TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partinis reketas lenda į pogrindį

Nuo tų laikų, kai "Misteriu 5 procentai" vadinamas įtakingas politikas įvedė madą pelnytis iš valdžios užsakymų gaunančio verslo, toks bendradarbiavimas pažengė toli į priekį. Ne veltui dabar, uždraudus remti partijas verslo įmonėms, Vyriausioji rinkimų komisija kuria galimo slapto finansavimo grėsmių sąrašą. Politikų ir partijų noras gyventi verslo sąskaita - nenumaldomas.

"Kodėl remiame partijas? Elementaru - valdžia Lietuvoje, šiaip ar taip, reikalinga. Todėl ir remiame, kad ją turėtume, kad valdytų mūsiškiai, o ne kas nors kitas", - kalba Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Verslas, ne vienus metus patyliukais guodęsis dėl įteisinto "politinio reketo", pasireikšdavusio partijų emisarų žygiais prieš rinkimus į verslo įmones, surenkant įstatymu įteisintą dešimtis tūkstančių litų siekiančią paramą, praėjusį rudenį svarstant politinių organizacijų finansavimo klausimą tapo kaltas ir dėl šios labdaros. Prezidentūros, pasiūliusios politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas, kurioms netikėtai, po daugybę metų trukusio pasipriešinimo, gruodžio pradžioje pritarė artėjančių rinkimų dvasios įkvėptas Seimas, poziciją sustiprino Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikta analizė. Ji turėjo pagrįsti, kad politikus remiantis verslas tai daro ne be asmeninės naudos - esą paaukoti pinigai grįžta per viešuosius pirkimus. 

Pribloškė skaičiais

"Nė viena partija mums nieko nedavė, nors beveik visas esame rėmę, - tikina PST vadovas D.Gesevičius. - Dabar, kai priėmė verslo paramą partijoms draudžiantį įstatymą, jei negalėsime, ir neremsime. Mums tai kas? Bet ar verslui dėl to pasidarys lengviau kvėpuoti?.. Lengviau pasidarytų, jei būtų pakankamai investicijų Lietuvos žemelėje, jei turėtumėme ką statyti. O partijos ir visi kiti dalykai mums kvėpavimo, žinokite, nė kiek neprideda."

Prezidentūroje praėjusį spalį paskelbta VPT analizė, kurioje lyginama nuo 2004-ųjų iki 2011 metų II ketvirčio partijoms suteikta verslo parama ir tuo laikotarpiu vykę viešieji pirkimai, kaip teigiama, rodo kitą tendenciją. Pateikti duomenys esą atskleidžia, kad minimu laikotarpiu politinėms kampanijoms buvo paaukota apie 74 mln. litų. Iš partijas parėmusių daugiau kaip 3 tūkst. juridinių asmenų 850 įmonių tapo viešųjų pirkimų laimėtojomis. Jų partijoms skirta lėšų suma siekė 23,8 mln. litų, o pirkimo sutarčių šios bendrovės sudarė už daugiau kaip 20 mlrd. litų - vidutiniškai 41 proc. bendros visų sutarčių vertės. 

Prezidentūroje atskleistos ir aukotojų gautų sumų didėjimo tendencijos. 2004 metais jie laimėjo viešųjų pirkimų konkursų, sudariusių apie 34 proc. visų pirkimų vertės (1,3 mlrd. litų), 2007 metais ši vertė jau siekė 44 proc. (3,8 mlrd. litų), o vien pirmąjį 2011-ųjų pusmetį - 36,5 proc. visų pirkimų vertės (1,4 mlrd. litų), tai yra daugiau negu per visus 2004 metus.

Parama sėkmės negarantavo

Žvelgiant į šiuos skaičius patikėti teiginiais, jog "nė viena partija nieko nedavė" jas parėmusiam verslui, būtų šiek tiek sunkoka. Kitas dalykas - daryti apibendrinimus, remiantis vien viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių politikų rėmėjų pergalėmis, būtų taip pat neteisinga. Tai puikiai iliustruoja jau minėto PST pavyzdys.

Bendrovė, dar praėjusios Seimo kadencijos metu, valdžioje esant Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), oficialiai vadinta šios politinės jėgos globotine, 2008-ųjų pabaigoje prie valdžios vairo stojus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vedamai dešiniųjų jėgų koalicijai, savo kailiu pajuto politinių nuotaikų permainingumą. Ir oficialiai suteikta parama valdantiesiems (prieš 2008 metų Seimo rinkimus TS-LKD skirta 39 tūkst. litų, Liberalų ir centro sąjungai (LiCS) - 15 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžiui (LS) - 5 tūkst. litų), regis, mažai gelbėjo. 

Ankstesnės Seimo kadencijos metais (2004-2008-aisiais) per viešuosius pirkimus daugiau kaip pusę milijardo (608 mln. litų) susižėręs PST, pasikeitus valdžiai ir dešiniesiems nusitaikius į ilgamečio LSDP lyderio prezidento Algirdo Brazausko globotas Valdovų rūmų statybas, buvo paverstas atpirkimo ožiu. Bendrovės, dosniai rėmusios partijas, viešųjų pirkimų bagažas per pastaruosius 3 metus sumenko perpus - iki maždaug 300 mln. litų. 

Panašioje padėtyje atsidūrė ir oficialios paramos partijoms negailinti statybų kompanija "YIT Kausta". 2004-2008 metais ji laimėjo pirkimų už 704 mln. litų. Artėjant 2008-ųjų rinkimams "YIT Kausta" ir jai priklausanti įmonė "YIT Kausta būstas" TS-LKD skyrė 78 tūkst. litų, LS - 25 tūkst. litų, LiCS - 39 tūkst. litų. Nepamiršo ir kairiuosius vienijančios LSDP. Tačiau per pastaruosius trejus metus bendrovė iš viešųjų pirkimų gavo tik šiek tiek daugiau nei 100 mln. litų. Telšių "Vėtrūna", tradiciškai siejama su opozicine partija "Tvarka ir teisingumas", 2004-2008 metais per viešųjų pirkimų konkursus sudarė sutarčių už 607 mln. litų, o 2009-2011 metais jos bagažas šioje srityje - maždaug 300 mln. litų, nors prieš rinkimus TS-LKD atseikėjo 35 tūkst. litų.

Suvedžiotas verslas

Vertinant VPT ir prezidentūros argumentus galima būtų įtarti, kad prie valdžios vairo 2008-aisiais stoję dešinieji, tuo metu įsisiautėjusios krizės akivaizdoje samprotavę apie statybų verslo gelbėjimą per valstybės finansuojamus renovavimo konkursus, juos parėmusioms bendrovėms galėjo pasiūlyti atsipirkti būtent iš šio sektoriaus. Viešųjų pirkimų centriniame portale prie didžiųjų statybos bendrovių iki šiol fiksuojamos esą sudarytos didžiulės - milijardo litų vertės - sutartys tarp šių įmonių ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), atliekančios pagrindinės perkančiosios organizacijos funkcijas.

Kaip teigiama CPVA Pirkimų sprendimų skyriaus viršininkės Jurgitos Kuklierienės LŽ pateiktame atsakyme, iš tiesų ši valstybės institucija 2008 metų pabaigoje rengė viešąjį pastatų modernizavimo darbų konkursą preliminarioms sutartims sudaryti. 2008-ųjų gruodį buvo sudarytos sutartys su 80 rangovų (tarp jų ir su minėtomis bendrovėmis). Pagal tuometinę situaciją, numatytas įvairias pastatų modernizavimo programas Lietuvoje buvo apskaičiuota preliminari pirkimo vertė - maždaug milijardas litų, ji nurodyta ir teikiant ataskaitą VPT. Tačiau per 2011 metus šių preliminarių sutarčių pagrindu įvairios perkančiosios organizacijos atliko 64 pirkimus, kurių bendra vertė - vos 28,7 mln. litų.

"Tiesą sakant, mes ir nesitikėjome, kad ten kas nors bus. Sakyčiau, nebuvo net kur dalyvauti - juk renovacijos projektai labai vangiai rengiami ir sunkiai skinasi kelią", - apie valdžios siūlytus statybininkų gelbėjimo planus, kuriuos gal būtų galima vadinti atsiskaitymu su rėmėjais, kalba PST vadovas D.Gesevičius.

Litais grįsti keliai

Vis dėlto teigti, jog verslas nesitiki tam tikro atsiperkamumo iš valdžioje esančių ir remiamų politikų, nebūtų visiškai tikslu. Tačiau tokias viltis mažai teatsispindi valdžios atstovų pastaruoju metu išvesta teorija apie tiesioginį paramos partijoms ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ryšį. Šiuo atveju daugiau dėmesio derėtų kreipti į atskirų verslo šakų interesą konkrečiose ūkio šakose ir joms vadovaujančių partijų poreikius. 

Iš viešai VRK skelbiamų partijų finansavimo ataskaitų matyti, kad per 2008-ųjų Seimo rinkimus, ypač kitąmet po jų, kelių statybos bendrovės, anksčiau rėmusios Susisiekimo ministerijai (SM) vadovavusią LSDP, persimetė prie dešiniųjų - pirmiausia LS, stojusio prie ministerijos vairo. 

Tarkime, kelių bendrovės "Fegda" viešieji pirkimai per pastaruosius trejus metus, palyginti su 2004-2008 metais, ūgtelėjo dvigubai: nuo 217 mln. litų iki 458,5 mln. litų. Pastaraisiais metais įmonė (parėmusi ne tik LS, bet ir LiCS bei ankstesnę SM kuratorę LSDP) laimėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtų pirkimų už 148 mln. litų, o SM pavaldžiame tarptautiniame Vilniaus oro uoste - už 34,5 mln. litų. Tačiau didžiausią kąsnį "Fegda" atsikando tuo metu TS-LKD dominuojamoje Vilniaus savivaldybėje (už 203 mln. litų), nors oficialiai partijos nerėmė. Įdomu ir tai, kad konservatoriai, negavę iš bendrovės oficialios paramos, taigi lyg ir neturintys jausti jai jokių sentimentų, mūru stojo už "Fegdą", kai šiai Vilniuje nepasisekė. Dar 2009-ųjų pradžioje TS-LKD atstovaujantis parlamentaras Kęstutis Masiulis, į Seimą atėjęs tiesiai iš sostinės tarybos nario kėdės, sukėlė didžiulį triukšmą, kai "Fegda" pralaimėjo viešojo pirkimo konkursą Vilniaus savivaldybėje, nors paskelbtų rezultatų teisėtumą patvirtino teismas.

Kita kelininkų bendrovė "Alkesta", į kurią, kaip neseniai paaiškėjo, galbūt dėl paramos 2008-ųjų rinkimams važiavo tartis pats TS-LKD lyderis Andrius Kubilius, netrukus gavęs premjero postą, ir kuri parėmė ne tik konservatorius, bet ir LS bei LiCS, pastaruoju metu viešųjų pirkimų laimi gerokai mažiau negu anksčiau. 2004-2008 metais "Alkestos" kraitis buvo 566 mln. litų, 2009-2011 metais - 295 mln. litų.

Priešinga šio sektoriaus įmonės "Baltkalis" situacija - bendrovė, prieš rinkimus parėmusi TS-LKD, bet oficialiai neaukojusi SM kuruojantiems LS atstovams, ankstesniais metais per viešuosius pirkimus yra gavusi 10 mln. litų, o per pastaruosius trejus metus laimėjo konkursų už beveik 60 mln. litų.

Rėmėjus maitina pareigūnai

Skirstant partijas rėmusias verslo įmones pagal veiklos šakas ryškėja dar įdomesnė tendencija - kalbama apie tikromis dabartinės valdžios numylėtinėmis tapusias informacinių technologijų įmones. Čia ypač išsiskiria inžinerinių sprendimų bendrovė "Fima", pastaruoju metu vadinama valdančiųjų TS-LKD ir LiCS favorite, bet nepamirštanti paremti ir opozicinių partijų. Ankstesniais metais iš viešųjų pirkimų šiek tiek daugiau kaip 70 mln. litų uždirbusi "Fima", regis, pasitempė, kai 2006-ųjų vasarą prie tuomečių valdančiųjų prisidėję liberalcentristai ėmė kuruoti Vidaus reikalų ministeriją (VRM).

Jau 2008-aisiais bendrovė, puikiai pasirodžiusi VRM pavaldžių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) skelbtuose konkursuose, laimėjo 106,5 mln. litų. Per pastaruosius trejus metus "Fima" iš viešųjų pirkimų gavo daugiau kaip 57 mln. litų. VRM pavaldi VSAT su šia bendrove pasirašė 2 sutartis už beveik 9 mln. litų, pačios VRM Turto valdymo ir ūkio departamentas su "Fima" sudarė 4 sutartis (bendra suma - daugiau kaip 300 tūkst. litų), VRM Informatikos ir ryšių departamentas susitarė dėl darbų už 4,4 mln. litų. Liberalcentristų kuruojamai Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija su "Fima" pasirašė 3 sutartis už daugiau kaip 3 mln. litų. Dar 5 mln. litų šiai įmonei atseikėjo Seimo kanceliarija.

VRM, kuri niekaip neranda lėšų visiškai nuskurdusiems pareigūnams aprūpinti, konkursų favorite galima laikyti ir kitą LiCS rėmėją, IT bendrovę "Optimalus ryšys". 2006-2008 metais ji laimėjo užsakymų už vos daugiau nei 3 mln. litų, o štai 2009-2011 metais - jau už 11,5 mln. litų. Iš šios sumos beveik milijonas - iš VRM pavaldžių Policijos departamento ir Lietuvos policijos logistikos centro sudarytų sutarčių.

Ranka ranką plauna?

Dar viena politikos ir verslo broliavimosi linija, neigianti tiesioginę paramos ir viešųjų konkursų laimėjimo sąsają, bet galinti paaiškinti išskirtines partijų simpatijas vienoms ar kitoms įmonėms, yra verslininkų dalyvavimas politinėse organizacijose. Lietuvoje jau turbūt nieko nestebina gausi bendrovių, siejamų su Darbo partijos (DP) lyderiu Viktoru Uspaskichu, parama jo vadovaujamai organizacijai, kaip ir tai, kad "darbiečiai" aktyviai gina vadovo interesus.

Tačiau ši tendencija ryškėja ir kitų partijų santykiuose su jų bendražygiais tapusių verslininkų įmonėmis. Šiuo atveju galima išskirti bendrovę "Merko statyba", kurios vadovas Gediminas Kazlauskas jau nebeegzistuojančios Tautos prisikėlimo partijos valia tapo Aplinkos ministerijos vadovu. Nuo tada ši įmonė, prieš rinkimus, beje, oficialiai parėmusi ne valdžią ėmusius "šoumenus", bet TS-LKD, gana neblogai pasirodo viešųjų pirkimų konkursuose: per pastaruosius trejus metus, Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, "Merko statyba" jų laimėjo už 14,6 mln. litų. Daugiausia - už 8 mln. litų - anksčiau konservatorių dominuojamoje Vilniaus savivaldybėje. 

Šios kadencijos metais panašiai suklestėjo LiCS rėmėja, IT bendrovė "Atea". 2004-2008 metais ji, sudariusi viešųjų pirkimų kontraktų vos už 31 mln. litų, per pastaruosius 3 metus laimėjo sutarčių už 133,8 mln. litų. Tokį virsmą nemaža dalimi lėmė 2008-aisiais įvykęs bendrovės "Atea" susijungimas su keliomis anksčiau "Sonex" grupei priklausiusioms įmonėms. Tačiau kas pasakys, ar sėkmės, ypač vieno iš LS lyderių Gintaro Steponavičiaus vadovaujamos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) dispozicijoje esančiose įstaigose (vien ŠMM Švietimo aprūpinimo centras su "Atea" turi sutarčių už 28 mln. litų), nelėmė šios bendrovės Klaipėdos filialo direktoriaus Kęstučio Staniulio narystė liberalų organizacijose: iki 2010-ųjų jis priklausė LiCS, tais metais papildė LS gretas, o pernai su šios partijos vėliava dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos savivaldybę.

Partinė linija ir galbūt su tuo susijusi sėkmė viešųjų pirkimų konkursuose neretai prikišama ir pajūrio bendrovės "Hidrostatyba" akcininkui bei valdybos pirmininkui Jonui Dumašiui, kuris po savivaldos rinkimų, vykusių 2011-ųjų vasarį, tapo Klaipėdos rajono tarybos nariu. Nuo 2003-iųjų jis buvo LS, paskui - LiCS nariu, o prieš praėjusių metų savivaldybių rinkimus pagausino TS-LKD būrį. 

Kaip doras verslininkas J.Dumašius negaili finansinės paramos ne tik naujiems bendražygiams, bet ir buvusiems kolegoms: "Hidrostatyba" ir kitos su verslininku siejamos įmonės - "Uliksas" bei "Šilutės automobilių keliai" parėmė TS-LKD, LiCS ir LS atstovus, taip pat, galbūt žvelgdamos į ateitį, atseikėjo ir kol kas opozicinei LSDP. Sutapimas ar ne, bet "Hidrostatyba", per ankstesnę Seimo kadenciją laimėjusi viešųjų pirkimų už 265 mln. litų, per pastaruosius trejus metus su valstybės įmonėmis ir įstaigomis pasirašė sutarčių už daugiau kaip pusę milijardo litų. Su J.Dumašiumi siejami "Šilutės automobilių keliai", nepašykštėję paramos, gavo sutarčių už 60 mln. litų (2004-2008 metais - už 30 mln. litų).

Gerais santykiais su valdančiaisiais neretai aiškinama ir buvusio liberalo, prezidento Valdo Adamkaus patarėjo Dariaus Gudelio vadovaujamos viešųjų ryšių bendrovės "VIP viešosios informacijos partneriai", kuri viešai parėmė LiCS, sėkmė valstybės institucijų konkursuose. Kaip fiksuojama CVPP bazėje, 2008 metais VIP laimėjo sutarčių už 2 mln. litų. Dabar bendrovės bagažas - jau 13,3 mln. litų, daugiausia - iš krašto ministerijų viešųjų pirkimų.

"Juodosios kasos" pamirštos

Išvardyti ir dar daugybė kitų partijas parėmusių verslo įmonių laimėtų viešųjų pirkimų tapo svariu prezidentūros argumentu, nulėmusiu gruodžio pradžioje Seimo priimtą sprendimą uždrausti juridiniams asmenims remti politikus. Tačiau politikos ekspertai, stebėdami partijų entuziazmą prieš rinkimus "tapti nepriklausomomis nuo verslo" (beje, rėmusio partijas oficialiai, pagal pačių politikų priimtus įstatymus), jau svarsto, ar toks nusiteikimas nėra grįstas aiškiai įsisąmonintu supratimu, kad būtinų lėšų pavyks gauti kitais būdais. Apie tai tiesiai šviesiai pareiškė Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis, protindamas euforijos apimtus Seimo kolegas. 

"Man kelia daug ir rimtų abejonių, kad jei priimsime įstatymą tokį, koks jis yra dabar, padarysime situaciją ne geresnę, o dar blogesnę ir mažiau skaidrią. Bandydami drausti (verslui paremti partijas - red.), užtvenkti upę, kuri bėga atvirai, padarysime požeminę upę ir nieko daugiau", - kalbėjo jis.

Tokie svarstymai realaus pagrindo turi daugiau negu pakankamai. Kovos su korupcija specialistai ir ekspertai metai iš metų tvirtina, kad politinių partijų deklaracijose atsispindi tik maža dalis verslo teikiamos paramos politikams, ir tokia situacija - ne vien Lietuvoje. 

Mūsų krašte informacija apie partijų neskaidriai gaunamas lėšas ir tai, kaip už jas atidirbama paramos teikėjams, jau buvo iškilusi. Garsiausiai - 2004 metais, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus poėmius keturių didžiųjų partijų būstinėse ir esą radus egzistuojančias "juodąsias buhalterijas" įrodančių dokumentų.

Atsakyti - ir tik už vieną šio skandalo epizodą - teko vien Vilniaus merui Artūrui Zuokui. 2009-aisiais baigęsis teismas pripažino jį kaltą bandžius papirkti sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą, kuriam kaip neva stambaus užsakymo avansas buvo perduota 45 tūkst. litų. 

Kiek vėliau, 2006-aisiais, pradėta vadinamoji DP juodosios buhalterijos byla, vilkinta Generalinėje prokuratūroje, nagrinėjama  teisme tik dabar. Dar vienas su politiniais pinigais susijęs epizodas iškilo 2010 metais, kai STT sulaikė liberalcentristą sveikatos apsaugos viceministrą Artūrą Skiką. 20 tūkst. litų kyšio gavęs politikas viešai teisinosi pinigus ėmęs ne sau - partijai.

Šie įvykiai suteikia pagrindo įtarti, kad politikos užkulisiuose cirkuliuoja milžiniškos ir niekur nefiksuojamos pinigų sumos, leidžiančios partijoms gerai gyventi iki šiol, neleisiančios greičiausiai pražūti ir toliau. Tiesa, VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, kurio tarnyba kartu su teisėsaugininkais jau rengia galimų grėsmių sąrašą, uždraudus verslui oficialiai remti partijas, aiškina, kad politikų kontrolės mechanizmas, tegul ir švelnus, egzistuoja, o kriminalines tokios veiklos dalis turėtų tirti atitinkamos tarnybos.

Tačiau žinant, kuo baigėsi visos iki šiol inicijuotos politinės korupcijos bylos ir kaip atsargiai tokius tyrimus pradeda 2004-aisiais nepavykusių reidų iki šiol įbauginti teisėsaugininkai, kyla negera nuojauta, kad oficialaus partijų finansavimo iš verslo apribojimai tėra gražūs šūkiai. 

Dar prieš trejus metus tokį scenarijų numatė pernai netikėtai miręs buvęs parlamentaras, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. "Esant tokiam aukštam kaip Lietuvoje korupcijos lygiui ir tokiam žemam teisėtumo kontrolės lygiui, verslo paramos partijoms panaikinimas ne sumažins korupcinių įmokų skaičių, o tik nustums jas giliau į pogrindį ir padidins "tarifą"", - įspėjo kova su korupciniais sandoriais pagarsėjęs teisininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"