Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pasibaigusi sesija: tarp efektyvumo ir chaoso

 
2017 07 13 6:00
Per pavasario sesiją Seimas surengė 62 plenarinius posėdžius. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kiek pratęstą pavasario sesiją įveikę Seimo nariai nevienareikšmiškai vertina nuveiktus darbus. Valdantieji „valstiečiai“ didžiuodamiesi skaičiuoja priimtus teisės aktus, kurie esą turėtų išnaikinti įvairias „piktžoles“, o opozicija skundžiasi dėl chaotiškos parlamento veiklos neįžvelgianti tokių iniciatyvų prasmės.

Keturis mėnesius padirbėjęs Seimas išsiskirstė iki rudens. Šios kadencijos ypatumai ryškiai atsiskleidė paskutinę sesijos dieną svarstant urėdijų pertvarką.

Kaip politiniai mainai įvardijamas „valstiečių“ ir opozicinių konservatorių susitarimas sukiršino valdančiosios koalicijos partnerius. Patys „valstiečiai“ trynė rankas atradę naują sąjungininkų viliojimo būdą.

Kol kas nepasitvirtino prognozės dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos subyrėjimo. Be sausį mandato atsisakiusios Gretos Kildišienės ir dėl šios istorijos į Mišrią Seimo narių grupę pasiprašiusio Broniaus Matelio, per pavasario sesiją LVŽS frakcija sumažėjo tik dar vienu nariu, kai Liberalų sąjūdžio (LS) frakciją papildė Dovilė Šakalienė.

Tačiau užsimenama, kad rudenį gali rastis daugiau pabėgėlių. Per pavasario sesiją apkalta pakvipo trims Seimo nariams. Rezultatų laukiama rudens sesijoje.

Dirbo efektyviau

LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius džiaugėsi, kad per pavasario sesiją pajudėjo dauguma planuotų strateginių reformų. „Urėdijų pertvarka buvo dar vienas žingsnis pirmyn“, – sakė politikas. Jo nuomone, Seimo, LVŽS frakcijos ir valdančiosios koalicijos darbas tapo konstruktyvesnis. „Manau, kad skirtingas balsavimas dėl urėdijų per daug išpučiamas.

Su koalicijos partneriais apie šią reformą labai daug kalbėjomės, nuolaidų padarė abi šalys, tik nesutarėme dėl esminio dalyko. Tačiau nepykstu, nes socialdemokratai pasielgė džentelmeniškai – iškart pasakė, kad balsuos prieš. Tuomet ir mes įspėjome, kad ieškosime kitų partnerių“, – pasakojo V. Sinkevičius.

Jo teigimu, rudenį laukia sudėtingas biudžeto priėmimas. „Tiek mums, tiek koalicijos partneriams norisi, kad žmonės maksimaliai pajustų valstybės pagalbą. Ieškosime būdų, kaip taip padaryti“, – tikino „valstietis“.

V. Sinkevičiaus žodžiais, opozicija neretai pateikdavo populistinių pasiūlymų, puikiai suprasdama, kad jiems įgyvendinti nėra finansinių galimybių. „Bet jos darbas – reikalauti iš valdančiųjų neįmanomo ir, esant progai, pakišti koją. Džiaugiausi, kad vienu kitu strateginiu klausimu sutarimą vis dėlto radome“, – kalbėjo jis.

Virginijus Sinkevičius: „Seimo, LVŽS frakcijos ir valdančiosios koalicijos darbas tapo konstruktyvesnis.“

Valdančiųjų socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis teigė sesiją buvus gana sudėtingą. „Vertindamas pagal birželio darbus, išskyrus Miškų įstatymą, avansu parašyčiau aštuonetą“, – sakė jis. Socialdemokratas mano, kad koalicijos partnerių dialogas galėtų būti intensyvesnis ir vykti ne tik procedūriniais klausimais. „Kartais būdavo nesuprantama, kodėl jie užsispiria, nors mūsų argumentai, regis, buvo logiški ir racionalūs“, – pabrėžė A. Palionis.

Romo Jurgaicio nuotrauka

Nuviliančios tendencijos

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis parlamento darbą įvertino šešetu dešimtbalėje sistemoje. „Toks jausmas, kad valdantieji, iškėlę rankas, rogutėmis lekia nuo aukšto medžiais apaugusio kalno. Ir niekas nežino, kaip tas nusileidimas baigsis – grius, trenksis į medį, koją nusilauš? Chaosas, netvarka ir visiškas nesuvokimas, kur link važiuojama“, – vaizdžiai kalbėjo jis.

Anot TS-LKD vadovo, politologijos dėsnių, kuriais būtų galima pagrįsti tai, kas vyksta parlamente, jau neliko. „Tai negerai Lietuvai, tai trukdo įgyvendinti būtinas reformas“, – teigė jis. G. Landsbergis spėjo, kad panaši situacija gali tęstis ir rudenį. Tačiau esama tikimybės, kad „valstiečiams“ įgris toks veikimo būdas ir jie ieškos paramos opozicijoje.

Gabrielius Landsbergis: „Toks jausmas, kad valdantieji, iškėlę rankas, rogutėmis lekia nuo aukšto medžiais apaugusio kalno.“

„Manau, rasime būdų jiems padėti. Rudenį laukia nemažai svarbių darbų – biudžetas, mokesčių pertvarka. Ir čia klausimas, kas prisiims atsakomybę. Jei TS-LKD bus girdimi, būsime pasirengę darbuotis ir veikdami opozicijoje“, – žadėjo G. Landsbergis. Kita vertus, jis teigė neabejojantis, kad socialdemokratai valdančiosios koalicijos nepaliks.

LS frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas prisipažino esantis nusivylęs. Jo žodžiais, sesija buvo prasta. „Manau, kad pagrindinius akcentus savo metiniame pranešime sudėliojo prezidentė. Bet „valstiečiams“ tai – nė motais“, – sakė liberalas. Jis teigė nematantis jokio proveržio nė vienoje srityje. „Valdantieji žaidžia nežinia kokius žaidimus, o ambicingų ateities planų neturi ir nekuria“, – kalbėjo E. Gentvilas. Jo tikinimu, LVŽS lyderiai vengia bendrauti su kitomis frakcijomis. „Nėra jokio dialogo. Suprantu socialdemokratus, kurie skundžiasi, kad „valstiečiai“ nesišneka. „Valstiečiai“ – arogantiški, užkulisiuose sumano kokią nors idėją ir neša į salę. Šnekėtis pradeda tik supratę, kad nepakaks balsų. Toli tai nenuves“, – aiškino E. Gentvilas. Liberalas tokį darbą įvertino ketvertu.

Alinos Ožič nuotrauka

Veiklos statistika

Per pavasario sesiją Seimas surengė 62 plenarinius posėdžius, kuriuose priėmė daugiau kaip 420 teisės aktų. Pagrindinį dėmesį parlamentarai skyrė viešojo sektoriaus efektyvumui ir skaidrumui didinti, socialinės apsaugos ir sveikatos sričių, švietimo, kultūros ir mokslo, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos klausimams, taip pat svarstyta nemažai teisėtvarkos, finansų, energetikos, ekonomikos ir kitų sričių aktualių projektų.

Sesijoje išklausytas prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Tarp svarbių darbų – nuo liepos 1 dienos įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso pataisų priėmimas, pritarimas miškų urėdijų reformai, valstybinių universitetų optimizavimo plano patvirtinimas, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų priėmimas. Taip pat buvo priimtos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų saugumą šeimose ir paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"