TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partinę diplomatiją nori remti iš biudžeto

2014 11 12 6:00
Partinę diplomatiją kai kurios mūsų šalies politinės jėgos norėtų įgyvendinti ir Ukrainoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Keturi Seimo užsienio politikos korifėjai - du socialdemokratai ir du konservatoriai - siūlo skatinti parlamentinių partijų diplomatiją tokiose Rytų kaimynystės šalyse kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova. Skaičiuojama, kad kilnūs partiniai tikslai mūsų valstybės iždą palengvintų 2 mln. litų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka, vicepirmininkas konservatorius Audronius Ažubalis, Europos reikalų komiteto (ERK) vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius ateinančių metų valstybės biudžete siūlo numatyti 2 mln. litų, kurie būtų naudojami partinės diplomatijos programoms Rytų kaimynystės šalyse įgyvendinti.

Skirstytų kaip dotacijas

Per Užsienio reikalų ministeriją šios lėšos būtų skiriamos Lietuvos parlamentinių partijų siūlomoms programoms finansuoti. Sumanymo autorių nuomone, tokios programos padėtų stiprinti ir konsoliduoti europinės pakraipos partijas Rytų kaimynystės šalyse, taip pat skatintų perimti gerąją mūsų politikų patirtį.

Jie mano, kad lėšos tam tikslui mūsų partijoms turėtų būti skiriamos pagal tas pačias proporcijas, pagal kokias Vyriausioji rinkimų komisija dalija politinėms jėgoms valstybės dotacijas. Porą milijonų litų ižde siūloma rasti mažinant asignavimus, skiriamus valstybės skolai tvarkyti.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius mano, kad rasti "milijoną ar du" valstybės biudžete partinei diplomatijai nebus sunku. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Lėšos - patirčiai perduoti

“Manau, kad bus sunku rasti tuos 2 mln. litų, bet klausimą kelsime”, - LŽ sakė Seimo URK pirmininkas G. Kirkilas. Jis priminė, kad prieš porą dešimtmečių užsienietiškos paramos, daugiausia iš Vokietijos fondų, sulaukdavo ir kairiosios, ir dešiniosios mūsų šalies partijos. “Socialdemokratai - mažiau, konservatoriai - daugiau, nes dešiniosios partijos tuo klausimu būdavo aktyvesnės”, - aiškino politikas.

Anot opozicijos lyderio A. Kubiliaus, dėl sumos dydžio bus deramasi su Finansų ministerija. LŽ jau rašė, kad A. Kubilius ir jo partijos kolega A. Ažubalis yra parengę ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainai strategijos projektą. Konservatorių vadovo teigimu, artimiausiu metu joje išdėstytiems principams turėtų pritarti URK ir ERK. “Ten numatyta stiprinti būtent tokią parlamentinės diplomatijos veiklą ir atitinkamai ją finansuoti. Tikiuosi, kad Seimui patvirtinus tokius strateginius principus ne taip sudėtinga bus rasti tą milijoną ar du”, - vakar LŽ sakė A. Kubilius.

Jis tikino, kad finansiškai niekas kitų valstybių partijų nerems. “Ne pinigais čia bus remiama. Ir mūsų niekas nerėmė. Tai bus įvairūs mokymai, seminarai, patirties perdavimas. Po 1990 metų giminingų partijų dėka išėjome didelius mokslus. Jų atstovai atvykdavo į Lietuvą, mes važiuodavome pas juos”, - pasakojo konservatorių vadovas. Tai esą labai stipriai prisidėjo prie to, kad Baltijos šalyse įsitvirtino brandi demokratija ir jos ryžtingai tapo Europos Sąjungos ir NATO narėmis.

Griežtai nepritaria

Anot A. Kubiliaus, didžiausią paramą tuomet konservatoriams suteikė Vokietijos krikščionių demokratų Konrado Adenauerio fondas, socialdemokratams - Friedricho Eberto fondas. “Esu įsitikinęs, kad mūsų valstybei žengiant europietišku keliu Vakarų demokratijos parama Lietuvos partijų brandai turėjo labai didelę reikšmę”, - pabrėžė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis.

Todėl dabar mūsų kaimynėms šalims reikia Lietuvos pagalbos. “Mums labai svarbu, kad joms pavyktų atlaikyti Rusijos agresiją, normaliai vykdyti reformas ir persitvarkyti, tapti stabilioms, suartėti su Europa. Todėl klausimas labai paprastas - ar tokios Europos norime tik žodžiais, ar į tai ir investuojame”, - kalbėjo A. Kubilius.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas tikino nepritarsiantis jokioms partinėms diplomatijos akcijoms. “Turime kur pinigus leisti ir namuose. Mes galo su galu nesuduriame ieškodami, kaip padidinti milnimalią algą, atlyginimus biudžetininkams ir kitiems, gaunantiems po 800 litų. Esu kategoriškai prieš bet kokį svetimų partijų rėmimą”, - LŽ sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"