TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasieniečiams prireikė dar vieno bokšto

2011 06 09 0:00
Pasieniečiai šioje vietoje ant kopos nori statyti stiebą su vaizdo kameromis.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Pasieniečių siekiams Karklėje ant kopos statyti bokštą, kurio viršūnėje būtų sumontuotos vaizdo kameros, priešinasi ir Klaipėdos rajono savivaldybė, ir Pajūrio regioninio parko direkcija.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinė Klaipėdos rajone, Karklėje, ant Baltijos jūros kranto ruošiasi statyti bokštą ir ant jo sumontuoti dieninio bei naktinio matymo vaizdo kameras. Pasieniečiai argumentuoja, jog kamerų reikia, kad galėtų būti stebima visa mūsų kraštui priklausanti jūros pakrantė. Esą šiuo metu VSAT nemato, kas plaukioja jūroje tarp Olando kepurės ir Nemirsetos. Todėl pasieniečiai negali atlikti jiems patikėtų funkcijų. Viena jų - vykdyti žmonių gelbėjimo jūroje operacijas.

"Juoda dėmė"

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės štabo viršininko Žydrūno Nesteckio teigimu, minėtame pakrantės ruože yra nedidelė įlanka, jos ir nepasiekia šiuo metu turima įranga. "Tiesa, Nemirsetoje yra mūsų bokštas, kitas bokštas įrengtas Kuršių nerijoje, Kopgalyje, tačiau ties Karkle yra įlanka, kurios nekontroliuojame. Ten, vaizdžiai šnekant, juoda dėmė. Todėl jei koks nors poilsiautojas ant pripučiamo čiužinio išplauktų į jūrą, jo nematytume, todėl negalėtume suskubti į pagalbą", - aiškino Ž.Nesteckis.

Tik paprastas stiebas

VSAT vado pavaduotojas Valentinas Novikovas skubėjo raminti ir aiškino, kad planuojamas statyti bokštas bus paprastas stiebas, neturįs nieko bendra su radiolokacija. "Ten bus trikampis ažūrinis stiebas su viršūnėje sumontuotomis keliomis kameromis. Šis statinys neskleis jokių spindulių, nekels pavojaus vietos gyventojams, be to, nedarkys kraštovaizdžio", - įtikinėjo jis.

V.Novikovas taip pat neigė kalbas, esą pasieniečiai čia ketina statyti ir 15 metrų aukščio pastatą. "Tai tik piktų ir pavydžių žmonių šnekos. Jokių pastatų čia nestatysime. Dar daugiau, pastatę stiebą, nebereikalingą žemės sklypo dalį atiduosime savivaldybei", - žadėjo VSAT vado pavaduotojas.

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinei priklauso apie 44 arų ploto sklypas su jame esančiu, dar sovietų kariškius menančiu pastatu. Jį, pasak V.Novikovo, ketinama nugriauti ir pastatyti daug aistrų jau keliantį stiebą. Šie darbai, pirminiais duomenimis, turėtų kainuoti apie 1,3 mln. litų.

Dubliuotų jau esamą?

Toks, atrodytų, nekaltas noras nesuprantamas Klaipėdos rajono savivaldybės, kurios teritorijoje yra minima vietovė, vadovams. "Užsispyrimas statyti dar vieną bokštą, kad būtų stebimi vidiniai Europos Sąjungos vandenys, man nesuprantamas. Kita kalba, jei tas objektas būtų statomas netoli sienos su Kaliningrado sritimi", - piktinosi rajono vicemeras Egidijus Skarbalius.

Jis priminė, kad prieš kelerius metus buvo pastatyti didžiuliai bokštai su galinga įranga Nemirsetoje ir Kopgalyje. Be to, jūrą ties Lietuvos pakrante stebi ir Karinės jūrų pajėgos (KJP). "Man terūpi valstybės interesai. Juk kariškiai ne kartą yra pareiškę, kad jie kontroliuoja visą Lietuvai priklausančią jūrą. Turima įranga leidžia matyti mažiausią plaukiojančią priemonę. Todėl esu tikras, kad dar viena analogiška, dubliuojanti pirmąją, stebėjimo sistema tiesiog nereikalinga", - aiškino rajono vicemeras.

KJP atstovai patvirtino turintys galimybę stebėti visą teritorinę jūrą ir dalį Lietuvai priklausančios ekonominės Baltijos jūros zonos. Pasak KJP atstovo kapitono Antano Brenciaus, kariškiai ne tik sutinka bendradarbiauti su pasieniečiais, bet ir yra skyrę jiems vieną darbo vietą KJP valdymo centre. "Į valdymo centrą suplaukia visa informacija iš mūsų turimų šaltinių, todėl galime stebėti visas plaukiojančias priemones, kurios tuo metu yra jūroje. Kolegas iš VSAT visuomet mielai priimame, jiems esame skyrę darbo vietą, tiesą pasakius, jie kartais ja ir naudojasi", - teigė A.Brencius.

Parkas objekto nenori

Panašios nuomonės laikėsi ir Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcijos vadovas Darius Nicius. "Tas bokštas mums nekliudytų. Tačiau ar to objekto mūsų valstybei reikia? Parko direkcija, žinodama KJP galimybes, mano, kad tas objektas nėra labai reikalingas", - LŽ sakė jis.

Anot D.Niciaus, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės sklypo Karklėje didžioji dalis patenka į PRP teritoriją, todėl leidimą statyti bokštą privalės išduoti Vyriausybė. Ji turės atsižvelgti į suinteresuotų institucijų, taip pat ir į PRP direkcijos nuomonę, o ši yra neigiama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"