TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partiniai politikai susirūpino dėl visuomenininkų teisių

2014 11 05 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Iki vietos valdžios kaitos likę keturi mėnesiai nemažina Seimo narių entuziazmo tobulinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Teisininkai įspėja, kad įsibėgėjus politinei kampanijai būtina atsargiai revizuoti įstatymus.

Ketvirtadienį po poros savaičių pertraukos į plenarinius posėdžius susirinksiančių parlamentarų vieni pirmųjų darbų – koreguoti savivaldos rinkimus reglamentuojantį įstatymą. Be Konstitucinio Teismo (KT) nurodymo leisti visuomeniniams rinkimų komitetams pasirinkti pavadinimus, siūloma suteikti visuomenininkams dar ir galimybę jungtis į koalicijas tarpusavyje arba su politinėmis partijomis. Šios pataisos svarstymus varžo griežti laiko rėmai. Pagal įstatymą visuomeninių komitetų registracija rinkimams baigiasi lygiai po mėnesio – gruodžio 6 dieną. Projekto iniciatoriai liberalai nusiteikę optimistiškai. Jų nuomone, reikia tik noro, kad siūloma nuostata galiotų jau per šiuos savivaldybių tarybų rinkimus. Tuo metu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė negavęs nė vieno visuomenininkų skundo dėl to, kad negali burtis į koalicijas.

Būtina užtikrinti lygiateisiškumą

Projekto autorius opozicinio Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis ir frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis mano, kad įstatymas turi garantuoti vienodas partijų ir visuomeninių komitetų dalyvavimo rinkimuose galimybes. „Jei komitetus traktuojame kaip lygiateisius rinkimų subjektus, vadinasi, jie kaip ir partijos privalo turėti galimybę sudaryti koalicinius sąrašus“, - LŽ sakė E. Masiulis. Kartu jis pripažino, kad tik laikas parodys, ar toks poreikis iš tiesų realus. „Jei nuostata būtų įteisinta, neatmesčiau galimybės, jog kai kuriuose rajonuose nepartiniai ir partijų atstovai pateiktų bendrą sąrašą“, - teigė liberalas. Politikas nenorėjo spėlioti, ar jo iniciatyvą parems kiti politikai. Pasak E. Masiulio, žinant, kad partijų nusiteikimas visuomeninių komitetų atžvilgiu „nėra pats pozityviausias“, „iš partinio solidarumo jos gali ir nepalaikyti“. Kad ir kaip ten būtų, rinkimuose dalyvauti panorusius visuomenininkus partijos laiko savo konkurentais. „Bet jei būtų inicijuotas kreipimasis į KT, kaip dėl komitetų pavadinimo, manau, tikrai būtų konstatuota, jog lygiateisiškumo principas yra pažeidžiamas“, - spėjo LS lyderis.

Jaučiama konkurencija

Šiaulių visuomenininkus į rinkimų komitetą subūręs buvęs socialdemokratas, dabar jokiai partijai nepriklausantis Seimo narys Valerijus Simulikas tvirtino pritariantis liberalų iniciatyvai. „Komitetai – savarankiški rinkimų dalyviai, jie privalo turėti analogiškas teises kaip ir partijos. Jokio išskirtinumo niekas nereikalauja“, - LŽ aiškino Mišriai grupei priklausantis parlamentaras. Anot jo, kiekvienam rinkimų komitetui, kaip ir žmogui, „reikia turėti savo veidą – vardą ir pavardę“. Todėl, V. Simuliko nuomone, priimant KT sprendimo pagrindu parengtą pataisą dėl pavadinimų galima svarstyti ir liberalų projektą. „Pritaikius ypatingą skubą būtų galima priimti nedelsiant“, - pridūrė jis. Parlamentaras pripažino, kad regionuose rinkimams besirengiančios partijos iš tiesų jaučia gana aštrią visuomeninių komitetų konkurenciją, nors Vilniuje to galbūt ir nėra. „Žinoma, juridiškai jokio ignoravimo negali būti“, - teigė V. Simulikas. Kaip nepartinių atstovas jis ketina varžytis dėl Šiaulių mero kėdės. Parlamentaras prisipažino, kad sėkmės atveju neabejodamas atsisakytų Seimo nario mandato.

Neįžvelgia prasmės

Z. Vaigauskas tikino neturįs jokios informacijos apie visuomeninių komitetų poreikį vienytis tarpusavyje ar su partijomis. „Komitetai kaip tik nori dalyvauti rinkimuose savarankiškai, pabrėžti savo tapatybę“, - LŽ sakė VRK vadovas. Jo žodžiais, nė dabar niekas netrukdo partijoms į savo sąrašus įtraukti visuomenininkus, ir priešingai. Be to, kuriant tokias koalicijas koją gali pakišti kai kurie teisiniai niuansai, nes partijų ir komitetų registracija rinkimams baigiasi skirtingu metu. „Tai truputį skirtingos prigimties subjektai“, - pažymėjo Z. Vaigauskas. Jis abejojo, ar likus nedaug laiko iki rinkimų verta kiek esmingiau keisti įstatymą. „Nelabai žinau, kodėl atsirado toks siūlymas. Gal tai daugiau formalus reikalas“, - spėjo VRK pirmininkas. Pasak jo, dalyvauti rinkimuose jau įregistruota 10 visuomeninių komitetų.

Atsargiau taisyti įstatymus, kai rinkimų kampanija jau prasidėjusi, perspėjo ir Seimo teisininkai. “Atkreipiame dėmesį, kad komitetų teisių dalyvaujant rinkimuose apimties keitimas prasidėjus politinei kampanijai ir kandidatus keliančių subjektų registracijai gali neatitikti teisinės valstybės ir lygių, sąžiningų rinkimų standartų”, - pabrėžė Teisės departamento spacialistai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"