TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasieniečiams sunku išeiti iš paežerių

2008 04 28 0:00
Nors Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai viešai pareiškė, kad sienos apsaugai nereikalingi neįkainojamos vertės žemės plotai gražuolio Galadusio ežero pakrantėje, jos grąžinti savininkams neskubama.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai viešai pareiškė, kad jiems nereikalingi neįkainojamos vertės žemės plotai sienos apsaugai gražuolio Galadusio ežero pakrantėje, jos grąžinti savininkams neskubama.

Ilgus metus Galadusio ežero (Lazdijų rajonas) pakrantė, besiribojanti su Lenkija, priklausė VSAT kaip teritorija, reikalinga sienos apsaugai. Kol Lietuva nebuvo Europos Sąjungos (ES), o vėliau ir Šengeno erdvės narė, žemės savininkai ir paveldėtojai turėjo nedaug vilties natūra atkurti neįkainojamos vertės žemės nuosavybę vaizdingo ežero pakrantėje. Dalis jų paskubėjo - atsisakė pretenzijų į žemę ir pasirinko piniginę kompensaciją. Kita dalis, 30 savininkų ir paveldėtojų, ryžosi dėl jiems priklausančios žemės kovoti. Tai vieni, tai kiti neva išgirsdavo matininkų ir žemėtvarkininkų siūlymus pirkti žemę be dokumentų arba atkelti ją iš kitų vietovių. "Prieš šešerius metus už vieno hektaro atkėlimą buvo prašoma 20 tūkst. litų", - pasakojo žemės savininkai. Prekyba žeme, kurios dar nebuvo galima grąžinti ir įteisinti, žmonėms neleido abejoti, kad ateis laikas, kai anksčiau jiems ar jų tėvams priklausiusi žemė vėl taps privačia nuosavybe. Tačiau visos pastangos atgauti žemę atsimušdavo į nepajudinamą žemėtvarkininkų argumentą - žemė priklauso VSAT.

Sustojęs laikas

Pasikeitus laikams ir Lietuvos statusui, žmonės neabejojo, kad problemų atgauti žemę nebeliks, kad jie žeme galės džiaugtis, kaip ir kitapus Galadusio gyvenantys lenkai. Tačiau paaiškėjo, jog klydo. Kiek daugiau nei prieš pusmetį Vyriausybei buvo pateiktas tvirtinti nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo" pakeitimo projektas, pagal kurį iš Lazdijų rajone VSAT priklausančios 214 hektarų žemės pasieniečiams liktų net 149 hektarai, suprantama, pačios vertingiausios. Kam pasieniečiams net 149 hektarai Galadusio paežerių? Ką jie čia saugos, kai Lietuva jau priklauso Šengeno erdvei?

Toks Vyriausybės projektas sukėlė didžiulį žemės savininkų pasipiktinimą - ankstesnių valstybės sienos funkcijų nebeliko, o žemė gražiame gamtos kampelyje kaip buvo, taip ir liko reikalinga VSAT. Pasipylė kreipimaisi į valstybės vadovus, Seimo narius bei įvairias institucijas dar kartą persvarstyti nutarimo projektą ir grąžinti savininkams žemę iki pat vandens, kaip kituose pasienio ruožuose.

Pasijuto apgauti

Metų pradžioje, atsižvelgus į visuomenės spaudimą ir nepasitenkinimą, Vyriausybės kanclerio pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, vadovaujama pulkininko V.Novikovo, kuriai buvo pavesta iš naujo įvertinti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienos apsaugai skirtų žemės plotų poreikį.

Šį kartą darbo grupės vadovas susirinkusius į susitikimą žmones nuramino pareikšdamas, kad VSAT nebereikia 149 hektarų žemės. Sienos apsaugos funkcijoms vykdyti visiškai pakanka normatyviniuose dokumentuose numatytos 5 metrų pločio juostos pakrantėje ir tokio paties pločio proskynų ties valstybės sienos ženklais. Mat pagal tarptautinius susitarimus valstybės ženklai turi matytis su gretimos valstybės sienos ženklais bei dviejų elingų, kad pagal ES ir Šengeno erdvės normatyvus, reikalui esant, sieną būtų galima grąžinti į tokią padėtį, kokia buvo. Be to, pulkininkas V.Novikovas pareiškė esąs žmonėms duotų pažadų garantas.

"Tąkart į namus grįžome su viltimi. Bet netrukus ir vėl viskas įstrigo, net grįžo į pradinį tašką. Vilniuje vykusiame keleto savininkų susitikime su VSAT atstovais (V.Novikovas nedalyvavo) vėl mums buvo pareikšta, kad sienos apsaugai reikia numatyto beveik pusantro šimto hektarų žemės ploto. Tai tikras pasityčiojimas. Neabejojame, kad taip elgiamasi sąmoningai, tikintis, kad mes prarasime kantrybę ir atsisakysime savo žemės. Tada ją galės laisvai privatizuoti tie, kurie esant savininkams negali įgyvendinti savo užmačių. Tikriausiai jie ir gražiausius paežerių plotus jau yra nusižiūrėję", - neslėpė apmaudo savininkai (redakcijai pavardės žinomos). Tačiau žmonės nenuleido rankų, praėjusią savaitę susitiko su ministru R.Čiupaila, vėl bandydami apginti savo teises į žemę.

Ir vėl žadama

Balandžio pradžioje įvykusiame įvairių institucijų, susijusių su žemės grąžinimu prie Galadusio ežero, atstovų pasitarime buvo nuspręsta nekurti tarpžinybinės komisijos ir siūlyti Vyriausybei tvirtinti jau parengtą projektą (VSAT priklausytų 149 hektarai žemės).

"Ministras mano, kad tokio projekto nereikėtų tvirtinti, nes situacija pasikeitusi. Jis pritaria vasario mėnesį vykusio susitikimo su gyventojais protokolui, jog VSAT nebereikia projekte numatytų plotų sienos apsaugai, ir pavedė dar kartą susitikus su žmonėmis surasti kompromisą", - teigė pulkininkas V.Novikovas.

Anot V.Novikovo, dabar reikia nuspręsti, kaip geriau pasielgti: ar patvirtintą turimą projektą taisyti, ar pirma taisyti, o paskui tvirtinti. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju savininkai žemės iš karto neatgaus, nes dokumentų tvarkymas gali užtrukti maždaug metus.

Nors naujas susitikimas su savininkais dar tik įvyks, V.Novikovas įsitikinęs, jog žmonės tikrai nesutiks, kad būtų tvirtinamas jau parengtas projektas. "Jei žmonės pasakys: neleisime priimti parengto nutarimo, koreguokite jį - taip ir padarysime. Bus skelbiamas geodezinių matavimų viešo pirkimo konkursas, koreguojama kartografinė medžiaga, ieškoma pinigų šiems darbams atlikti", - aiškino V.Novikovas.

Abejonės lieka

Nors VSAT žada nebereikšti pretenzijų į žemę prie Galadusio ežero, savininkams neramu, ar per tą laiką, kol bus rengiamasi ir tvirtinami dokumentai, liks žemės. Žmonės, lankydamiesi jiems priklausančioje žemėje, pastebi, kad tai vienur, tai kitur paežerėje dygsta kuoleliai, žymintys nežinia kieno sklypų ribas, liejami pamatai ir suvežti blokeliai liudija, kad jau prasideda statybos, tiesa, kol kas už buvusio rokadinio kelio. (LŽ žiniomis, išduoti leidimai dviejų namų statybai.) Čia žemę, anot žemėtvarkininkų, jau gali atsiimti visi 30 pretendentų natūra, ji yra neliečiama, o į laisvuose fonduose esančius plotus gali pretenduoti kiekvienas turintis išvadas pilietis.

Dar vienas neatsakytas klausimas, kamuojantis žemės savininkus, - Lazdijų rajono savivaldybės planai prie Galadusio ežero įrengti rekreacinę zoną. Kas joje bus, kol kas niekas neatsako. Architektūros ir statybos skyriaus specialistai patarė kreiptis į žemėtvarkininkus, tačiau šios tarnybos vadovė Audronė Gerasimovienė tvirtino apie tokius planus jokių duomenų dar negavusi. Pakartotinai kreipusis į savivaldybę buvo paaiškinta, kad rengiamas bendrasis rajono planas, kuriame numatytos ir rekreacijai skirtos zonos, tarp jų ir Galadusio ežero pakrantė. Esą tai netrukdys savininkams atgauti žemės, tik bus nustatytas veiklos pobūdis.

Apie savivaldybės planus įrengti rekreacinę zoną paežerėje žinoma ir VSAT. "Žmonės bijo, kad, įgyvendinus šiuos planus, jų žemė taps bevertė, jie galės ten statytis tik pavėsines", - teigė pulkininkas V.Novikovas.

Anot pulkininko, žmonėms labiausiai nerimą kelia ne tai, kad VSAT užvaldžiusi žemes ir jų neatiduoda, bet tai, kad žemėtvarkininkai perkasi kitose vietose sklypus ir atsikelia prie šio ežero į geriausias vietas. Jie ant kalniuko statosi namus, kad matytų gražų vaizdą, ir nesiveržia prie pat ežero, nes žino, jog ten jokio trobesio negalės pasistatyti. "Žmonės nekalti ir VSAT nekalta, bet žemėtvarkininkai baksnoja pirštu į pasieniečius", - teigė V.Novikovas.

Ne be nuodėmės

Dėl to, kad žemė prie Galadusio ežero negrąžinama savininkams, nesijaučia kalti ir žemėtvarkininkai. "Mes juk negalime projektuoti sklypų ir dalyti jų žmonėms VSAT priklausančioje teritorijoje be Vyriausybės nutarimo, tačiau labiausiai kaltina mus", - aiškino A.

Gerasimovienė.

Anot žemėtvarkininkų, daug priekaištų iš savininkų sulaukta dėl pastatyto liepto. Neva žemės plotas, besiribojantis su ežeru, apeinant visus įstatymus, jau atmatuotas.

"Nė vienam žmogui, nei Lazdijų rajono savivaldybei nėra suformuotų sklypų paežerėje. Taip visiems kliūvantį lieptą pasistatęs vienas iš savininkų K. V. su VSAT sutikimu (raštas Nr. 21/14-2964 dėl liepto statybos derinimo išduotas 2006 metais birželio mėnesį). Pagrindinis sutikimo motyvas - Kęsto Vosyliaus žemė ribojasi su VSAT priklausančia žeme", - teigė A.Gerasimovienė. Kitiems savininkams kyla paprastas klausimas: "Kodėl niekas jiems neduoda sutikimo gauti leidimų statytis lieptus, nors jų žemė taip pat ribojasi su dabartine VSAT teritorija?"

"Negaliu to patvirtinti ir net neįsivaizduoju, kas iš VSAT tokį sutikimą davė", - stebėjosi pulkininkas V.Novikovas.

Žmonėms kyla abejonių ir dėl vadinamosios Renatos Smailytės vilos, kurią VSAT pasilieka savo žinioje kaip vieną iš elingų. Ar šis statinys stovi teisėtai ant ežero kranto? "Jokių leidimų minėtam statiniui nesu davęs. Pasieniečiai turėtų susitvarkyti. O gal ją nuvers arba tai bus dar vienas strateginis sienos objektas, kurį privatizuos", - teigė Lazdijų vyr. architektas Petras Selilionis.

Tačiau, Lazdijų statybų vyr. inspektoriaus Kazio Jautakio nuomone, dėl šio pasieniečių namelio viskas gerai: "Tai laikinas statinys, be pamatų ir jam nereikia jokių leidimų ir jokios registracijos. Paprastai laikini statiniai gali stovėti trejus metus, bet tai priklauso nuo teritorijos, kuri suteikta tam tikram terminui".

"Tai statinys, susidedantis iš trijų keliolikos kvadratinių metrų namelių, kuriame nėra jokio šildymo, be pamatų, pastatytas 2000-aisiais arba 2001 metais. Jame ne kartą buvome susitikę su Lenkijos komisija tartis dėl sienos priežiūros. Panašų statinį turi ir lenkai savo pusėje. Laikinas statinys. Na, gerai, jį nugriausim, kitą pasistatysim, kas nuo to pasikeis? Jis mums reikalingas valstybės sienos priežiūrai", - tvirtino V. Novikovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"