TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partiniai leidiniai: nuo politinių rietenų iki sriubos receptų

2011 10 16 9:02

Didžiųjų krašto partijų pastangos savo ideologiją skleisti politiniuose laikraščiuose, žurnaluose ir naujienlaiškiuose dažniau virsta besaikiu priekaištų žarstymu konkurentams bei pagyromis saviems.

Periodinius politinius leidinius šiuo metu leidžia keturios didžiosios parlamentinės partijos. Šiuose leidiniuose dažniausiai skelbiama partijos skyrių ir Seimo frakcijų informacija, diskutuojama aktualiais valstybės valdymo klausimais, supažindinama su partijos gyvenimu. Tačiau politikams suteikus viešą tribūną, iš jos dažnai prapliumpa besaikių kaltinimų oponentams ir saldžių pagyrų saviškiams lavina. Dėl šio vienpusiškumo, politologų teigimu, partinė spauda išgyvena paskutines dienas.

Negailestinga kritika ir patiekalų receptai

Socialdemokratų partija (LSDP) savo idėjas skleidžia mėnesiniame laikraštyje "Socialdemokratas". Tai didžiausias politinių partijų leidinys, spausdinamas net 10 tūkst. tiražu. Prieš dvejus metus buvo atkurtas dar tarpukariu socdemų leisto laikraščio pavadinimas. "Pakeitėme ir pačią leidinio kryptį, kad jis būtų naudingas ne tik partijos bičiuliams, bet ir plačiajai visuomenei, kuri galėtų sužinoti tiek apie mūsų partijos gyvenimą, tiek mūsų požiūrį į įvairiausius valstybės klausimus", - LŽ pasakojo LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratų "požiūris" laikraščio puslapiuose akivaizdus. "Konservatorių Vyriausybės veiklos analizė - karčios realybės veidrodis", - skelbia išraiškinga laikraščio antraštė. Valdančiųjų adresu žarstomą kritiką papildo dar gausesnės pagyros apie socialdemokratų nuveiktus darbus: "Socialdemokratai nepritaria mokesčio už aukštąjį mokslą didinimui" ar "Progresiniai mokesčiai - daugiau socialinio teisingumo".

Kovingą laikraščio retoriką, regis, švelnina tik nuotraukos iš LSDP renginių bei jų bičiulių gyvenimo, interviu su valdantiesiems nepriklausančiais parlamentarais, informaciniai Seimo LSDP frakcijos pranešimai ir... partijos narių pamėgtos sriubos arba gurmaniško pyrago receptai.

Moko politikuoti

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) beveik šešerius metus leidžia savaitinį elektroninį laikraštį "Tėvynės sąjungos žinios". Ištikimybę konservatoriams deklaruoja ir grupelės partijos narių leidžiamas mėnesinis žurnalas "Apžvalga".

"Partijos narius bandome mokyti rašyti ir politikuoti. Suteikiame jiems tribūną, nes rajonų žmonėms patekti į nacionalinę žiniasklaidą nelengva", - aiškino "Tėvynės sąjungos žinių" vyriausioji redaktorė Audronė Viktorija Škiudaitė.

Konservatorių elektroniniame laikraštyje bandoma atspindėti visą partijos gyvenimą, skelbiama rajoninių ir miesto partijos skyrių, Seimo TS-LKD frakcijos informacija. Savo straipsnius šiame portale publikuoja konservatorių partijos patriarchas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Publicistinius įgūdžius jame demonstruoja ne vienas Seimo narys. "Darbo partija juodosios buhalterijos principus mėgina pritaikyti ir valstybės finansams?" - opozicinę partiją savo rašiniu smarkiai kritikuoja parlamentaras Vitas Matuzas. "Kaunui nėra naudos iš valdančiųjų", - kartėlio po savivaldos rinkimų vis dar neslepia Kauno konservatoriai. "Kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako", - konkurentams nemanieringai atšauna TS-LKD nariai, nuolat pliekiami opozicijos.

Pliekia ir valdančiuosius, ir opoziciją

Mėnesinį naujienlaiškį "Darbiečių žinios" antrus metus leidžia Darbo partija (DP). Leidinys nespausdinamas centralizuotai ir platinamas vien elektroniniu formatu. Nedidelės apimtiems "darbiečių" naujienlaiškyje dažniausiai pateikiama DP frakcijos Seime informacija. Tačiau čia apstu ir kaltinimų tiek valdančiosioms, tiek opozicinėms partijoms. "Konservatorių dėka kiekvieno Lietuvos gyventojo skola padidėjo 8 tūkst. litų", "G.Kirkilas niekada nedirbo Lietuvai", - šaukia "Darbiečių žinių" antraštės.

Rinkėjai leidinio puslapiuose viliojami pažadais. "Minimalią algą didinčiau iki 1500 litų", - rašo DP pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Tačiau išskirtiniu "darbiečių" naujienlaiškio bruožu, matyt, reikėtų vadinti nesiliaujančias pagyras savo partijos pirmininkui. "V.Uspaskichas - vienas aktyviausių Lietuvos atstovų Europos Parlamente" - tai toli gražu ne vienintelė ir ne skambiausia pagiriamoji antraštė.

Elektroninį naujienlaiškį "Vox liberalis" leidžia ir Liberalų sąjūdis (LS). "Elektroninėje erdvėje mūsų naujienlaiškis prieinamas ne vien partijos nariams, bet ir kitiems skaitytojams. Tai gera priemonė komunikuoti", - LŽ pasakojo LS pirmininkas Eligijus Masiulis. Naujienlaiškyje skelbiamos partijos naujienos, verda politinės diskusijos, skleidžiamos liberalų idėjos.

Komunikuoja kitais būdais

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) jokios partinės periodikos taip pat nespausdina, partijos nariai tarpusavyje komunikuoja elektroninėje erdvėje. "Kam gadinti popierių? Naujosios technologijos dabar leidžia bendrauti su kolegomis internetu. Esam XXI amžiaus partija, o "Varpo" laikai seniai nugrimzdo į praeitį", - LŽ ironizavo LiCS partijos pirmininkas ir Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.

Partija "Tvarka ir teisingumas" (TT) taip pat jokių spausdintų laikraščių neleidžia. "Tvarkiečiai" prisipažino savo rinkėjus pasiekiantys kitokiais būdais. "Politinio laikraščio leidimas ir platinimas kainuoja labai brangiai, tad pagal savo lėšas ir galimybes perkame puslapius nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, taip bendraujame su visuomene", - LŽ atskleidė TT partijos pirmasis pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.

Propaganda jau nebeįdomi

Politologas Lauras Bielinis kritiškai vertina partinę spaudą. Jo teigimu, partinių laikraščių era iš esmės baigėsi. "Šiandien popierinis laikraštis nebėra tas instrumentas, kuriuo galima daryti poveikį žmonėms ir oponentams", - LŽ tvirtino jis. Partiniai leidiniai, pasak politologo, skirti daugiau vidiniam politinių jėgų komunikavimui. "Politikai labai norėtų, kad jų leidiniai prilygtų nacionaliniams laikraščiams. Tačiau tam reikėtų plėsti rašinių tematiką, o tuomet partiškumo nebeliktų. Arba jis tegalėtų egzistuoti kaip viena iš rubrikų. Dabartinė visuomenė yra įvairialypė ir vienpusė bet kurios partijos nuomonė jai neįdomi", - aiškino L.Bielinis.

Pasak politologo, partinės žiniasklaidos problemos vienodos visame pasaulyje. "Diskusijos, ginčai ar savęs aukštinimas tarp kitų partijų anksčiau buvo įprastas propagandinis žaidimas, tačiau jis beviltiškai paseno", - pabrėžė L.Bielinis. Pasak jo, šiandien politinės partijos savo rinkėjo turi ieškoti ne laikraštyje, o televizijoje, radijuje, virtualioje erdvėje, kur galima intensyviai ir asmeniškai kreiptis į daugelį žmonių, neatsižvelgiant į jų partinę priklausomybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"