TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasienis: politikų puoselėjama spraga

2010 10 27 0:00
Ši nelegalų intensyvų eismą per Nemunu einančią valstybės sieną su Rusija liudijanti nuotrauka padaryta 2006 metų žiemą, tačiau vargu ar šiemet ji atrodys kitaip. Europos Sąjungos milijonai išbarstyti nevykusiems pirkiniams, o landų valstybės sienoje kaip buvo, taip ir liko.
VSAT nuotrauka

Nelegalų intensyvų eismą per Nemunu einančią valstybės sieną su Rusija liudijanti nuotrauka 1-ajame LŽ puslapyje padaryta 2006 metų žiemą, tačiau vargu ar šiemet ji atrodys kitaip. Europos Sąjungos (ES) milijonai, skirti išorinei ES sienai stiprinti, išbarstyti nevykusiems pirkiniams, o landų, ne tik cigarečių kontrabandą, bet ir ginklus bei žmones nelegaliai gabenti per sieną, kaip buvo, taip ir liko.

Nuo galvos pūva ne tik žuvis, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), jeigu jai vadovauja žmonės, nesugebantys atskirti privačių interesų nuo tarnybinių, darbo nuo pramogų, veiklos nuo simuliavimo.

Dar 2003 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) pažyma "Dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui" perspėjo politikus, kad Lietuvos pasienyje nėra tvarkos. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tuometis VSAT vadovas Algimantas Songaila, Lazdijų rinktinės vadas Albinas Žymančius ir Pagėgių rinktinės vadas Genadijus Kuznecovas per valstybės sieną be eilės praleisdavo abejotinos reputacijos asmenis, kai to prašydavo verslininkė Renata Smailytė.

Po tyrimo pareigų neteko A.Songaila ir A.Žymančius. O G.Kuznecovas 2007 metų liepos 2 dieną paskirtas VSAT vado pavaduotoju štabo viršininku. Tuo metu VSAT vadovavo Saulius Stripeika, tarnybos vadovu tapęs tuomečio Vidaus reikalų ministro Gintaro Jono Furmanavičiaus dėka. Po penkerių metų S.Stripeika buvo atleistas iš pareigų taip viešai ir nepaaiškinęs, kodėl Lietuvos valstybės, o drauge ir ES išorinė, siena nebuvo tinkamai sustiprinta gavus gausų ES finansavimą.

Iškalbingos smulkmenos

S.Stripeikos laikais VSAT ir tarnybos padalinių vadovai įprato naudotis tarnybiniu transportu savo reikmėms. Iš pradžių žurnalistai užfiksavo, kaip tarnybiniu automobiliu vežiojamos generolo žmona ir duktė. Prieš tai buvo įkliuvęs S.Stripeikos pavaduotojas Sigitas Virketis, sekmadienį su žmona tarnybiniu automobiliu važiavęs keliu Panevėžys-Vilnius. O šių metų rugsėjo 20 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimus vado pavaduotojui G.Kuznecovui dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įtariama, kad jis ne tik neteisėtai naudojo tarnybinį automobilį, važinėdamas iš Vilniaus į Pagėgius ir atgal, bet ir vertė darbuotojus išrašyti jam fiktyvias komandiruotes.

S.Virketis yra vidaus reikalų ministro skiriamas pareigūnas, todėl ministras turi spręsti, ar skirti tarnybinę nuobaudą. Tačiau tuometis vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila net nepradėjo tarnybinio patikrinimo.

Panaši situacija pasikartojo ir dėl G.Kuznecovo. Nors vyksta ikiteisminis tyrimas ir netgi pateikti įtarimai, G.Kuznecovas nėra nušalintas nuo pareigų, o ministras Raimundas Palaitis dėl jo veiksmų nepradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros. Tebeužimdamas aukštą postą G.Kuznecovas išsaugojo galimybę daryti spaudimą pavaldiniams, kurie turi duoti parodymus jo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Nuobaudos nebuvo skirtos ir Lazdijų rinktinės vadu nuo 2006-ųjų dirbančiam Vidui Mačaičiui, kuris šių metų sausio 30 dieną, šeštadienį, naudodamasis tarnybiniu automobiliu jį apgadino. Atlikus tarnybinį patikrinimą patikėta versija, esą V.Mačaitis šeštadienį intensyviai dirbo tikrindamas, kaip rinktinės pareigūnai vykdo tarnybą sunkiomis oro sąlygomis, ir įstrigo sniego pusnyje.

Prie tokios pačios išvados buvo prieita ir atlikus tarnybinį patikrinimą dėl V.Mačaičio 2009 metų vasario 21 dieną, vėlgi šeštadienį, apgadintų tarnybinių motorinių rogių, važinėjant Galadusio ežeru. Patikrinimo išvada - Lazdijų rinktinės vadas V.Mačaitis, tikrindamas Lazdijų rinktinės veikimo teritorijos valstybės sienos liniją bei valstybės sienos ženklų būklę (tarsi tuo rinktinės vadas turėtų užsiimti per išeigines - aut.), motorinėmis rogėmis užvažiavo ant apsnigto kelmo. Tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta.

Dekoratyviniai džipukai

LŽ gavo dar metų pradžioje S.Stripeikos pasirašytą įsakymą, kuriuo nustatytos tarnybinio transporto mėnesio ir metų ridos normos. Įsakymas aiškiai parodo, kokie tarnybos prioritetai, bet, deja, jie orientuoti ne į sienos apsaugą. VSAT vado ir jo pavaduotojo automobiliams "Audi A6" (registracijos Nr. DGT 719), "Mitsubishi Pajero" (registracijos Nr. CZJ 725) ir "Subaru Legacy Outback" (registracijos Nr. DGN 674) leista nuvažiuoti per mėnesį 2600, 1300 ir 3000 kilometrų. Beje, "Audi A6" 100 kilometrų sunaudoja 20 litrų benzino. Tuo tarpu tiesiogiai su sienos apsauga susijusiam transportui numatytos nuo 800 iki 1500 kilometrų ridos normos.

Šiame sąraše nurodytų automobilių modeliai - taip pat verti dėmesio. VSAT disponuoja daugiau nei 20 modelių automobiliais, kai kurie jų - plentiniai automobiliai, skirti didmiesčių gyventojams. Pernai gruodį VSAT dar papildė dekoratyvinių džipų kolekciją - iš UAB "Sostena" įsigijo dvi dešimtis "Renault Koleos" už beveik 2 mln. litų, už išorės sienų fondo dalies "Specialioji tranzito schema" 2007 metų programos lėšas.

VSAT vadovybei sunkiai sekėsi įsiūlyti šiuos lengvuosius visureigius, dar vadinamus parketiniais automobiliais, pasienio rinktinėms. Pradėję važinėti naujaisiais prancūziškais automobiliais pasieniečiai ėmė stvarstytis už galvų - pačiu nepatogiausiu momentu transportas strigdavo.

O šių metų rugpjūtį "Renault" automobilių gamintoja, pripažinusi, kad modelis "Renault Koleos" nevykęs, nusprendė nuo 2011 metų sustabdyti jų gamybą. Tačiau dekoratyvinių džipukų iš VSAT atgal nepriims - pasieniečiams dar ilgai teks vargti su šia nauja, tačiau pasienio ruožams netinkama transporto priemone.

Valstybinės institucijos galėtų pasidomėti, kaip vyko šių automobilių pirkimas, kaip buvo suformuluotos konkurso sąlygos, jei nupirktas pasieniui netinkantis transportas. Galbūt tikrinant netgi pasitvirtintų LŽ šaltinių informacija, kad VSAT organizuodama viešuosius pirkimus susitarė su automobilių tiekėjais, kad jie neskųstų konkurso rezultatų. Už tai neva buvo pažadėta kito konkurso metu įsigyti kito gamintojo automobilių. Plataus modelių spektro VSAT automobilių parkas verčia tikėti tokia versija.

Tikrinant transporto priemonių įsigijimo aplinkybes galbūt paaiškėtų ir kaip apeinant įstatymus buvo įsigytas 130-140 tūkst. litų kainuojantis "Audi A6", - juk pirkti brangesnius nei 60 tūkst. litų kainuojančius automobilius reikia gauti Vyriausybės leidimą?

Marsiečiai patikėtų

Pažiūrėjus iš kosmoso Lietuvos pasienis gal ir atrodytų rūsčiai - pajūrio ruožą stebi 33 mln. litų kainavusi radiolokacinė sistema, Nemune patruliuoja du laivai ant oro pagalvių, o kontrabandą demaskuoja stacionarūs rentgeno aparatai.

Bet šis vaizdelis įtikintų tik marsiečius. Radiolokacinė sistema ilgai neveikė, pontoniniai laivai plaukia, bet naudotis jais rizikinga, o kontrabandos vilkikuose Panemunės poste ieškoma už kelių kilometrų nuo sienos ir tai pasirinktinai. Iš šimto vilkikų rentgenu tikrinami 11, o pasirinkimą gali lemti bet kas, netgi geri santykiai su kontrabandos gabentojais, atlygis už "nepasirinkimą", valdžios nurodymai.

2006 metais VSAT sudarė sutartį su Izraelio įmone "Elbit Systems Ltd" dėl 33 mln. litų kainuojančios radiolokacinės sistemos. Tačiau "Elbit Systems Ltd" per sutartyje nustatytą terminą sistemos neįdiegė, į VSAT pretenzijas nereagavo. 2009 metų lapkričio 13 dieną tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo ir delspinigių priteisimo iš "Elbit Systems Ltd". Buvo iškelta civilinė byla. Tik tada izraeliečiai pakeitė savo požiūrį į lietuvius. Buvo paskirtas naujas projekto vadovas, imti šalinti trūkumai.

Pasak VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, 2010 metų gegužę atlikus sistemos testavimo procedūras buvo nustatyta tik nedidelių sutrikimų. Byla teisme nutraukta. Pasak G.Mišučio, sistema naudojamasi visu pajėgumu. "Elbit Systems Ltd" kreipėsi į VSAT, siūlydama spalio 26-28 dienomis pasirašyti priėmimo aktą.

Dešimtis milijonų kainavusi, bet ilgai nenaudota sistema įsigyta VSAT vadovaujant S.Stripeikai. Pasieniečiai išorinių ES sienų stiprinimui pagal Šengeno priemonę 2004-2006 metais gavo 409 mln. litų. Už europinius milijonus turėjo būti įsigyta automobilių, plaukiojimo priemonių, vaizdo stebėjimo įrangos, radiolokacinė, kompiuterinė ir dokumentų tikrinimo įranga, sraigtasparniai, įrengtos naujos pasieniečių užkardos bei kitos priemonės išorinėms ES sienoms stiprinti. Ir iš tiesų nupirkta daug, bet anaiptol ne viskas veikia.

Apsirūpino pulkininkais

Kur kas sėkmingiau VSAT sekėsi auginti centrinį aparatą. Per 2006-2008 metus pasienio biurokratų skaičius Vilniuje gerokai išaugo, centrinį aparatą dabar sudaro dešimt valdybų. Padidėjo visų lygių vadovų skaičius, jiems dosniai dalijami laipsniai. 7-10 žmonių kolektyvui vadovaujantis skyriaus viršininkas turi pulkininko-leitenanto laipsnį. Iš viso tarnyba, kurioje dirba 4,4 tūkst. žmonių, turi 23 pulkininkus. Vidurkis didesnis nei visų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) padalinių kartu paėmus - 19,6 tūkst. statutinių darbuotojų tenka 57 pulkininkai.

Valstybės kontrolė, patikrinusi VSAT veiklą, nustatė nemažai trūkumų. Svarbiausia tai, kad Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių planas netikslintas septynerius metus. Per šį laikotarpį Lietuva įstojo į ES ir prisijungė prie Šengeno erdvės, taigi kai kurios išorinės šalies sienos tapo vidinėmis ES sienomis, kurioms nebereikia tokių resursų, kaip iki šiol.

Tačiau Lietuva dar kelerius metus laikė šimtus pasieniečių prie ne tokių svarbių vidinių ES sienų, kasmet leido po 14 mln. litų nebeaktualiai Šiaulių rinktinei. O valstybės ir ES sienos su Rusija ir Baltarusija nebuvo tinkamai saugomos.

Iš Kaliningrado srities gauti duomenys liudija, kokia kiaura dviejų valstybių siena. Į Kaliningrado sritį iš Rusijos įvežamų ir vietoje pagaminamų cigarečių kiekis kelis kartus viršija srities rūkorių poreikius. Pagrįstai manoma, kad cigaretės kontrabanda siunčiamos į gretimas šalis - Lietuvą ir Lenkiją. Tam prireiktų 800 vilkikų reisų per metus. Už vieno vilkiko nugabenimą kontrabandininkai gauna apie 900 tūkst. eurų. Ir dalijasi tais pinigais ne tik su jiems talkinančiais teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnais, bet ir su politikais.

Ar ne todėl tiek maža tvarkos pasienyje, tokie nevykę turinčiųjų sustabdyti kontrabandą viešieji pirkimai, kad jos stabdyti nėra suinteresuotos iš nelegalių lėšų klestinčios partijos ir kai kurie politikai?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"