Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pasaulio lietuviai giria Seimą dėl Pilietybės įstatymo

 
2017 04 28 12:30
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Pasaulio lietuvių bendruomenė sako matanti Seimo narių valią spręsti dvigubos pilietybės klausimą.

„Nuotaikos yra pakilios, nes jaučiamės labai vieningi. Turbūt pirmas kartas nuo neatmenamų laikų, kai (...) visi sutaria vieningai, kad pilietybės išsaugojimas yra būtinas ir dabar vyksta diskusijos, koks yra pats priimtiniausias teisinis kelias“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Laura Vildžiūnaitė.

Pasak jos, komisija palaiko Seime svarstomą Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą. Pagal 114 parlamentarų parašais paremtas pataisas, Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti NATO ir Europos Sąjungos valstybių pilietybes įgiję asmenys.

Kritikai sako, kad šis įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Dalis politikų siūlo prieš įstatymo priėmimą pabandyti paklausti Konstitucinio Teismo pozicijos.

L.Vildžiūnaitės teigimu, kol kas pasaulio lietuviai nevertina galimybės šiuo klausimu rengti referendumą, o laukia sprendimų dėl šiuo metu svarstomo pakeitimo.

Tuo tarpu Seimo narys Vytautas Juozapaitis tikino, kad jeigu dėl dvigubos pilietybės reikėtų spręsti referendume, žiniasklaida privalėtų tinkamai nušviesti šį klausimą.

„Mes turime surasti nacionalinį susitarimą, įskaitant ir žiniasklaidos priemones, nepaisant jų priklausomybės – ar tai yra valstybinės paskirties, ar privačių žmonių – ir jeigu tie žmonės, kurie turi tas žiniasklaidos priemones yra už Lietuvą, jie privalo nuo šios dienos pradėti skelbti žinią, kad kiekvienas lietuvis, jeigu bus paprašyta jo balso, turės ateiti ir balsuoti“, – kalbėjo Seimo narys.

Penktadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai pristatė šią savaitę vykusių posėdžių metu priimtas šešias rezoliucijas. Rezoliucijoje dėl pilietybės išsaugojimo prašoma Seimo imtis visų galimų teisinių priemonių kaip įmanoma greičiau įteisinti dvigubą pilietybę.

Rezoliucijoje dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos tobulinimo teigiama, kad programoje nepakankamas dėmesys skiriamas užsienyje gyvenantiems lietuviams ir prašo atnaujinti šimtmečio minėjimo programos rengimo darbo grupės veiklą, į ją įtraukti pasaulio lietuvių ir ištaisyti trūkumus.

Rezoliucijoje dėl Kultūros tarybos gairių kalbama apie tai, kad užsienio lietuvių bendruomenės savarankiškai negali teikti paraiškų dėl dalyvavimo Kultūros tarybos skelbiamuose projektų konkursuose ir prašo šią galimybę sudaryti. Rezoliucijoje dėl Švietimo tarybos sudėties siūloma į tarybą įtraukti pasaulio lietuvių atstovą. Rezoliucijoje dėl sveikos gyvensenos idėjų sklaidos siūloma aktyviau populiarinti šias idėjas.

Rezoliucijoje dėl migracijos procesų valdymo pasaulio lietuviai teigia, jog Vyriausybė turėtų šiais klausmais kuo plačiau bendrauti su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir įtraukti jas į bendrus projektus, o Seimą – siekti susitarimo dėl sąlygų grįžti gyventi į Lietuvą sudarymo.

Seimo narys Antanas Vinkus tikino, kad pasaulio lietuvių problemas Seimas yra pasirengęs spręsti.

Rezoliucijoje dėl Pasaulio lietuvių vienybės dienos renginio prašoma 2018 metais planuojamą renginį įtraukti į valstybės šimtmečio minėjimo renginių programą.

„Galiu jus užtikrinti (...), jog išrinktoji Lietuvos valdžia pasirengusi imtis visų ryžtingų veiksmų bei priemonių, kad viso pasaulio lietuviai jaustųsi laukiami, mylimi ir gerbiami“, – sakė jis.

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad plačiau įteisinti dvigubą pilietybę galima tik referendumu pakeitus šį Konstitucijos straipsnį. Kad jis įvyktų, „už“ privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Dėl to išeivijos atstovai nuogąstauja, jog referendumas neįvyks.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiesiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"