TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasaulio lietuviai grįžta kas vasarą

2013 07 29 6:00
L.Žibaitis po stažuotės neskubės namo, Lietuvoje aplankys giminaičius. Erlendo Bartulio nuotraukos

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune baigėsi dar viena lietuvių išeivijos studentų stažuotė. Aplankę senelių namus, sustiprinę gimtosios kalbos bei kultūros žinias ir turėję galimybę Lietuvoje dirbti pagal studijuojamas specialybes, lietuvių jaunuoliai išvyko atgal į JAV, Kanadą, Olandiją.

Penkioms savaitėms, kaip ir kasmet nuo 2008-ųjų, pagal Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programą buvo atvykę keturios dešimtys studentų, turinčių lietuviškų šaknų. Kai kurie jų – jau nebe pirmą ir ne antrą kartą.

Apgyvendinti viešbutyje, už kurį sumokėta Lietuvių fondo JAV lėšomis, jaunuoliai mokėsi lietuvių kalbos, dirbo jiems surastose darbo vietose. LISS programos vadovybė su VDU Pasaulio lietuvių akademijos programos darbuotojais užsienio studentams praktikos vietų surado įvairiose institucijose: Seime, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos studijose, Santariškių klinikose. Praktikos vietos nebuvo įmanoma rasti tik būsimiems mokytojams, kurių potencialios darbovietės vasarą atostogauja arba turi gerokai mažiau darbo. Projekte dalyvavę jaunuoliai, dirbdami ir tobulindami savo pasirinktas studijas čia, Lietuvoje, gavo penkis universitetinius kreditus.

G.Norvila gimė Amerikoje, bet Lietuvoje jis - ne turistas.

Laboratorija ieškantiesiems savęs

LISS programos direktorė Rasa Ardytė-Juškienė įsitikinusi, kad kiekvienam atvykusiajam į Lietuvą programa nesibaigs vien šiomis penkiomis turiningomis savaitėmis. Sertifikatų įteikimo šventėje kreipdamasi į jaunuolius ji pabrėžė: „Savo socialiniuose tinkluose rašysite: "Dalyvausiu Dainų šventėje", ir gausite stažuotės draugo atsakymą, kad jis ten taip pat bus. Kai ieškosite darbo, darbdaviai domėsis, ką veikėte Lietuvoje, ir tai jums pagelbės.“

Amerikoje gimusi, užaugusi ir šeimą sukūrusi R.Ardytė-Juškienė tikina, kad būdama 20-ies ji taip pat būtų norėjusi čia atvykti. LŽ pasakodama apie programą jos vadovė teigė, kad kasmet bent vienas stažuotojas apsisprendžia tapti Lietuvos gyventoju. „Vienas per metus - tai nedaug, tačiau džiugu, kad jaunuoliai visi be išimties noriai važiuoja", - pabrėžė Naujojo Džersio (JAV) gyventoja, su kiekviena jaunų lietuvių banga taip pat skrendanti į Lietuvą.

E.Hesselsas, į Lietuvą atvykstantis jau šeštą kartą, duomenų apie giminaičius ieško archyvuose.

VDU Viešųjų ryšių prorektorė profesorė Auksė Balčytienė LISS programą vadina modernaus pasaulio prototipu ir eksperimentine laboratorija ieškantiesiems savęs ir suburiančia būrį jaunų žmonių iš tolimų kraštų.

Programa Lietuvoje vykdoma nuo 2008 metų, ji yra VDU Pasaulio lietuvių akademijos dalis. Universitetas šiemet minės 25-us atkūrimo metus ir itin palaiko lietuviškąjį identitetą: Socialinės antropologijos centras bendradarbiauja su JAV ir Europos universitetų Antropologijos departamentais, paskaitas nuolat skaito Amerikos lietuviai, išeivija vienijama per tokias bendruomenes kaip "Santara-Šviesa". "VDU - pasaulio lietuvių universitetas“, - tvirtino A.Balčytienė.

LISS Programos direktorė R.Ardytė-Juškienė teigė, kad Amerikos darbdaviams stažuotė Lietuvoje atrodo egzotiška.

Skirtingos išeivių istorijos

Lietuvių išeivių vaikai išsibarstę po visą pasaulį ir kiekvienas jų pasakoja vis kitą istoriją. Studentų atstovas Lukas Žibaitis į Lietuvą atvyko jau trečią kartą. Du pirmus kartus, pakvietus LISS programos įkūrėjai ir pirmajai vadovei Birutei Bublienei, vaikinas Lietuvoje dirbo socialinį darbą. Šiemet jis jau stažavosi pagal pasirinktą specialybę, kaip būsimasis medikas. Vaikinas dabar mokosi bendrosios medicinos studijose, vadinamosiose pre-med, ir skaičiuoja, kad mokslus baigs sulaukęs 33 metų. "Mano tėtis medicinos mokėsi Kaune. Tačiau daugiau kaip prieš dvidešimtį metų emigravo į Kanadą, ten susipažino su mama ir išsikėlė į Bostoną, - apie šeimą pasakojo Lukas. - Mūsų giminaičiai gyvena Vilniuje, vieni seneliai - Šilutėje, kiti - Kanadoje. Po programos neskubėsiu grįžti į Ameriką, aplankysiu tetas ir dėdes. Jiems labai smagu, kad per ketverius metus čia atvykstu jau trečią sykį."

Kaip ir Lukas, dauguma stažuotojų – būsimi medikai, tarp jų - brolis bei sesė Rūta ir Dainius Lančinskai. Rūta norėtų tapti klinikine psichologe, Dainius - traumatologu. "Kai sužinojome apie programą, net nekilo klausimų, kad joje dalyvausime. Nepraleidome progos įgauti neįkainojamos patirties. Juk Amerikoje mums nebūtų leista tokia praktika - licencijų kol kas neturime“, - LŽ sakė Dainius. Lančinskų šeima į Ameriką išvyko tik prieš dešimt metų, tad mokytis lietuvių kalbos jiems nėra būtinybės. Kaip LŽ pasakojo Rūta, jų tėvai sakė emigravę, nes norėję geresnės ateities vaikams.

R. ir D. Lančinskų tėvai iš Lietuvos išvyko tikėdamiesi vaikams geresnę ateitį sukurti Amerikoje.

Ieško giminaičių

Caroline Birsner - anglų filologė ir dirbo vertimų srityje. "Mano mama lietuvė. Mūsų šeimai labai svarbios giminės šaknys, tad nusprendžiau atvažiuoti į Lietuvą ir pažiūrėti, kaip čia yra iš tiesų", - šypsojosi lietuvių kalbos besimokanti amerikietė. Jai Lietuva - egzotiška šalis. „Daugelis mano pažįstamų važiuoja į Paryžių, Prahą, tačiau dabar matau, kad Lietuva turi ką pasiūlyti net ir tiems, kurie neturi su ja jokių sąsajų. Juk čia taip gražu ir žmonės malonūs.“

Techniniu operatoriumi Seime dirbęs Gintas Norvila LŽ teigė, kad dalyvauti programoje jį paskatino tėvai. "Jie yra gimę Amerikoje, tačiau namie šnekame tik lietuviškai, - teigė be akcento kalbantis vaikinas. – Pastarąjį kartą su šeima Lietuvoje lankėmės prieš septynerius metus."

C.Birsner šeimai svarbios lietuviškos šaknys, todėl mergina mokosi lietuvių kalbos.

Gintas ryšių su Lietuva nestokoja, jis čia - ne turistas. Vaikinas džiaugiasi anksčiau Lietuvoje turėjęs giminaičių, o dabar įgijo ir kolegų. "Man teko filmuoti Europos Parlamento atstovus, prezidentę tiesioginiame eteryje - kojos drebėjo! Tad dabar po stažuotės Lietuvoje tikrai turiu daugiau darbo patirties nei mano kurso draugai", - šypsodamasis tikino G.Norvila.

Išeivių sūnus Eduardas Hesselsas į Lietuvą atvyko iš Olandijos. Vaikinas mokosi meno istorijos, tad padėjo surengti Valdovų rūmų atidarymą. Jis pasakojo LISS programą pasirinkęs todėl, kad jo senelė yra gimusi Kaune. "Į Olandiją ji išsikėlė 1944 metais, tačiau mano mamos lietuvių kalbos neišmokė. Tikindavo, kad šalis okupuota sovietų, tad grįžti į protėvių žemę ji nebegalės. Tačiau aš, anūkas, į Lietuvą atvykstu jau šeštą kartą. Intensyviai mokausi lietuvių kalbos ir vis lankausi archyvuose, kur tikiuosi rasti duomenų apie savo giminaičius", - kalbėjo E.Hesselsas.

Pirmasis VDU rektorius Algirdas Avižienis skatino neprarasti ryšio su Lietuva ir skleisti žodį apie ją.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"