TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partinės barikados ir vienija, ir skiria

2015 11 28 6:00
Andrius ir Valentinas Mazuroniai Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Politikų dinastijos demokratinėse valstybėse yra gana paplitęs reiškinys – šeimų nariai dažniausiai atsiduria toje pačioje ideologinių barikadų pusėje. Bet būna, kad pačioje artimiausioje aplinkoje prie bendro stalo tenka sėsti prisiekusiai feministei, Bažnyčios kritikei ir ištikimam krikščioniui demokratui arba dešiniajam ir kairiajai.

Lietuvoje galima suskaičiuoti per dešimtį šeimų, kurių nariai vienas po kito pasirinko politiką. Ir nieko nestebina, kai sūnus pasirenka tėvo, o žmona – vyro atstovaujamą partiją. Antai Landsbergiai, Saudargai, Pinskai, Komskiai, Ručiai, Poželos, Stancikai ištikimi tai pačiai politinei jėgai. Tačiau atsitinka ir priešingai – tai liudija, pavyzdžiui, Pavilionių, Mazuronių, Gentvilų, Zuokų ar Glaveckų politinis pasirinkimas. Tačiau tai – tik partinis rūbas.

Randa sąlyčio taškų

Žygimantas Pavilionis/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sunku būtų rasti ideologiniame spektre taip toli vienas nuo kito nutolusių politikų kaip socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė ir jos sūnus krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis. Penkerius metus „Tvarkos ir teisingumo“ partijai priklausiusi, o dabar socialdemokratų gretose besidarbuojanti M. A. Pavilionienė garsėja savo kritika bažnyčiai ir feministinėmis idėjomis. O jos sūnus diplomatas – nuo studijų laikų aktyvus krikščionis demokratas, įsitikinęs, kad būtent krikščionybė – Europos stuburas ir pagrindas.

„Taip, tam tikrais vertybiniais ar net istoriniais klausimais mūsų nuomonės išsiskiria, ne veltui priklausome skirtingoms partijoms. Vis dėlto esame šeima ir sugebame apie tai kalbėtis. Pagarba žmogui, žmogaus orumas mūsų šeimoje buvo labai svarbu. Ir, žinoma, tie dalykai man buvo perduoti. Tačiau kiekvienas turėdavome savo požiūrį į kai kuriuos dalykus, kurie kartais supanašėdavo“, – LŽ pasakojo Ž. Pavilionis.

Religijos, krikščionybės prasmę savo gyvenime jis sako atradęs savarankiškai – tai jį domino nuo pat studijų Vilniaus universitete, kuriame dirbo ir jo mama, o vadovavo – tėvas, pradžios.

Marija Aušrinė Pavilionienė/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Suvienijo popiežiaus vizitas

Nors šviesaus atminimo akademikas Rolandas Pavilionis garsėjo euroskeptiškomis pažiūromis, šeimoje viena svarbiausių vertybių buvo laisvė rinktis. „Kai Jonas Paulius atvyko į Lietuvą, mano tėvas universitete jį priėmė. Tai buvo tas etapas, kai su tėvu tuo klausimu sutardavome. Paskui keliai išsiskyrė. Tapau Vilniaus jaunųjų krikščionių demokratų lyderiu – tame pačiame universitete tėvas rektorius leisdavo mums rengti labai svarbias konferencijas dėl mūsų būtinybės įstoti į NATO, ES. Tai buvo 1992–1993 metais“, – prisiminė Ž. Pavilionis.

Šias pastangas rėmė ir visa akademinė bendruomenė, ir tėvai – kelias į Europą suvienijo šeimos narius. „Tačiau kai patekome į europiečių bendruomenę, atsivėrė labai skirtingi keliai – ir antikrikščioniškų vertybių, ir kiti. Visą gyvenimą mokiausi ir savo vaikus bandau mokyti, kad pagrindinė šeima – valstybė, žmogiškumas, kad negali užsidaryti siauruose partiniuose rėmuose“, – tikino jis.

Stuburo nelaužė

A. M. Pavilionienė priminė, kad jos šeimos nariai rinkosi tokį kelią, kurio norėjo, ir bet koks pasirinkimas buvo gerbiamas. „Esame suaugę, savarankiški žmonės. Aš savo vaiko stuburo nelaužiau. Gerbiu jo pasirinkimą. Mudu sutariame, kad žmogaus orumas, jo teisės turi būti gerbiamos“, – tvirtino ji.

Skirtingos politinės pažiūros Pavilioniams netrukdo – su sūnumi parlamentarė gali kalbėtis apie viską. „Esu laisvo mąstymo žmogus – laisvas pasirinkimas man yra didžiausia vertybė. Būtent tai gavau universitete, studijuodama, rašydama savo darbus“, – akcentavo socialdemokratė.

Susitinka vis rečiau

Liberalų tėvu Lietuvoje vadinamo Eugenijaus Gentvilo šeima – ne naujokai politikoje. Jis pats į aktyvią politinę veiklą įsitraukė dar Nepriklausomybės aušroje, o prieš penkerius metus į politiką žengė ir jo sūnus Simonas. Juodu – Liberalų sąjūdžio atstovai. O E. Gentvilo sesuo Virginija Baltraitienė yra centro kairei save priskiriančios Darbo partijos narė nuo pat šios partijos įkūrimo.

„Anksčiau šeimoje buvo daugiau politikavimo, o dabar visi esame labai užsiėmę, rečiau susitinkame. Tiesą sakant, kai Baltraitienė tapo partijos nare, susitarėme, kad mažiau politikuosime, nes visi tie politikavimai baigiasi pasibarimu“, – juokėsi liberalas. Jis priminė, kad kita jo sesuo ir brolis į politiką pasuko dar anksčiau – Sąjūdžio laikais. „Tuomet Baltraitienė mažiau domėjosi politika. Tačiau atsitiko taip, kad pradėjo dirbti Kėdainių merijoje, o kokia kita partija gali būti Kėdainiuose? Tik viena“, – teigė E. Gentvilas.

Skirtingose partijose – lengviau

Su tais pačiais liberalais politinę karjerą pradėjęs Valentinas Mazuronis dabar – Darbo partijos pirmininkas. O jo sūnus Andrius, kaip ir tėvas – buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas. Tik A. Mazuronis ne per seniausiai pasirinko Eligijaus Masiulio vadovaujamą Liberalų sąjūdį.

„Šeimoje nėra vietos politinėms kovoms. Šeima yra vieta maloniai bendrauti, diskutuoti. Ar konsultuodavau sūnų? O argi jaunimas šiais laikais klausia patarimų? Kitas mano sūnus pasirinko architektūrą, ne politiką, ir sėkmingai dirba. Beje, buvimas vienoje partijoje su sūnumi kelia ir tam tikrų problemų“, – kalbėjo V. Mazuronis.

Jis vardijo, kad, pavyzdžiui, pačioje partijoje, kur tarp politikų yra konkurencija, ta pati pavardė kelia nereikalingų klausimų. Pasak V. Mazuronio, kai kam atrodo, kad šeimos nariai derina veiksmus, požiūrius, žodžius, nors tai retai būna tiesa.

Nuo centro – į skirtingas puses

Buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką ir jo žmoną Agnę iš pirmo žvilgsnio irgi galima laikyti skirtingų politinių krypčių atstovais. Štai trejus pastaruosius metus A. Zuokienė de jure priklausė Socialdemokratų, o ne savo vyro įkurtai partijai – „Sąjungai TAIP“, dabar – Lietuvos laisvės sąjungai.

A. Zuokienė LŽ tikino, kad ir kaip ten būtų, jos ir vyro pažiūros – panašios. „Iečių dėl pažiūrų nelaužome. Kaip apibrėžčiau pažiūras? Mano – centro į kairę, o Artūro – centro į dešinę. Man priimtinos visos partijos, kurios ne deklaruoja, o išties dirba ir skiria dėmesio socialinei atsakomybei bei šeimos politikai. Mano vyras taip pat akcentuoja šiuos kriterijus“, – kalbėjo ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"