TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partizano A. Ramanausko-Vanago budeliui – nuosprendis

2016 06 23 6:32
Lietuvos partizanų vadas Adolfo Ramanausko-Vanagas. punskas.pl archyvo nuotrauka

Sovietinės okupacijos metu sielą pardavęs tarnybai KGB Stasys Šimkus, dalyvavęs sulaikant legendinį Lietuvos pokario partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą, galiausiai pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti šešerius metus.

Deja, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo S. Šimkus pabėgo į Baltarusiją. O tiksli jo gyvenamoji vieta nenustatyta. Žinoma, kad jis išsituokęs, neteistas, yra pensininkas, turi Baltarusijos pilietybę. Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus žmoniškumui, jis iki šiol slapstosi šioje šalyje. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant kaltinamajam. Tai pirmoji genocido byla, kurioje asmuo nuteistas už akių.

„Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt atsiųstoje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje skelbiama, kad šių metų birželio 17 dieną šis teismas nusprendė S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 99 straipsnį ir jį nubausti šešeriems metams laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią S. Š. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos. Nuosprendis neįsiteisėjęs, dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nėrėsi iš kailio

Kaip rašė „Lietuvos žinios“, A. Ramanausko-Vanago kova truko beveik tiek pat, kiek gyvavo visas ginkluotas antisovietinis pogrindis – nuo ankstyvo 1945-ųjų pavasario iki vėlyvo 1956-ųjų rudens. Suprasdami, kad sunaikinus šį legendinį kovotoją iš esmės bus sunaikintas ir visas ginkluotasis pogrindis, sovietų saugumiečiai nėrėsi iš kailio, kad jį surastų ir suimtų.

Tai padaryti buvo nelengva, nes nuo 1952 metų pabaigos, partizanų vadas jau nebeturėjo ryšių su pasipriešinimo vadovybe ir slapstėsi drauge su savo šeima. Partizano medžioklė truko net ketverius metus. Paskutiniaisiais metais prieš suėmimą A. Ramanausko-Vanago ieškojo ir bent pusė šimto KGB agentų.

Buvo išduoti ir kankinami

A. Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona B. Mažeikaitė 1956 metais buvo suimti Kaune, vos išėję iš KGB užverbuoto išdaviko buto. Beveik metus A.Ramanauskas-Vanagas ir B. Mažeikaitė buvo žvėriškai kankinami Vilniaus KGB kalėjime. Jiedu susitiko tik vieną kartą – per akistatą, kurioje partizanų vadas tvirtino, jog veikė vienas ir žmona apie jo veiklą nieko nežinojo. KGB kameroje įvyko ir paskutinis A. Ramanausko pasimatymas su aštuonmete dukra Auksute. Atomazga jau buvo čia pat.

1957 metų rugsėjo 24–25 dieną sovietinis teismas A. Ramanauskui-Vanagui skyrė mirties bausmę. Lapkričio 29 dieną paskutinysis partizanų vadas buvo sušaudytas, o jo žmona tą patį mėnesį nuteista 8 metams lagerių, primena genocid.lt.

Kur ilsisi Lietuvos didžiavyrio palaikai, žinoma tik jo budeliams. A. Ramanauskas-Vanagas prisiminimuose rašė: „…Labiausiai man įstrigo žodžiai: „…tik į darbą greičiau, tik mylėkim karščiau, tik, vyrai, pajudinkim žemę…“ Parašas – Lietuvos partizanai“.

Dalyvavo ir S. Šimkus

S. Šimkus 1956 metais dalyvavo operacijoje Kaune, per kurią buvo sulaikyti A. Ramanauskas-Vanagas ir B. Mažeikaitė. Tuo metu jis dirbo vienos KGB struktūros operatyviniu įgaliotiniu.

Jis buvo okupavusios Sovietų Sąjungos represinės struktūros pareigūnas, žinodamas ir suvokdamas represinės struktūros vieną iš esminių tikslų – fiziškai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus. KGB jis dirbo iki 1988 metų.

Byla S. Šimkui buvo iškelta dar 1992 metais. Po ilgų tyrimų ir stabdymų ir tyrimų tęsimo galiausiai byla pasiekė teismą, o šis pripažino įvykdžius nusikaltimą ir priėmė sprendimą. Kauno apygardos teismo teigimu, kaltinamojo kaltę patvirtina byloje esantys duomenys. S. Šimkus suprato ir žinojo, kad lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai nariai bus sulaikyti, įkalinti, kankinti, sužaloti. „Dirbdamas LSSR saugumo struktūrose, iš esmės jis padėjo įgyvendinti okupacinės valdžios vykdomą politiką prieš Lietuvos gyventojus“, – rašoma nutartyje.

Represijos nebuvo atsitiktinės

Baudžiamojoje byloje rašytiniai įrodymai – archyviniai dokumentai patvirtina, kad nusikaltimai Lietuvos gyventojų atžvilgiu buvo tikslingos sisteminės totalitarinės SSRS politikos dalis: represijos prieš Lietuvos gyventojus nebuvo atsitiktinės ir chaotiškos, jomis siekta sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindą, patvirtino Kauno apygardos teismas.

Pagal Konstitucinio Teismas išaiškinimą, sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui galima prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Sovietams okupavus Lietuvą, pokariu dėl šalies laisvės kovojo apie 50 tūkst. partizanų, daugiau kaip 21 tūkst. pasipriešinimo rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų žuvo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"