasirašyti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos iki šiol stringa.

Dar pernai visoms politinėms partijoms buvo pateiktas projektas, kuriame buvo siūloma susitarti "kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto".

Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Pernai spalį interviu BNS naujienų agentūrai premjeras Andrius Kubilius sakė, jog "Seime rengiamas partijų susitarimas, kad atsigaunant po krizės rastume galimybių skirti daugiau lėšų ir artėtume prie NATO naudojamo ginkluotųjų pajėgų finansavimo vertinimo kriterijų". Anot premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus, premjeras ir dabar "pritaria bei palaiko" tokio susitarimo pasirašymą.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad pirmąkart šios kadencijos metu toks susitarimas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo pateiktas dar 2009 metais ir vėliau keliskart keičiamas bei koreguojamas. Pasak jos, susitarimo projekto tekstas tapo žymiai konkretesnis. "Mes, Krašto apsaugos ministerija, parengėme tekstą ir jis nuolat buvo darbotvarkėje. Pastaruoju metu iš premjero pusės buvo atsakingas L.Linkevičius. Tai nereiškia, kad jis už viską atsakingas, mes lygiai taip pat atsakingi, čia bendras darbas. Aš labai patenkinta buvau, kad jis įsijungė į šitą darbą vien tam, kad buvo tikėtasi, jog su socialdemokratais labiau susišnekės", - kalbėjo R.Juknevičienė.

Tuo metu socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius teigia, jog sutarimas iki šiol stringa dėl to, kad trūko diskusijų tarp partijų vadovų. "Buvo nesutarta, ar reikėtų dar didinti krašto apsaugai finansavimą. (...)Nebuvo pasirašyta dėl to, kad per mažai buvo diskusijų aukščiausiame politinių partijų lygyje", - sakė Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.

A.Butkevičiaus nuomone, pradžioje reikėtų užsibrėžti tikslą atsigaunant ekonomikai finansavimą padidinti iki 1,2-1,3 proc. nuo BVP. Pasak jo, įvertinus dabartinį krašto apsaugos finansavimą, "mažinti daugiau nebėra kur, bet reikia atsižvelgti į ekonominę finansinę situaciją". "Aišku, valstybės prioritetai pirmiausia yra švietimas, sveikatos apsauga, bet lygiagrečiai kaip solidžiai valstybei reikia galvoti ir apie finansavimą gynybos sektoriuje", - kalbėjo jis.

Perklaustas, ar 2 proc. nuo BVP gynybai turėtų būti deklaruotas kaip tikslas, socialdemokratų vadovas atsakė: "Žiūrint į tolimą perspektyvą, atsigavus ekonomikai, pagerėjus žmonių pragyvenimo lygiui, manau, būtų galima kalbėtis ir apie tokį rodiklį".

Valdantiesiems priklausančio Liberalų sąjūdžio atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Algis Kašėta sakė, kad yra labai svarbu, jog sutartis būtų kuo konkretesnė. "Reikėtų remtis gražesniais pavyzdžiais, pavyzdžiui, Danijos, kuri yra smulkiau apibrėžusi, kokie bus pirkimai, kokios ginkluotės. Nes kaip yra šiandien? Vienas ministras priperka sunkvežimių, kitas atėjęs konstatuoja, kad tie sunkvežimiai nepasiteisino ir nereikalingi. Perkami laivai, o po to paaiškėja, kad galbūt buvo galima ir nepirkti. Taip neturėtų būti. Čia mums, partijoms, reikėtų pasiekti susitarimus, kurių nuosekliai laikytųsi ir besikeičiantys ministrai, ir politinės daugumos Seime", - kalbėjo jis.

Liberalas susitarimo projekte įvardytą nuostatą siekti, kad gynybos biudžetas pasiektų 2 proc. BVP, pavadino deklaratyvia. "Mes niekada nepasiekėme to, o netgi nusmukome žemiau 1 proc., realybė yra tokia. Iš vienos pusės - mes už susitarimą, kad būtų didinamas finansavimas. Tačiau pernelyg drąsu būtų kalbėti apie 2 proc., kai mes neviršijame 1 procento. Bet galima diskutuoti, galbūt reikėtų labai aiškiai nurodyti etapus, kokiais metais kokį lygį mes pasieksime. Akivaizdu, kad 2 proc. sėdint tokiame dugne neįmanoma nei po metų, nei po poros pasiekti", - teigė A.Kašėta. "Liberalų sąjūdžio pozicija buvo, kad galima siekti tokio susitarimo, tačiau didžiosios partijos, turiu omeny socialdemokratų partiją, skeptiškai žiūrėjo į tokio susitarimo būtinybę. Viskas įstrigo nesusikalbėjime tarp iniciatorių - Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų. Mes tikrai būtume dalyvavę tame procese", - teigė parlamentaras.

Liberalų ir centro sąjungos lyderis Algis Čaplikas sakė, kad liberalcentristai susitarime pasiūlytoms nuostatoms iš esmės buvo linkę pritarti. Paklaustas, kodėl diskusijos apie šį susitarimą nutilo, A.Čaplikas aiškaus atsakymo neturėjo. "Kiekviena įdėja turi turėti savo kojas arba idėjos nešiotoją. Tas, kas imasi koordinuoti, tvarkyti, daro darbą iki galo. Jei idėjos nešiotojas nurimo...", - teigė liberalcentristų lyderis.

Seimo nario Valentino Mazuronio teigimu, opozicijai priklausanti partija "Tvarka ir teisingumas" taip pat buvo pasirengusi pasirašyti tokį susitarimą. "Aš nelabai suprantu, kodėl jis sustojo. Ne mes buvome iniciatoriai, man atrodo, iniciatoriai buvo Tėvynės sąjunga. Mes pasitarėme, mums iš principo atrodė, kad toks susitarimas iš principo yra naudingas. Iš principo mes kaip partija buvome pasirengę pasirašyti tokį susitarimą", - sakė jis. V.Mazuronis svarstė, kad susitarimo svarstymą pristabdė patys konservatoriai, matant skirtumą tarp realių veiksmų ir deklaracijų, nes gynybos finansavimas blogiausią lygį pasiekė būtent TS-LKD valdymo metu.

Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė teigė, kad susitarimo projektas partijai buvo pateiktas ir šiuo klausimu buvo diskutuojama su premjero visuomeniniu konsultantu Linu Linkevičiumi. "Jis buvo atėjęs ir į mūsų frakciją, mes buvome susitikę, bet viskas tuo ir užsibaigė. Kiek žinau, nėra pas valdančiuosius sutarimo ar kažko, kad neinama iki pasirašymo. Buvo labai įvairių minčių, buvome susitikę pas Seimo pirmininkę, vieni siūlė, kad tą reikia daryti po rinkimų, kiti, kad kaip tik dabar, nesvarbu, kokie kam bus rinkimai. Bet viskas sustojo pirminėje stadijoje", - sakė V.Baltraitienė. Pasak jos, "darbiečiams" susitarimo projekte pirmiausia kliuvo įsipareigojimas siekti 2 proc. BVP gynybos finansavimo ir punktas dėl dalyvavimo tarptautinėse misijose. Tačiau, anot jos, partijoje dėl to buvo diskutuota labai trumpai, nes susitarimas dingo iš politinės darbotvarkės.

Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. BVP.

2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas realiai nebuvo pasiektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"