TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, už ką balsuoji

2015 01 22 14:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Paplitusi nuomonė, kad rinkėjai už partijas balsuoja neracionaliai, labiau vadovaujasi emocijomis, o ne išankstinėmis nuostatomis – neteisingas, teigia ekspertai, pristatę nacionalinę rinkimų studiją „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“.

Pasak studijos vadovės profesorės Ainės Ramonaitės, norint nuspėti, kaip rinkėjas balsuos, svarbiausia apie jį žinoti tris dalykus – amžių, gyvenamąją vietą ir ką jis galvoja apie sovietmetį. Tačiau sociodemografiniai bruožai dar ne viskas. Pavyzdžiui, žinodamas, kiek žmogus uždirba, dar negali prognozuoti partijos pasirinkimo, mat daugumos partijų rinkėjų pajamų amplitudė pakankamai plati. Išimtis – Liberalų sąjūdis, už kurį išimtinai balsuoja pasiturintys.

Balsuoja kaip artimieji

Labiausiai pasirinkimą prie balsadėžės lemia partiškumas – pusė piliečių yra lojalūs kuriai nors partijai, ją nuolatos renkasi. Kaip teigia mokslininkė, Lietuvoje taip pat puikiai veikia taisyklė „pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu“, t.y. didelį pasirinkimą balsuojant daro socialinė aplinka – tėvai, draugai, sutuoktiniai. Vykdant tyrimą netikėtu atradimu tapo faktas, kad dažniausiai artimiausi žmonės renkasi tą pačią partiją. „Vieni žmonės gyvena kairiojoje, kiti dešiniojoje aplinkoje. Jos retai kada maišosi tarpusavyje. Mūsų visuomenė aiškiai politiškai stratifikuota, nors politika atrodo nereikšmingas dalykas. Net savo artimiausioje socialinėje aplinkoje žmonės nebendrauja su priešingų pažiūrų žmonėmis“, – kalbėjo profesorė.

Prof. Ainė Ramonaitė.

Pavyzdžiui, dauguma už dešiniuosius balsavusių jaunų žmonių nurodė, jog ir jų tėvai ar kiti artimieji rinkosi konservatorius. Tačiau retas Darbo partijos (DP) rinkėjas sakėsi balsuojąs kaip tėvai ar draugai. Visgi pastarajai jaunų žmonių balsus laimėti lengviau dėl to, kad regionuose įsišaknijusi jaunimo organizacija „Darbas“, dažnai vienintelė siūlanti terpę kuo nors užsiimti. Rečiausiai respondentų pasirinkimas dėl partijos su artimųjų sutapo tarp Tvarkos ir teisingumo (TT) rėmėjų.

Ar sovietmečiu gyventi buvo geriau?

Mokslininkai jau ne pirmą kartą akcentuoja atsakymo į šio klausimo svarbą partijų pasirinkimui. Pavyzdžiui, tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei liberalų rėmėjų teigiamai šį istorinį periodą vertinančių mažiausiai. Kita vertus, nereikia manyti, jog visi nostalgiją sovietmečiui jaučiantys balsuoja už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Pastarųjų rinkėjai daugiausiai jį vertina neutraliai, o nostalgijos kamuojami renkasi „darbiečius“. Nors šis aspektas galėtų tapti svarbiu koziriu politikų rankose, partijos jo neišnaudoja. Kaip sakė A. Ramonaitė, pavyzdžiui, socdemų lyderiai skirtingai pasisako apie sovietmetį, o, tarkime, ekonominiais klausimais jie daug disciplinuotesni. Nors rinkėjų sąmonėje sovietmečio vertinimas yra daug reikšmingesnis nei ekonominės nuostatos.

Doc. Rūta Žiliukaitė.

Priešingai nei Estijoje ar Latvijoje mūsų šalyje sovietmečio vertinimas turi įtakos politikai, mat nemaža dalis jį atmenančių piliečių laiko šį laikotarpį savu. Ekspertai primena, jog Lietuvoje veikė tautinio komunizmo modelis, kai vietinis partijos aparatas turėjo bent kokią autonomiją nuo centro, vadovybė sudaryta iš lietuvių. Čia komunistų partija transformavosi į socialdemokratus, tuo tarpu kitose Baltijos šalyse apskritai išnyko. Tiesa, tokiose šalyse kaip Lenkija ar Vengrija piliečių požiūris į sovietmetį taip pat reikšmingas, aiškinant politiką šiandien.

Jei domisi politika – balsuoja

Apskritai prie balsadėžių ateina vos apie pusę piliečių ir patys apatiškumą aiškina nusivylimu partijomis. Kaip sakė sociologė doc. Rūta Žiliukaitė, tai galioja penkiais iš dešimties atveju, taigi vyraujanti priežastis – politinis susvetimėjimas. Be partinės tapatybės, skatinančios rinkėjus balsuoti, svarbus susiformavęs įprotis tai daryti, taip pat aplinkinių domėjimasis politika. Jei šeimoje ar su draugais diskutuojama apie viešus reikalus, turimos nuostatos svarbiais klausimais – didelė tikimybė, kad ir rinkimuose bus dalyvaujama. Dalyvavimą rinkimuose padeda suprasti ir piliečių ištekliai. Tai reiškia, jog balsuoja labiau išsimokslinę, pilietiškai aktyvesni . Šios įžvalgos niekuo nesiskiria nuo tų, kurias pateikia Vakarų mokslininkai. Tarp tų, kurie nesidomi politika, ekspertų teigimu, daugiausia – DP rėmėjų. Nesidomintys yra linkę rinktis kairiąsias partijas. Tuo tarpu dešiniųjų rinkėjai apie politiką išmano geriausiai.

Jūratė Kavaliauskaitė.

Anot R. Žiliukaitės, nors devyni iš dešimties lietuvių turi nuomonę apie šaliai svarbias problemas, rinkėjams nėra būdingas probleminis balsavimas – kai partija renkamasi dėl požiūrio į vieną ar kitą konkretų klausimą. Tik pusė piliečių tiki, kad esminės Lietuvos problemos rūpi nors vienai politinei partijai.

Emocijų nedaug

„Įprasta manyti, kad Lietuvos gyventojai balsuoja ne už partijas, bet asmenis. Visgi personalizuotos politinės simpatijos ir antipatijos nėra iracionalios, spontaniškos ir visiškai nepagrįstos“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė Jūratė Kavaliauskaitė. Politikų vertinimas labiausiai priklauso nuo rinkėjų politinių pažiūrų ir tik po to atsižvelgiama į kandidatų asmenybę. Tai reiškia, kad konservatorių rinkėjai apie Andrių Kubilių galvos geriau nei socialdemokratų, atitinkamai pastarieji bus linkę teigiamiau vertinti Algirdą Butkevičių.

Be to, nėra taip, kad rūpėtų vien įspūdis, kurį politikai kuria viešojoje erdvėje – charizma, žavesys. Rinkėjams svarbūs ir lyderių būdo bruožai, moralinės savybės. Lietuvos gyventojams svarbu, kad jų atstovai būtų atsakingi, atsidavę Lietuvai, patikimi, nuoširdūs, geraširdžiai. Kaip sakė J. Kavaliauskaitė grynosios charizmos vertinimas svarbus tik dviejų lyderių atveju – Viktoro Uspaskicho bei Artūro Zuoko. O vertinant dabartinį premjerą reikšminga tampa ir organizuoto vs. besiblaškančio asmens kategorija. Tokie dalykai kaip politikų ambicingumas ar pasitikėjimas savimi rinkėjams nerūpi.

Agitacija mažai ką keičia

Dr. Laima Nevinskaitė.

Užsienio mokslininkai jau seniai ištyrę, jog rinkiminė kampanija gali pakeisti rinkėjų nuomonę, tačiau tik labai nedidelės jų dalies. Lietuvoje atliktas tyrimas patvirtino, jog ir čia dauguma rinkėjų apsisprendžia dar prieš prasidedant agitacijai. Ekspertų paskaičiavimais tik 12,5 proc. piliečių priima sprendimą politinei kampanijai baigiantis. Visgi, kaip pabrėžė dr. Laima Nevinskaitė, ji vis tiek svarbi, mat sustiprina turimą rinkėjų nuomonę. Ji pristatė minimalių efektų paradoksą, kuris reiškia, jog agitacija daugiausia šansų turi pasiekti tuos, kurie domisi politika. Nors paskatinti balsuoti būtų lengviausia tuos, kurie nesidomi , nėra lojalūs partijai, juos sunku pasiekti apskritai.

Dr. Mažvydas Jastramskis teigė, jog Lietuvos rinkėjai tampa vis racionalesni: svarbu ne tik tai, kas valdo, bet ir kaip valdo. „Žmonės žiūri, kaip politikai dirba“, – kalbėjo jis. Pavyzdžiui, ekonomika daro įtaką tam, kaip balsuojama tiek dėl Seimo, tiek dėl savivaldybės tarybos sudėties. Pastebėta, jog didėjant nedarbo lygiui, vietinės valdančios partijos pralošia.

Dr. Mažvydas Jastramskis.

Konservatorių ir socdemų rinkėjai lojaliausi

Taip pat jis pabrėžė, jog šie skirtingų lygių rinkimai nėra visiškai nesusiję it vyktų skirtingose visatose. Iš tiesų egzistuoja didelis persidengimas tarp partijų rinkėjų, didžiausias tarp konservatorių – devyni iš dešimties, už juos balsavusių Seimo rinkimuose, balsavo ir savivaldos, nepaisant to, kurioje Lietuvos vietoje gyvena. Nemažas ir socialdemokratų elektorato persidengimas – septyni iš dešimties. Pasak M. Jastramskio, tai nestebina, nes abi yra seniausios partijos, turinčios stabiliausius rinkėjus. Pavyzdžiui, DP ar TT rinkėjai skirtingų lygių rinkimuose persidengia tik 55 proc. Patys rinkėjai nurodo, jog renkantis partiją savivaldos rinkimuose jie labiausiai atsižvelgią į partines programas, o mažiausiai reikšmės turi jų finansinė padėtis bei artimųjų nuomonė. Tačiau, kaip pastebi ekspertas, subjektyvūs rinkėjų vertinimai dažnai prasilenkia su objektyviomis tendencijomis. Tarkime, šalies ekonomikai augant, respondentai nurodo, jog ji prastėja.

Renkantis partiją savivaldos rinkimuose į vietinius lyderius atsižvelgiama labiau nei į nacionalinius tos partijos vadovus. Tačiau nauja tvarka, kai meras renkamas tiesiogiai, kaip sakė ekspertas, gali paskatinti skirtumus tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų. Politologas tai įvardijo save išpildančia pranašyste – daug kalbėta, jog šie rinkimai skiriasi, o dabar tai bus ir įgyvendinama.

Geriausiai mokslininkams pavyko suklasifikuoti TS-LKD rinkėjus, tuo tarpu socdemų rėmėjai kiek susimaišė su „darbiečių“. Kaip patys teigia, tai nieko keisto, mat šios partijos yra arti viena kitos partijų konkurencinėje erdvėje. Jų simpatikai panašūs, gal jiems netgi sunku pasirinkti už ką balsuoti, svarstė ekspertai. Tuo tarpu apie dešiniuosius rinkėjus kiek šaržuojant galima pasakyti šitaip: „už liberalus balsuoja tie, kurie galėtų būti TS-LKD rinkėjai, tik yra jauni arba nemėgsta A. Kubiliaus“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"