TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasiklydę biurokratijos džiunglėse

2007 09 12 0:00

Valdininkų pomėgis ręsti neįveikiamas užtvaras neretai atrodo net komiškas. Žinoma, ne tiems, kurie į šias kliūtis atsitrenkia - pastariesiems telieka stebėtis ir piktintis neišsenkančia biurokratų išmone. Kita vertus, tos biurokratinės kliūtys nė kiek nestiprina valstybės, atvirkščiai, rodo jos bejėgiškumą ir sėja teisinį nihilizmą, kai nevykdomi net teismo sprendimai.

Trakuose gyvenančią verslininkę Tamarą Žurovą, kuri neseniai buvo Lietuvoje liūdnai pagarsėjusio verslininko Georgijaus Dekanidzės žmona, teismas dar prieš keliolika metų įpareigojo pašalinti pažeidimus jos gyvenamojo namo statyboje, tačiau Temidės sargų nutartis iki šiol nevykdoma.

T.Dekanidzė (tokia tuo metu buvo šios moters pavardė) nusipirko Trakų rajone, Varnikų kaime, ant Skaisčio ežero kranto, seną sodybą ir nutarė ją rekonstruoti. Trakų rajono savivaldybei buvo pateiktas vieno aukšto namo statybos projektas, ir savivaldybė leido darbus pradėti. Tačiau vietoje vieno aukšto namo sumūrytas dviejų aukštų gruziniškos architektūros pastatas. O ten saugoma gamtos teritorija - Trakų istorinis nacionalinis parkas.

Tiek tuometinė Trakų rajono savivaldybė, tiek aplinkosaugininkai šią statybą įvertino kaip savavališką. Trakų rajono valdyba pateikė T.Dekanidzei civilinį ieškinį, ir 1994 metais šio rajono apylinkės teismas įpareigojo atsakovę iki 1996 metų gegužės 6 dienos perstatyti namą pagal nacionalinio parko gamtosaugos ir paminklosaugos reikalavimus, kad jis nedarkytų kraštovaizdžio. Pagrindinis reikalavimas buvo nugriauti antrą namo aukštą.

Teisėjai linkčiojo

Nuo to laiko praėjo 11 metų, bet "Dekanidzių vila", kaip ją vadina vietos žmonės, stovi kaip stovėjusi. Mat iš pradžių tas pats Trakų rajono apylinkės teismas vilos šeimininkės prašymu nukeldavo nutarties vykdymą. "Iki pat 2000-ųjų T.Dekanidzė aiškino, kad jai trūksta laiko, o teisėjai supratingai linkčiojo galvas ir raitė parašus", - pasakojo Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius.

O 2000 metais namo savininkė pateikė šio parko direkcijai naują savo namo projektą, kuris, pasak G.Abaravičiaus, iš esmės nesiskyrė nuo savavališkos statybos. Kai parko direkcija atsisakė suderinti šį projektą, T.Žurova kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, kad šis įpareigotų nacionalinį parką suderinti jos projektą.

Tuomet parko vadovas įteikė tam pačiam teismui priešieškinį, kuriame paprašė įpareigoti atsakovę įvykdyti ankstesnę teismo sutartį. Tačiau teismas ilgai atidėliojo šios bylos nagrinėjimą, per tą laiką pasikeitė net trys teisėjai. O 2006 metais Trakų rajono apylinkės teisėja Egidija Smalakienė nusprendė, jog ši byla yra neteisminga bendrosios praktikos teismui, ir perdavė ją Vilniaus administraciniam teismui.

Jau per pirmą šio teismo posėdį Trakų istorinio nacionalinio parko atstovai išgirdo, jog šis parkas toje byloje nėra nei ieškovas, nei atsakovas. "Parko atstovus lyg ir išprašė iš teismo posėdžio - nebent norėtume būti jo žiūrovais", - prisiminė direktorius G.Abaravičius.

Dabar ši byla apskųsta kasacine tvarka Aukščiausiajam Teismui, ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija laukia jo sprendimo.

Verslą pajudino prancūzai

Ne mažiau biurokratijos džiunglių ir golfo klubo įsikūrimo Vilniaus rajono Purnuškių kaime istorijoje. Dar 1989 metais Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas kolegoms lietuvių geografams pranešė, esą Europos centras yra Lietuvoje. Po sudėtingų skaičiavimų kompiuteriais šios mokslo įstaigos generalinis direktorius Jeanas Francoisas Carrezas Lietuvos geografų draugiją

informavo, jog šis centras "sutampa su Purnuškių kaimu".

Pasak garsaus geografo Rimanto Krupicko, vargu ar verta šventai tikėti šiais skaičiavimais ir didžiuotis, kad gyvename pačiame Europos viduryje - teritorijų centrų nustatymo būdų yra ne vienas. Antai pagal kitas skaičiavimo metodikas obeliskai su užrašu "Europos centras" jau seniai stovi Užkarpatėje, netoli Rachovo miesto, bei šiaurinėje Rumunijoje.

Iš tiesų užpernai Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas atsiuntė patikslintas Europos geografinio centro koordinates, pagal kurias, Vilniaus universiteto profesoriaus geografo Pauliaus Kavaliausko skaičiavimais, centro vieta yra 6-7 kilometrai nuo Purnuškių kaimo Vilniaus link, prie Pašilių ir Palaukinės kaimų.

Tačiau daugumą lietuvių, ypač vilniečių, labiausiai pradžiugino pirmasis prancūzų pranešimas. Ant kalvos už Purnuškių kaimo, šalia Girijos ežero, tuoj buvo pastatytas paminklas, įsteigtas kartografinis draustinis, vėliau jis buvo pervadintas kraštovaizdžio draustiniu.

Iš tiesų toji vieta už 25 km nuo Vilniaus, prie plento į Molėtus, buvo natūraliai graži, o jos kraštovaizdis tarsi simboliškai priminė visą Lietuvą: kalvos, miškas, Girijos ežeras, Europos centrą skalauja iš to ežero ištekantis upelis, greta pilkapis, kiek tolėliau - Bernotų piliakalnis.

Tačiau sukrutę verslininkai pradėjo siūlyti vieną po kitos idėjas "Europos bamboje" pastatyti ką nors tokio "fantastiško". Vieni ragino ant Purnuškių kalvos suręsti visų Europos religijų bažnyčią, kiti - milžinišką viešbutį.

Gamtosauga - prieš

Nugalėjo uždaroji akcinė bendrovė "Golf Country Club", greta Europos centro pastačiusi daugiau kaip 83 hektarų golfo aikštyną. Jo projekto autorius - Švedijos golfo federacijos narys ir architektas Bjornas Erikssonas, projektavęs aikštynus visoje Europoje. Kuriant Europos centro golfo klubo aikštyną prisidėjo ir dizaineris Michaelis Kurpatowas bei buvęs Švedijos ir Europos golfo aikštynų prižiūrėtojų asociacijų prezidentas Peo Olofas Jungas.

Praėjusį pavasarį golfo aikštynas buvo atidarytas, iškilmėse dalyvavo nemažai Seimo narių, diplomatų ir kitų garsenybių. Dabar čia laisvalaikį leidžia daug įtakingų žmonių.

Tačiau Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktorius Rolandas Masilevičius tvirtina, jog golfo laukai, o ir administracinis klubo namas - neteisėti.

"Toje vietoje - kraštovaizdžio draustinis. Teisės aktai draudžia keisti tokių draustinių reljefą, o golfo aikštyno statytojai sužalojo buvusį reljefą ir suformavo naują. Be to, pirmiausia reikėjo įvertinti būsimo objekto galimą poveikį aplinkai, tačiau to nepadaryta. O administracinis klubo pastatas - irgi savavališkas statinys", - sakė R.Masilevičius.

Pasak jo, aplinkos apsaugos pareigūnai ne kartą dar nuo 2003 metų bandė stabdyti ir bausti golfo aikštyno statybos užsakovus ir statytojus, tačiau šie pasiskųsdavo teismams. Vieną gamtosaugininkų ieškinį - 57 200 litų - užpernai teismas sumažino iki beveik 31 tūkst. litų, ši suma buvo išieškota.

Norėtų lygiavos

Šiemet aplinkos apsaugos inspektoriai dar kartą apžiūrėjo draustinį ir pateikė UAB "Golf Development" 216 663 litų ieškinį gamtai padarytai žalai atlyginti. Kadangi bendrovė mokėti atsisakė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

"Teismų praktikoje turbūt dar negirdėtas dalykas - šią bylą nagrinėjęs teisėjas Marijonas Greičius net buvo nuvykęs pasižiūrėti golfo laukų, vaikščiojo ten. Teismas nutarė mūsų ieškinį atmesti", - pasakojo departamento direktorius R.Masilevičius.

Šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui ir dabar laukia jo verdikto.

"Aš ne prieš golfą, be to, nemanau, jog jo aikštės bus tręšiamos daugiau negu ūkininkų laukai. Mes tik norėtume, jog prieš įstatymus visi būtų lygūs - viskas būtų daroma pagal juose nustatytas biurokratines procedūras", - kalbėjo R.Masilevičius.

Proteguoja konkurentus?

UAB "Golf Development" generalinis direktorius Vygantas Jarašiūnas Vilniaus aplinkos apsaugos departamento vadovo kaltinimus vadina šmeižtu ir verslo žlugdymu. "Mes turime oficialų leidimą. Jį išdavė Vilniaus rajono savivaldybė, kurioje yra ir aplinkos apsaugos specialistų", - pareiškė V.Jarašiūnas.

Jis įtaria, jog gamtosaugininkai UAB "Golf Development" verslą trukdo todėl, kad proteguoja konkurentų - bendrovės "Le Meridien Villon" golfo laukų statybą prie to paties pavadinimo viešbučio. Aikštynas čia būtų tokiu pat atstumu nuo Vilniaus kaip ir Europos centras, tik prie kito kelio - į Panevėžį.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas buvo įpareigojęs Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą parengti ir pateikti Vyriausybei tvirtinti Europos centro kraštovaizdžio ribų keitimo projektą.

Minėtos tarnybos direktorė Rūta Baškytė LŽ patvirtino, jog toks dokumentas buvo parengtas. "Draustinio plotas vietoje 912 hektarų būtų sumažėjęs iki keliolikos hektarų, tačiau Vilniaus rajono savivaldybė atsisakė suderinti šį projektą", - sakė R.Baškytė. Tačiau kas būtų, jeigu ieškiniai būtų pateikti biurokratams, per kuriuos Lietuva, kaip "Golf Development" atveju, gali prarasti milijonines užsienio investicijas ir turistų srautus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"