TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paryžiaus susitarimas – iššūkis ir Lietuvai

2015 12 15 6:00
Paryžiuje pavyko patvirtinti teisiškai privalomą visuotinį klimato kaitos susitarimą, kuriam pritarė 195 išsivysčiusios ir besivystančios šalys. Sipa/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje pasiektas susitarimas dėl pasaulinio klimato šiltėjimo stabdymo tiesiogiai paveiks ir mūsų šalį. Nors politikai teigia, jog didelių sunkumų Lietuvai įgyvendinant užsibrėžtus tikslus neturėtų kilti, pažymima, kad tam tikriems sektoriams tai taps iššūkiu.

Paryžiuje priimtas susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo siunčia aiškų signalą, kad finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo investicinių projektų, susijusių su iškastiniu kuru, į klimatui nekenksmingas technologijas, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, turi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, diegdamos energijos efektyvumo priemones energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės ir kituose svarbiuose sektoriuose.

Nubrėžta aiški plėtros kryptis

Kaip teigė derybose Paryžiuje dalyvavusi Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, pavyko patvirtinti teisiškai privalomą visuotinį klimato kaitos susitarimą, jam pritarė 195 išsivysčiusios ir besivystančios šalys. Pavyzdžiui, įgyvendinant Kioto protokolo 2013–2020 metų įsipareigojimus dalyvauja tik 37 išsivysčiusios valstybės.

S. Znutienė pabrėžė ir Paryžiaus susitarimo ambicingumą. Numatytas ilgalaikis tikslas, kad planetos temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais nei priešindustriniais laikais, ir šį padidėjimą sumažinti iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Įsipareigota mažinti teršalų išmetimą, o galiausiai pasiekti nulinę ribą iki šio amžiaus pabaigos.

„Svarbus dalykas yra klimato kaitos finansavimas. Dabar privalomų finansinių įsipareigojimų turi išsivysčiusios šalys. Tačiau atsirado nuostata, kad pagal savo galimybes besivystančios šalys skatinamos prisidėti prie klimato kaitos finansavimo“, – aiškino S. Znutienė.

Anot specialistės, susitarimas visų jį pasirašiusių šalių politikams, pramonei, investuotojams siunčia aiškų signalą, kad finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, kai išsiskiria daug anglies dioksido, į klimatui nekenksmingas technologijas, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. „Tai aiškus kelias, kur link turi eiti pasaulis“, – pažymėjo ji.

Namų darbai Lietuvai

Anot S. Znutienės, pagrindinis Lietuvos lūkestis, kad įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo prisiimtų visos šalys, Paryžiuje išsipildė. Į susitarimą įtrauktos ir visos Europos Sąjungos (ES) siūlytos nuostatos dėl ilgalaikio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo, užmojų padidinimo mechanizmo kas penkerius metus, skaidrumo, atsiskaitymo už tikslų vykdymą.

Pagal susitarimą Lietuva turės prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Įgyvendinant ES susitarimą, iki 2030 metų, palyginti su 1990-ųjų lygiu, tokių dujų išmetimas turi būti sumažintas ne mažiau kaip 40 procentų.

Kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, mums bus nustatytas privalomas šiltnamio dujų mažinimo tikslas ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujantiems sektoriams: žemės ūkiui, transportui, namų ūkiams, atliekų tvarkymui ir kt. Išmetamųjų dujų kiekį, palyginti su 2005 metais, greičiausiai turėsime sumažinti 10 procentų.

Siekiant tokių tikslų gali tekti peržiūrėti mokesčių politiką, šiuo metu numatančią gana daug lengvatų iškastiniam kurui, reikės diegti energijos efektyvumo priemones transporto, žemės ūkio sektoriuose: spartinti geležinkelių elektrifikavimą, plėsti dviračių takus, biodujų naudojimą ūkiuose, mažinti trąšų sunaudojimą.

„Suplanuota įgyvendinti daug priemonių. Jeigu tai padarysime, sukursime gerą pagrindą ateičiai ir po 2020 metų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Žinoma, didelis indėlis turėtų būti ir energetikos, pramonės, ypač dėl energijos efektyvumo didinimo“, – pabrėžė S. Znutienė.

Trys pagrindiniai teršėjai

K. Trečiokas/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko manymu, mūsų šaliai šis susitarimas yra palankus. „Tikslus tikrai galime pasiekti nesunkiai, nes anksčiau Lietuva turėjo daugiau teršiančios pramonės nei dabar“, – aiškino jis.

Pagrindiniai taršos šaltiniai mūsų šalyje tebėra energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriai. Esą jiems Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas taps iššūkiu. „Tačiau yra gana naujų technologijų, jos ne tokios brangios kaip anksčiau, ir visi sektoriai turi galimybių“, – padėties nedramatizavo K. Trečiokas.

Ministro teigimu, Lietuvoje sudeginama palyginti nemažai dyzelino, išmetančio daug kietųjų dalelių. Jis vylėsi, kad automobilių gamintojai investuos į priemones, mažiau teršiančias aplinką. Kalbėdamas apie žemės ūkį K. Trečiokas akcentavo, kad Lietuvos žemdirbių nereikėtų sprausti į kampą. „Bet tas priemones, susijusias su atliekų tvarkymu, energijos šaltiniais, diegsime nepaisydami, ar tai žemės ūkis, ar kas kita“, – tikino jis.

Nauji įsipareigojimai

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Algimantas Salamakinas džiaugėsi Paryžiuje priimtu susitarimu. „Svarbiausia, kad pasiektas visam pasauliui svarbus susitarimas. Kai keturias dienas teko būti Paryžiuje, mačiau, kaip sunkiai vyksta derybos, kaip blokuojami sprendimai. Vienu metu net buvau praradęs viltį, maniau, kad viskas baigsis niekuo, kaip Kopenhagos konferencijoje“, – įspūdžiais dalijosi parlamentaras.

Kaip svarbiausius A. Salamakinas išskyrė susitarimus dėl to, kad bus siekiama, jog vidutinė metinė pasaulio temperatūra nebūtų didesnė nei 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoninės epochos temperatūra, bei dėl anglies dioksido išmetimo mažinimo. Be to, per konferenciją buvo susitarta sukurti mechanizmą, padėsiantį šalims, finansiškai nukentėjusioms nuo klimato atšilimo ar patyrusioms piniginių nuostolius.

A. Salamakino nuomone, Lietuva aplinkos apsaugos srityje atrodo labai neblogai. Šiltnamio dujų mūsų šalis išmeta mažiau nei ES vidurkis, neįvykdome nustatytų taršos kvotų – dalį leidimų parduodame. Pasak Seimo AAK pirmininko, Lietuvai Paryžiaus susitarimas reiškia naujus įsipareigojimus atsinaujinančiai energetikai, perėjimą nuo iškastinio kuro prie biokuro naudojimo. Prie pasaulinių įsipareigojimų įgyvendinimo galbūt reikės prisidėti ir piniginėmis lėšomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"