Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Partnerystės idėjų Seimas neįvertino

 
2017 06 16 6:00
fotkes/thumb/58058_cmilytė_RJ.jpg Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Projektai, kuriais siūloma įteisinti šeimos nesukūrusių asmenų, taip pat ir tos pačios lyties, sąjungas, kišami į gilų stalčių. Politikai vakar aiškiai parodė, kad tokios iniciatyvos šiame Seime kol kas perspektyvų neturi.

Ketinimai įteisinti vyro ir moters, taip pat homoseksualių asmenų partnerystę atidedami mažiausiai pusmečiui, kol vakar Seimo atmesto projekto autorės – Liberalų sąjūdžio atstovės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė – galės jį teikti iš naujo. Už partnerystę įteisinančias Civilinio kodekso pataisas vakar balsavo 29 parlamentarai, prieš buvo 59, susilaikė 20 politikų. Seimas net nesutiko, kad projektas būtų tobulinamas.

Mėginimų įteisinti partnerystę Seime būta ne kartą, bet visi jie buvo nesėkmingi. Seimo komitetuose dabar svarstomi „valstiečių“ parengti pasiūlymai, kuriais partnerystės institutas keičiamas jungtinės veiklos sutartimis. Tačiau šios sutartys reguliuotų ne šeiminius, o turtinius santykius. Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, bet realiai tai neveikia, nes iki šiol neparengtas specialus įstatymas.

Teiks dar kartą

V. Čmilytės-Nielsen nuomone, oponentų argumentai buvo nulemti skirtingų ideologinių, vertybinių, religinių nuostatų, nepagrįstų baimių.

„Manyčiau, tai gerokai iškreipia objektyvų ir racionalų požiūrį. Gaila, kad net diskutuoti šia tema nebuvo leista“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė. Ji pasidžiaugė, kad projektą palaikė kai kurie konservatoriai, socialdemokratai, tačiau apgailestavo dėl „valstiečių“ pozicijos.

Seimo narė priminė, kad prieš rinkimus daugelis „valstiečių“ deklaravo gana liberalias pažiūras žmogaus teisių srityje. O vakar, anot jos, visi balsavo „pagal vieną komandą“. Todėl V. Čmilytė-Nielsen abejojo, ar šiame Seime galėtų pavykti įteisinti partnerystę. Vis dėlto ji pati po pusmečio vėl ketina teikti tokį pat pasiūlymą.

„Poros, kurios gyvena kartu ir kurias sieja emociniai ryšiai, atsakomybė, pareigos vienas kito atžvilgiu, net ir nesusituokusios, gali būti laikomos šeima, jeigu jos to pageidauja, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nesituokia. O mes užmerkiame akis ir sakome: šios poros yra kas tik nori, tik ne šeimos. Visos Europos Sąjungos valstybės nuėjo kitu keliu. Ir mums reikėtų juo sukti“, – sakė Seimo narė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje apie 100 tūkst. porų gyvena nesusituokusios. Kiek jų pageidautų registruoti savo partnerystę, galima tik spėlioti. Tačiau nepaneigiamas faktas, kad tokios poros neretai susiduria su įvairiomis teisinėmis, turtinėmis problemomis, nes vienas kito atžvilgiu neturi jokių teisių.

Dubliuoja šeimos instititutą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Lauryno Kasčiūno teigimu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą teisinę praktiką partnerystė yra šeimos teisinius santykius įtvirtinantis institutas, t. y. partneriai laikomi šeimos nariais.

„Todėl partnerystės įtvirtinimas iškreiptų valstybinės šeimos politikos pastangas stiprinti šeimas Lietuvoje, nes įpareigotų valstybę vienodai remti vyro ir moters sukurtas šeimas bei asmenis, gyvenančius kitokio pobūdžio privatų gyvenimą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras.

Anot jo, partnerystės institutas pagal savo teisines pasekmes iš esmės dubliuoja santuokos institutą, todėl Lietuvos teisės sistemoje laikytinas pertekliniu.

Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Lietuvoje apie 100 tūkst. porų gyvena nesusituokusios.“

„Civilinės partnerystės įteisinimas yra santuokos sampratos pakeitimo, į ją įtraukiant vienos lyties porų santuokas, strategijos dalis. Visose valstybėse, įteisinusiose tos pačios lyties asmenų santuoką, prieš tai buvo įvairaus pobūdžio partnerystė. Nuo civilinės partnerystės įteisinimo iki santuokos sampratos pakeitimo šiose valstybėse vidutiniškai praeidavo 8–9 metai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Registruotų notaras

Vakar atmestomis pataisomis siūlyta nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos ir jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Partnerystę būtų registravęs notaras. Partneriais būtų galėję tapti pilnamečiai asmenys, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Vienu metu tas pats asmuo būtų galėjęs sudaryti tik vieną partnerystės sutartį.

Iš visų Europos Sąjungos šalių registruota partnerystė įstatymuose nenumatyta šešiose valstybėse – Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"