TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Partnerystės įteisinimas Seimo komitete sukėlė ginčus apie prigimtį

2015 04 22 13:09
Julius Sabatauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Siūlomas partnerystės, taip pat ir homoseksualių asmenų, įteisinimas Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitete trečiadienį sukėlė ginčus, ir klausimas atidėtas kitam posėdžiui.

Preliminarią Civilinio kodekso projekto atitiktį Konstitucijai vertinęs komitetas nusprendė daryti pertrauką iki kito posėdžio. Diskusijose išsiskyrė dvi stovyklos - partnerystę siejantys su santuoka ir jį traktuojantys kaip atskirą institutą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas laikosi pozicijos, jog projektas gali prieštarauti Konstitucijai, siedamas su pagrindinio šalies dokumento 38 straipsniu, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Esant tokiam teisininkų vertinimui, išvadą dėl preliminaraus atitikimo Konstitucijai turi pateikti Seimo TTK.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 38 straipsnis atskirų dalių nuostatos turi būti aiškinamos kartu, neišskiriant kurios nors dalies, kad šio straipsnio nuostatos saugo šeimą, kuri atsirado vyro ir moters santuokos ar jų bendro gyvenimo nesudarius santuokos, bet siekiant sukurti pastovius šeiminius santykius, pagrindu“, - savo išvadoje projektui yra parašę Seimo teisininkai.

Tačiau kau kurie komiteto nariai laikėsi pozicijos, kad partnerystė ir santuoka turi būti traktuojami kaip nesusiję institutai. „Vienas dalykas, yra Civilinio kodekso taikymas, kai yra šeima, antras dalykas - partnerystė, trečias dalykas, kai gyvena kartu ir siekia sudaryti santuoką, tai yra papildomas institutas. Partnerystė nėra tas pats, kas santuoka, savaime aišku, ir nėra tas pats, kas gyvenimas kartu siekiant sudaryti santuoką, todėl tai gali būti aiškinama visiškai atskirai, ir gali būti galbūt aiškinama taip pat, kad ir tarp tos pačios lyties asmenų“, - sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas irgi teigė, kad partnerystė ir santuoka - skirtingi dalykai, o Konstitucijos 38 straipsnis kalba apie santuokos sudarymą.

„Tai - skirtingi dalykai. Vienas dalykas yra santuoka, o apie santuokas Konstitucijos 38 straipsnis aiškiai sako, kad santuoką sudaroma vyro ir moters sutarimu, apie partnerystę nekalbama. Sieti santuoką ir partnerystę ir dėtų lygybės ženklą tikrai negalima“, - kalbėjo J.Sabatauskas.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė tvirtino, jog homoseksualių asmenų teisėms užtikrinti pakanka Civiliniame kodekse numatytos galimybė sudaryti sutartis, o partnerystė, jei ją būtų siekiama įteisinti, gali būti tik tarp skirtingos lyties asmenų.

„Civilinis kodeksas suteikia neribotą laisvę, nepažeidžiant kito asmens interesų, sudaryti sutartis, tiek dėl bendro turto, tiek dėl paveldėjimų. Prigimtiniu požiūriu nėra tas pats, vyras gali turėti bet kokią orientaciją, bet jis vis tiek yra vyras, kaip ir moteris. Lyties seksualinė orientacija nekeičia, todėl vis tiek turėtų, jei galvojame ateityje apie vienos lyties asmenų tam tikrų teisių paketą, turėtų labai aiškiai skirtis pagal prigimtinį požymį. Sutartiniai santykiai kažkokia forma turėtų būti taikomi tos pačios lyties asmenims, ir visiškai kitokus institutus taikyti skirtingos lyties asmenims, nes tai susiję su naujų asmenų atėjimu į pasaulį, ir tiesiog logiškai negalima painioti“, - kalbėjo konservatorė.

J.Sabatauskas komiteto kolegės klausė, ar kartu gyvenančių vyro ir moters bei kartu gyvenančių tos pačios lyties asmenų teisės turėtų skirtis, konservatorės atsakymas buvo, jog tos pačios lyties žmonės negali susilaukti bendrų vaikų.

„Pagal prigimtį reiškia, kad jūs su mano kolega S.Šedbaru vaiko nepadarysit niekada. (...) Čia ontologinis dalykas, ir būtine prasme, ne buitine, o būtine, vyro ir moters ryšys yra visai kas kita, nei vyro ir vyro ryšys, ar moters ir moters ryšys“, - savo poziciją aiškino konservatorė.

Devyni Seimo nariai iš socialdemokratų ir liberalų frakcijų yra įregistravę projektą, kuriuo Lietuvoje siūloma įteisinti partnerystę tarp skirtingų ar tos pačios lyties asmenų.

Pagrindinė iniciatorė Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė teigia, esą projektu neketinama sumenkinti santuokos reikšmės, bet siekiama sudaryti galimybę žmonėms laisvai rinktis, kaip įteisinti savo santykius.

Pasak D.Kuodytės, šuo metu ne santuokoje gyvena daugybė žmonių, todėl gerbiant jų pasirinkimą reikia „užtikrinti jiems visavertį gyvenimą bei pagrindines teises, analogiškas toms, kurias turi santuokoje gyvenančios poros“.

Įstatymo projektą parašais parėmė Socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų seniūnai Irena Šiaulienė bei Eligijus Masiulis.

Pagal projektą, partnerystė būtų registruojama pilnamečiams pas notarą užregistravus pareiškimą. Ją registruojantys asmenys taip pat turėtų sudaryti sutartį, kurioje nustatytų bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.

Pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimui pritaria 15 proc. Lietuvos gyventojų, 79 proc. yra nusistatę prieš.

Pernai homoseksualų partnerystę įteisino Estija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"