TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pašaukimą tapti kunigu išgirsta vienetai

2014 08 27 6:00
Kunigystė pakeliama toli gražu ne visiems. acatolic.org nuotrauka

Tris šalies kunigų seminarijas papildė 18 pirmakursių. Studijuoti jose šiemet atrinkti ir ką tik vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai, ir pašaukimą pajutęs į penktą dešimtį įkopęs vyras.

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje šiemet bus aštuoni, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje - trys, Kauno kunigų seminarijoje - septyni pirmakursiai. Kol taps kunigais, jų studijos turėtų trukti septynerius metus. Patirtis rodo, kad maždaug pusė įstojusiųjų mokslų nebaigia, tad negauna ir kunigystės šventimų.

Tik stiprios asmenybės

Anot Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriaus Viktoro Ačo, į kunigų seminarijas paprastai stoja dvasininkų bendruomenei jau pažįstami jaunuoliai, juolab kad šiems reikia pristatyti parapijų klebonų rekomendacijas. Iš akademinei bendruomenei priklausančių kunigų sudaryta komisija tikrino jaunuolių teologijos žinias, jiems reikėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminą, kalbėtis su psichologu, turinčiu įvertinti psichologines jų galimybes tapti klierikais, o vėliau - ir kunigais.

„Ir studentų, ir kunigų laukia įtemptas gyvenimas, kai daug laiko skiriama maldai, apmąstymams, o tai pakeliama toli gražu ne visiems, - pažymėjo rektorius, o paklaustas, kokių motyvų vedami jaunuoliai stojo į Telšių kunigų seminariją, kunigas V. Ačas atsakė, kad motyvas tegali būti vienas- Mane kviečia Kristus.“ Anot rektoriaus, pirmieji studijų metai bus skirti kunigiško gyvenimo režimui, intensyvios maldos ritmui pajusti, įprasti gyventi kartu.

Nors numatyta, kad parengiamojo kurso studijos trunka metus, būna atvejų, kai būsimieji kunigai šį etapą įveikia tik per dvejus ar trejus metus. Iki šiol Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos parengiamojo kurso studentai studijuodavo ir gyvendavo Žemaičių Kalvarijoje. Šiemet Telšių vyskupo Jono Borutos sprendimu trys įstojusieji mokysis Šiluvoje drauge su Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso studentais. Iš viso Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijoje šiemet mokysis 15 būsimųjų kunigų.

Studijoms Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje šiemet atrinkti aštuoni jaunuoliai./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Studijų kainos neįvardija

Anot rektoriaus V. Ačo, visų trijų Lietuvoje veikiančių kunigų seminarijų mokymo programos beveik tokios pat, visos jos patvirtintos Vatikane įkurtos Kunigų kongregacijos. Būsimiesiems kunigams studijos nekainuoja, juos išlaiko pinigus aukojantys tikintieji. Lėšos renkamos bažnyčiose per šv. Mišias, pinigų taip pat aukoja Lietuvos ir kitų šalių labdariai.

Pasiteiravus, kiek kainuoja vienų metų studijos ir parengti vieną kunigą, kunigų seminarijos rektorius tikino, kad tai nėra apskaičiuota. Anot jo, dvasininkai kunigų seminarijose dirba už dyką, tai yra jų tarnystė, o pasauliečiams dėstytojams pinigai mokami. Dėstyti į Telšių kunigų seminariją atvyksta lektorių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos aukštųjų mokyklų.

„Kita vertus, Telšių kunigų seminarija yra dvasinio vyskupijos gyvenimo centras: čia renkasi visų parapijų kunigai, seminarijoje vyksta įvairios vyskupijos šventės. Tad konkrečiai kunigui parengti skiriami pinigai neskaičiuojami“, - tikino seminarijos vadovas. Anot jo, Vatikane įsikūrusi Kunigų kongregacija ir pageidauja, ir siūlo, kad kunigų seminariją turėtų kiekviena vyskupija.

„Todėl mes labai džiaugiamės, kad Žemaitijos tikintieji pajėgia išlaikyti savo kunigų seminariją, ir meldžiamės už visus aukotojus, skiriančius mums savo lėšų“, - sakė kunigas V. Ačas. Jis pabrėžė, kad turėti kunigų seminariją vyskupijos tikintiesiems yra neabejotinas prestižas.

Sąsaja su universitetu

Kauno kunigų seminarija šiemet pasipildė septyniais kunigystės sieksiančiais vyrais, atrinktais iš 11 pretendentų. Jų amžius - nuo 19 iki 41 metų. Šios seminarijos rektorius Aurelijus Žukauskas pažymėjo, kad jo vadovaujama kunigų seminarija nuo kitų šios paskirties šalies mokymo įstaigų skiriasi tuo, jog Kaune studijas pasirinkę būsimieji kunigai studijuoja ir kunigų seminarijoje, ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultete.

Norą tapti kunigais šiemet pareiškė trys VDU Katalikų teologijos fakulteto studentai, kurie tęs studijas šioje aukštojoje mokykloje. Kiti keturi vyks studijuoti į Šiluvą. Ten jie parengiamajame kunigų seminarijos kurse mokysis drauge su trim kunigystės kelią pasirinkusiais vaikinais iš Telšių kunigų seminarijos. Rektorius A. Žukauskas taip pat neįvardijo studijų kainos savo vadovaujamoje aukštojoje mokykloje. Šiemet joje mokysis 17 kunigais siekiančių tapti vyrų.

Dauguma naujokų - lenkai

Į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją studijuoti priimti aštuoni jaunuoliai iš 11 pretendentų. Įstojusieji į šios seminarijos parengiamąjį kursą mokosi Vilniuje drauge su aukštesniųjų kursų studentais.

Vilniaus kunigų seminarijos rektorius Žydrūnas Vabuolas teigė, kad bemaž visi priimtieji - ką tik vidurines mokyklas baigę jaunuoliai, dauguma jų - lenkų tautybės. „Džiaugiamės, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, stojo daugiau jaunuolių, nes pernai turėjome vos keturis parengiamojo kurso studentus“, - sakė rektorius. Anot jo, iš pernai įstojusiųjų parengiamąjį kursą baigė tik du. Be to, kad mokosi tikėjimo tiesų, maldos ir kitų dalykų, parengiamojo kurso studentai, pasak kunigo Ž. Vabuolo, itin daug dėmesio skiria darbui su vargšais: dirba neįgaliųjų dienos centruose, vargšų valgyklose ir kitose vietose, kur reikia jų pagalbos.

Paklaustas, kiek tikintiesiems kainuoja parengti vieną kunigą arba kiek kainuoja metų studijos, rektorius atsakė: „Kainuoja daug pastangų, prakaito ir maldos.“ Konkrečių piniginių sumų jis neįvardijo. Sostinėje įsikūrusioje kunigų seminarijoje šiemet iš viso studijuos 22 kunigystės siekiantys vyrai.

Visose trijose kunigų seminarijose studijuos 54 pašauktieji. „Melskime, kad jų būtų daugiau“, - kalbėjo kunigas Ž. Vabuolas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"