TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasikeitusi retorika Maskvai priimtina

2010 08 20 0:00
"Artimas kaimynas - geriau už tolimą giminaitį", - sako Rusijos ambasadorius Lietuvoje V.Čchikvadzė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pastebi, kad pastaruoju metu dvišaliai Lietuvos-Rusijos santykiai tapo pozityvesni. Esą svarbu, kad į naują lygmenį jie pakiltų ne žodžiais, o veiksmais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje V.Čchikvadzė tvirtina, kad Lietuva Rusijoje vertinama kaip rimta partnerė. Kalbėdamas apie sudėtingus bendros istorijos klausimus, V.Čchikvadzė pabrėžė, kad jų nereikėtų politizuoti. Esą SSRS seniai iširo.

Apie dvišalius Lietuvos-Rusijos santykius, kaimynės valstybės požiūrį į mūsų kraštą - LŽ interviu su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru ČCHIKVADZE.

Bendri interesai.

- Pone ambasadoriau, dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos santykiuose buvo visko: ir gražių akimirkų, ir griežtos retorikos. Kaip dabar Rusija vertina Lietuvą: kaip strateginę partnerę ar aikštingą kaimynę?

- Rusijoje Lietuva visą laiką vertinama kaip rimta partnerė. Kaip Rusijos ambasadorius Lietuvoje, kurio misija ne tik užtikrinti nacionalinius Rusijos interesus, bet ir konstruktyvų santykių plėtojimą tarp mūsų valstybių, esu įsitikinęs, kad mūsų valstybės ateityje neišvengiamai glaudžiai bendradarbiaus visose srityse. Tam turime akivaizdų pagrindą - esame artimiausi kaimynai, istoriniai mūsų valstybių ir tautų keliai glaudžiai susipynę, nuo to niekur nepabėgsi.

Tokiame kontekste Maskvoje peržiūrimi įvykę mūsų valstybių ir vyriausybių vadovų, užsienio reikalų ministrų kontaktai, Rusijos prezidento administracijos vadovo, Rusijos žemės ūkio, kultūros, regioninės plėtros ministrų vizitai į Lietuvą.

Taip pat noriu pabrėžti, kad Rusija labai dėkinga už Lietuvos Vyriausybės priimtą sprendimą suteikti paramą kovojant su stichiniais gaisrais. Tačiau esame labai nusivylę Lietuvos pozicija dėl Lenkijos prašymo palaikyti kreipimąsi į Europos Sąjungą (ES), siekiant panaikinti vizas visiems Kaliningrado srities gyventojams.

Komplimentai Lietuvai

- Ambasadoriumi Lietuvoje dirbate ilgiau nei dvejus metus. Kokį įspūdį susidarėte apie mūsų šalį ir žmones?

- Lietuva - gražus kraštas, čia gyvena svetingi, geri ir atviri žmonės. Per darbo jūsų valstybėje metus man pavyko pabuvoti daugelyje miestų, susipažinti su jų įžymybėmis. Įdomūs architektūros ir meno paminklai, nuostabios poilsio vietos yra patrauklūs Rusijos žmonėms. Man tenka dažnai lankytis ir kultūros renginiuose, teatruose, muziejuose, koncertų salėse. Tai didelis malonumas. Džiugu, kad Lietuvos kultūrinis gyvenimas turiningas ir įvairus, o Rusijos kultūra jame užima garbingiausią vietą.

- Jūsų pirmtakas, Lietuvoje dirbęs Rusijos ambasadorius Borisas Cepovas viename interviu Lietuvą pavadino "skandalistų sambūriu". Kokia jūsų nuomonė apie mūsų krašto politinį gyvenimą?

- Dėl etinių sumetimų nenorėčiau komentuoti savo pirmtako žodžių. Kas dėl Lietuvos politinio gyvenimo, galiu tik pažymėti, kad politiniai procesai, kuriuos čia stebėjau, paprastai vyko vadovaujantis Europos ir tarptautine praktika.

- Daug metų dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai buvo įtempti. Kas, jūsų nuomone, labiausiai trukdė plėtoti draugiškus, kaimyniškus santykius?

- Iširus Sovietų Sąjungai teko iš naujo dėti pagrindus mūsų tarpvalstybiniams santykiams, suvereniteto principais kurti bendradarbiavimą ir dvišaliuose santykiuose formuoti atitinkamą teisinių susitarimų bazę, sukurti iš esmės naujus bendradarbiavimo visuose lygiuose mechanizmus. Jautriausiai tai vyko prekybinių-ekonominių santykių srityje, kur teko iš esmės keisti per dešimtmečius susiklosčiusią komandinę-administracinę sistemą ir pereiti prie rinkos ekonomikos.

Negalima pamiršti ir to, kad susidūrėme su sudėtingais mūsų bendros istorijos klausimais. Jų, žinoma, nereikėtų ignoruoti, bet nereikia ir politizuoti. Juk jau seniai nėra Sovietų Sąjungos, o kai kurių politikų noras ignoruoti šį faktą ir pretenzijų Rusijai reiškimas, vargu ar turi kokią nors perspektyvą.

Istorija - istorikams

- Pagrindinė dvišalių nesutarimų ašis - Antrojo pasaulinio karo ir pokario istorija. Ar gali būti pasiekta viena, abiem valstybėms priimtina istorinių įvykių versija?

- Čia greičiau reikia kalbėti apie įvykius mūsų santykiuose, nulemtus, pabrėžiu nulemtus, Antrojo pasaulinio karo ir, kaip to pasekmės, pokario istorijos. Dabar, praėjus 70 metų nuo karo pradžios, Rusijoje ir Lietuvoje juos traktuoja toli gražu ne vienareikšmiai. Istoriniai faktai vertinami iš visiškai skirtingų požiūrio taškų ir be reikalo politizuojami. Dar daugiau, yra akivaizdžių bandymų iškraipyti istorijos faktus.

Visų pirma, manau, būtina pabrėžti, istorija vis dėlto turi užsiimti mokslo žmonės - istorikai, ne politikai. Juolab kad yra sukurta ir veikia bendra Rusijos-Lietuvos istorikų komisija, kurios užduotis kaip tik ir yra išsiaiškinti mūsų bendros istorijos klausimus. Beje, jie randa bendrą kalbą. Jau išleistas pirmasis dokumentų rinktinės "SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais" tomas. Rengiamasi leisti antrąjį tomą.

- Lietuvos piliečiai referendume balsavo už SSRS okupacinės žalos atlyginimą. Kaip manote, kiek realūs lūkesčiai, kad Rusija sutiks kompensuoti okupacijos žalą?

- Jūs atkakliai stumiate mane prie vadinamojo "sovietinės okupacijos" klausimo. Kodėl vadinamojo? Jau ne kartą pareikšta, kad Rusija nėra atsakinga už buvusios SSRS valdžios sprendimus. Tai principinė Rusijos pozicija, ir šis klausimas mums yra baigtas. Savo istorijos politinės konjunktūros naudai perrašyti nesirengiame. Vadinamosios "okupacinės tematikos" eskalavimas, be abejonės, neskatina dvišalių santykių plėtojimosi. Mes juk nekeliame klausimo dėl SSRS išlaidų, kuriant infrastruktūrą Lietuvos SSR, statant uostus, elektrines, taip pat atominę jėgainę, kompensavimo. O kas įvertins Vilniaus ir Klaipėdos grąžinimą Lietuvai?

Stebi ir vertina pareiškimus

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė viena svarbiausių užsienio politikos užduočių įvardija dvišalių santykių gerinimą. Kaip Rusijos valdžia vertina tokią iniciatyvą?

- Neslėpsiu, Rusijoje atidžiai sekami Lietuvos vadovų pasisakymai ir teigiamai vertinami pareiškimai apie ketinimus gerinti dvišalius Rusijos-Lietuvos santykius. Iš savo pusės mes taip pat ne kartą ir visais lygiais pareiškėme, kad esame pasirengę su Lietuva plėtoti abiem pusėms naudingą, pragmatinį bendradarbiavimą. Manau, užduotys iškeltos ir reikia jas įgyvendinti. Ypač dėl pastaruoju metu mūsų santykiuose sukaupto tam tikro pozityvo. Dabar svarbu, kad jis pereitų į naują kokybę ir tarpvalstybiniai santykiai pakiltų į kitą lygmenį. Tačiau ne žodžiais, o veiksmais. Rusų liaudies išmintis sako: "Artimas kaimynas - geriau už tolimą giminaitį." O juk mes - artimiausi kaimynai.

- Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo nė vienas Rusijos prezidentas dar nesilankė mūsų valstybėje. Kodėl taip atsitiko? Kada galime sulaukti Rusijos lyderio: prezidento ar premjero?

- Organizuojant tokio lygio vizitą, svarbiausia - turinio pilnatvė, stambių projektų realizavimas, pasirengimas pasirašyti dvišalio bendradarbiavimo dokumentų paketą. Kol to nėra, apie vizitą kalbėti anksti. Sutikite, kad tokio lygio renginio negalima rengti dėl varnelės.

Kainų peržiūrėti nelinkę

- Dujas Lietuvai Rusija parduoda brangiau nei, pavyzdžiui, Vokietijai. Dauguma neabejoja, kad kaina aukštesnė dėl politinių, o ne ekonominių motyvų. Kokia jūsų nuomonė?

- 2010 metais vidutinė gamtinių dujų pristatymo iš Rusijos į Lietuvą kaina siekė 320 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų, esant 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų poreikiui per metus. Vidutinė gamtinių dujų pristatymo iš Rusijos į Vokietiją kaina 2010 metais buvo 220 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų, per metus esant daugiau kaip 40 mlrd. kubinių metrų dujų poreikiui. Reikia pažymėti, kad dujų tiekimo Baltijos valstybėms apimtys sudaro mažiau nei 5 proc. viso bendrovės "Gazprom" eksporto. Rusijos koncerno vadovybė, mano žiniomis, kol kas nelinkusi peržiūrėti su Lietuva, Latvija ir Estija sudarytų ilgalaikių sutarčių, kaip tai buvo padaryta su kitomis Europos valstybėmis (Vokietija, Prancūzija). Tiekti nedidelį energetinių resursų kiekį maža kaina į Baltijos valstybes bendrovei "Gazprom" finansiškai nenaudinga.

Tačiau labai svarbu pažymėti, kad "Gazprom" Lietuvai tiekiamų dujų kaina sudaro tik 35 proc. kainos, kurią už dujas moka galutinis vartotojas. Galutinę kainą formuoja Lietuvos kompanijos - dujų rinkos operatorės. Taip pat paminėsiu, kad gamtinių dujų kaina Lietuvos buitiniams vartotojams yra viena mažiausių ES.

- Apžvalgininkai pastebi, kad Rusija keičia kryptį ir siekia suartėti su Vakarų valstybėmis. Kaip tai gali pakeisti Lietuvos-Rusijos dvišalius santykius?

- Vakarų valstybės teigiamai vertina Rusijos siunčiamus aiškius signalus apie pozityvią, modernią mūsų užsienio politiką, kuri remiasi pragmatiškumu, daugiavektoriškumu, nekonfrontacinio pobūdžio nacionalinių interesų plėtra ir atvirumu. Apie tai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kalbėjo neseniai vykusiame rusų ambasadorių ir nuolatinių atstovų pasitarime.

Tokiomis sąlygomis būtų apmaudu praleisti palankią galimybę tarp Rusijos-Lietuvos sukurti nuolatinį politinį-ekonominį dialogą, paremtą abipuse pagarba ir pasitikėjimu.

Jaudina rusakalbių problemos

- Lietuvoje gyvena nemažai rusų tautybės žmonių. Kaip vertinate jų padėtį?

- Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rusų tautybės žmonių krašte kasmet mažėja. Šių metų pradžioje Lietuvoje jų gyveno 4,8 procento. Kasmet mažėja rusų mokyklų skaičius, oficialiai nėra užregistruoto nė vieno Rusijos aukštosios mokyklos filialo ar atstovybės. Tokios tendencijos, žinoma, gali neigiamai paveikti dvišalius santykius. Tai negali nejaudinti Rusijos ambasados.

Prieš porą mėnesių Klaipėdoje vyko Lietuvoje gyvenančių rusų konferencija. Lietuvoje gyvenančią rusų bendruomenę jaudina išsilavinimo gimtąja kalba bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose klausimai, iš kartos į kartą perduodamų vertybių išsaugojimas. Daugelis konferencijos dalyvių minėjo Lietuvoje suaktyvėjusias antirusiškas radikalių nacionalistinių jėgų nuotaikas.

Rusakalbiams šalies piliečiams kyla problemų. Labai tikimės, kad europietiškoje, civilizuotoje valstybėje, kokia, be jokios abejonės, yra Lietuva, esami klausimai bus sprendžiami civilizuotai, europietiškai.

Mes siekiame, kad rusus Lietuvoje gerbtų, vertintų mūsų kultūrą, nepamirštų rusų kalbos ir būtų suinteresuoti bendradarbiauti su Rusija. Visa tai, manytume, yra naudinga Lietuvai, jos socialiniam ekonominiam vystymuisi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"