TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasiklydę vertime ir vertybėse

2012 04 30 6:00

Lietuva toliau klimpsta gėdingoje Chadižat ir Maliko Gatajevų persekiojimo istorijoje. 2012 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija - Eduardas Maškevičius (pirmininkas), Zigmas Pocius ir Linas Pauliukėnas - trinktelėjo griausmingą nutartį: paskelbti Grozno angelais vadinamų sutuoktinių paiešką ir paskirti jiems kardomąją priemonę - suėmimą.

Mat jie, Lietuvos teisėjų nuomone, "pasislėpė nuo teismo", taip trukdydami "greitai bei išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą", o juos slapsto... Suomijos teisingumo ministerija. Todėl rasti sutuoktinių šioje valstybėje esą neįmanoma, nors buvusios išnaudotos "visos galimybės".

Po tokio sprendimo beliktų laukti, kad Europos arešto orderiu ginkluotos tarnybos imsis medžioti Ch. ir M. Gatajevus it kokį Henriką Daktarą, kuris galiausiai buvo aptiktas Bulgarijoje persikrikštijęs stačiatikiu, pakeitę vardą ir apžėlęs įspūdinga barzda.

Bet vargu ar žmogaus teises gerbianti Suomija sutiktų su tokiu požiūriu į žmones, išgelbėjusius daugiau nei 150 Čečėnijos karo našlaičių.

Juk jie nėra pasidarę plastinių operacijų, nelindi kokio nors niekam nežinomo pogrindžio katakombose ir nesislapsto nuo jokių teismų. Šeima su trimis nepilnamečiais vaikais legaliai gyvena Suomijoje, laukdama sprendimo dėl politinio prieglobsčio, kurio prašytis privertė Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) ir prokuratūros persekiojimas. Tikimasi, kad šis sprendimas gali būti priimtas jau artimiausiu metu.

Lipa ant to paties grėblio?

2012 m. kovo 7 d. Suomijos Aukščiausiasis administracinis teismas įpareigojo šios šalies migracijos tarnybą apsvarstyti Ch. ir M.Gatajevų prašymą suteikti jiems politinį prieglobstį. Anksčiau ji buvo atsisakiusi tai daryti, motyvuodama tuo, kad prašymą turėtų svarstyti Lietuva, nes ji yra "Europos valstybė ir todėl gerbia pabėgėlių teises". Bet teismas nurodė, kad šį klausimą turi spręsti būtent Suomija ir būtent atsižvelgdama į faktus, privertusius čečėnų šeimą palikti Lietuvą. 

Juk VSD sukurpta byla, dėl kurios 2008-ųjų rudenį sutuoktiniai buvo kaip didžiausi nusikaltėliai suimti Kaune ir beveik metams įkalinti, bliūkšta tiesiog akyse. Suaugę Gatajevų augintiniai 2010-ųjų sausį Helsinkio teismui paliudijo apie Europos Sąjungos (ES) šalyje Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamą smurtą, kuriuo saugumiečiai prievartavo duoti parodymus prieš juos išauginusius žmones.

Kai 2009 m. vasario 24 d. dvidešimtmetis Denis Volovskis Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje pasakė neturįs savo globėjams jokių pretenzijų, kitą dieną VSD pareigūnai išsivežė jį į savo būstinę Kauno Šilainių rajone. Ten mažiausiai 6 saugumiečiai 7 valandas jį prievartavo liudyti prieš Ch. ir M.Gatajevus. Vaikinui grasino, kad jei atsisakys, bus pasodintas į kalėjimą už melavimą teismui arba išsiųstas iš Lietuvos į Rusijai priklausančią Čečėniją.

"Jūsų saugumiečiai neįvertino aplinkybės, kad mes nieko nebijome. Mes - karo vaikai, ir Čečėnijoje matėme dar ne tokių baisybių, tad deportacijomis ir kalėjimais mūsų neįbauginsi", - sakė D.Volovskis jo pasakojimą 2009-ųjų vasarį įrašiusiam žurnalistui Gintarui Visockui.

Supratę, kad jaunuolis nesutiks liudyti prieš savo globėjus, VSD pareigūnai jį įkalbinėjo laikinai išvažiuoti iš Lietuvos, kol vyks teismo procesas. Po šio tardymo, kuriame nedalyvavo joks advokatas, vaikinas atsidūrė Kauno klinikose. Medikai konstatavo, jog jį ištiko psichologinis šokas.

Belkis Mustijeva paliudijo, kad prieš kiekvieną teismo posėdį VSD pareigūnai įbrukdavo Ch. ir M.Gatajevų augintiniams parodymus, kuriuos jie turėdavo pakartoti. "Teisėjai yra mūsų pusėje", VSD "niekada nepralošia savo bylų", - sakę jai saugumiečiai.

Po šių ir kitų liudijimų Helsinkio teismas 2010 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė prašymą išduoti Ch. ir M.Gatajevus Lietuvai. Netrukus tą patį sprendimą pakartojo ir šios šalies Aukščiausiasis Teismas. Tai pirmas atvejis, kai Suomija atsisakė pagal Europos arešto orderį perduoti įtariamuosius kitai Europos valstybei. Teismai nurodė, kad vertybė, į kurią šiuo atveju būtina atsižvelgti pirmiausia, yra žmogaus teisės.

Tų pačių metų kovo 23 d. jau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaip neobjektyvų ir šališką panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį sutuoktiniams ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taip ji ir atsidūrė Klaipėdos apygardos teisme, neseniai nusprendusiame dar kartą už akių paskelbti Ch. ir M.Gatajevams suėmimą.

Bet kodėl Lietuvos teisėjai taip ryžtingai lipa ant to paties grėblio? Ar tikrai tik sutapimu galima paaiškinti tai, kad griausmingą nutartį, kurioje pažerta priekaištų Suomijai, sugalvota tėkštelti būtent tada, kai politinio prieglobsčio byla šioje šalyje pajudėjo pabaigos link?

Ar tai nėra bandymas žūtbūt sutrukdyti Suomijai suteikti Gatajevams pabėgėlių statusą? Juk tai precedento Europos istorijoje neturintis atvejis, kai trečiosios šalies - Rusijos - piliečiai prašo apsaugos nuo vienos iš ES narių kitoje. Gal taip tikimasi išgelbėti VSD, prokuratūros ir teismų mundurą, supurvintą šios šeimos persekiojimu?

O gal Lietuva rengiasi paskelbti karą Suomijai, kad galėtų įvykdyti pabėgėlių deportavimo operaciją?

LŽ įsitikino, kad galima be jokio vargo susisiekti ne tik su neva besislapstančiu M.Gatajevu, bet ir su dviem advokatais, kurie atstovauja sutuoktinių interesams Lietuvoje bei Suomijoje. Jie buvo pasirengę suteikti Klaipėdos apygardos teismui visą reikalingą informaciją.

Bet Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, pasiryžusiems paskelbti tarptautinę niekur nesislapstančių žmonių paiešką, tai nerūpėjo.

Suims ligoninės palatoje?

Žinią, kad "pasislėpė nuo teismo" ir gali būti vėl suimta, Ch.Gatajeva sužinojo gulėdama vienoje iš Suomijos ligoninių - per žinių laidą, kurią transliavo palatoje neapdairiai įjungtas televizorius. Vyras šios naujienos jai nedrįso pranešti.

"Man buvo baisu dėl jos sveikatos, nes jai diagnozuota gili depresija. Po to, kai atvykome į Suomiją, žmonai tenka periodiškai gultis į ligoninę. Ją sugniuždė persekiojimas, kurį patyrėme Lietuvoje prieš trejus metus. Bandžiau nuo jos slėpti naujieną apie galimą areštą, kad apsaugočiau..." - LŽ pasakoja M.Gatajevas.

Moteris, augusi našlaičių namuose ir Čečėnijos karo metais dirbusi medicinos seserimi, gyvenime matė visko - ir žvėriškai sužalotų kūnų, ir sielų.

Skaudžiausia buvo vaikai, kuriuos jiedu su vyru nuo 1996-ųjų priglaudė savo įkurtuose globos namuose. Karo mėsmalę išgyvenę mažieji kartą papuošė Kalėdų eglutę žuvusio rusų kareivio kaulais...

Bet Chadižat neprarado vilties net ir tada, kai griuvėsiais virto ne tik bombarduojamo Grozno namai, bet ir žmogiškumas. Kaip brangų kontrabandinį krovinį jiedu su vyru gabeno vaikus iš Čečėnijos, slapstydami nuo pakelėse budinčių ginkluotų smogikų. Į Lietuvą - ten, kur saugu, kur jų nepasieks V.Putino ir jo marionetės Kadyrovo ranka. Bet būtent čia iš jos ir buvo išplėšta viltis.

Ir Ch.Gatajeva, ir trys nepilnamečiai šeimos vaikai jau daugiau nei metus gydomi reabilitacijos centre, kuriame teikiama pagalba kankinimų aukoms. Suomijos specialistai konstatavo, kad Lietuvoje patirtas persekiojimas sukėlė jiems sunkią psichologinę traumą. Žinia apie vėl gresiantį suėmimą tapo dar vienu sukrėtimu ir motinai, ir vaikams.

"Nuo vaikų neįmanoma šito nuslėpti - juk turiu juos paruošti galimiems netikėtumams, kurie nuo manęs nepriklauso. Nenoriu, kad apie tėvų suėmimą jie išgirstų per radiją ar televiziją. Arba tada, kai į duris pasibeldęs suomių policininkas pasakys - štai, aš turiu arešto orderį..." - sako M.Gatajevas.

Ir priduria nesuprantąs, kodėl Lietuvos teisėjai nusprendė paskelbti paiešką.

"Nei aš, nei ligoninėje gulinti mano žmona nesislapstome. Adresas, kuriuo gyvename, puikiai žinomas ir Suomijos policijai, ir kitoms tarnyboms. O į Lietuvą šiuo metu atvykti negalime, net jei labai norėtume dalyvauti teismo posėdyje. Kol Suomija svarsto prašymą dėl politinio prieglobsčio, neturime teisės palikti šios šalies teritorijos. Dėl to migracijos tarnyba net galėtų nutraukti nagrinėjimo procesą. Be to, mes neturime dokumentų, kurių reikia norint kirsti valstybės sieną, o be jų manęs tiesiog neįleistų į lėktuvą. Kad pakliūčiau į Lietuvą, turėčiau pažeisti kelių šalių įstatymus - Suomijos, Estijos, Latvijos... O jei per stebuklą pavyktų nusigauti iki Klaipėdos - mane suimtų jau už tai, kad neteisėtai kirtau sieną. Teismui apie šias aplinkybes pranešėme dar prieš metus, nusiuntėme ir dokumentus. O jei teisėjai dabar negalėjo mūsų surasti - kodėl nesikreipė į mūsų advokatę Lietuvoje?" - stebisi vyriškis.

Pamiršo advokatę

Byloje, kurią rankose laikė Klaipėdos apygardos teismo kolegija, guli dar 2010-aisiais pateiktas advokatės Rūtos Čilinskaitės orderis.

"Jis įgalioja mane palaikyti komunikaciją tarp teismo ir Gatajevų. Aš prieš metus pateikiau ir dokumentus apie aplinkybes, dėl kurių jie kol kas negali atvykti į Lietuvą. Sutarties dėl visiško atstovavimo sudarę nebuvome, nes Gatajevai patys norėjo dalyvauti teisme. Bet jei teismas jų negalėjo surasti - galėjo kreiptis į mane. Būčiau suteikusi ir naujausią informaciją iš Suomijos migracijos departamento. To orderio, kuris yra byloje, tokiems dalykams tikrai turėjo užtekti", - sako R.Čilinskaitė.

Bet prieš skelbdami nutartį dėl sutuoktinių paieškos ir suėmimo uostamiesčio teisėjai jų advokatę staiga pamiršo. Nors anksčiau R.Čilinskaitei buvo siunčiami teismo pranešimai, o kolegijos pirmininkas E.Maškevičius pats yra jai kelis kartus skambinęs, prieš lemtingąjį posėdį ji nesulaukė jokios žinios.

Dar daugiau - moteris neslepia apstulbusi, kai sužinojo, kad jis įvyko kovo 29 d., o ne gegužės 17 d., kaip skelbta teismo tvarkaraštyje. Būtent šiai datai Gatajevai ir jų advokatė rengėsi pateikti naujų dokumentų. Bet posėdžio laikas dėl nežinomų priežasčių staiga buvo paankstintas daugiau nei pusantro mėnesio, o Ch. ir M. Gatajevams jame atstovavo teismo paskirti valstybiniai advokatai.

Dar vieno netikėtumo R.Čilinskaitė sulaukė paprašiusi atsiųsti jai nutartį dėl sutuoktinių suėmimo.

"Man pasakė - kai bus jūsų orderis, tada ir atsiųsime. Tai aš pateikiau teismui naują orderį, kuris įgalioja mane atstovauti M.Gatajevui jau visa apimtimi. Bet tai, kad anksčiau per mane su Gatajevais komunikavęs teismas staiga ėmė elgtis taip, tarsi manęs šioje byloje visai nebūtų buvę - neįtikima. Man tokių dalykų dar nėra pasitaikę. Iki šiol nesuprantu - ar tai klaida, ar reikia ieškoti kitų priežasčių. Bet šioje istorijoje yra daug keistų dalykų", - sako ji.

Teismas nematė reikalo kreiptis ir į advokatę Marjaana Laine, kuri atstovauja Ch. ir M.Gatajevams politinio prieglobsčio byloje Suomijoje, nors duomenys apie ją buvo pateikti dar 2011-ųjų sausį.

Užuot susisiekę su advokatais, teisėjai paskelbė - sutuoktiniai pasislėpė, nepalikdami jokių pėdsakų...

R.Čilinskaitė atkreipė dėmesį ir į dar vieną keistybę. Nors nutartyje rašoma, esą pradingę Ch. ir M.Gatajevai "trukdo teismui greitai ir išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą", iš tikrųjų jie šiame posėdyje net neprivalo dalyvauti.

Mat Baudžiamojo proceso kodekse nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas, o nuteistojo neatvykimas nekliudo jos nagrinėti.

"Teiginys, kad Gatajevai trukdo teismui išsamiai išnagrinėti bylą, yra visiškai nesuprantamas. Vienintelis dalykas, kurį būtina užtikrinti norint nagrinėti bylą be nuteistojo, - jam turi būti tinkamai praneša apie posėdžio laiką. Bet šią pareigą baudžiamojo proceso įstatymas nustato teismui ir jeigu jis nepajėgus tokio veiksmo įvykdyti, tai negalima dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių perkelti Gatajevams, kurių dalyvavimas apeliacijos nagrinėjimo metu yra teisė, bet ne pareiga," - sako R.Čilinskaitė.

Bet, užuot atlikęs savo pareigą, teismas nusprendė dar kartą pamatuoti antrankius Ch. ir M.Gatajevams.

Kokios tos "visos galimybės" "buvo išnaudotos" - kaip teigiama nutartyje - bandant surasti žmones, kurie esą išgaravo it kamparas?

Vertimo klaida?

Vienintelis dalykas, kurį teisėjai padarė prieš pasiryždami suimti Ch. ir M. Gatajevus, - kreipėsi į Remigijaus Šimašiaus vadovaujamą Teisingumo ministeriją (TM).

Nepaisant šių pastangų, teisėjų kolegijos pirmininkas E.Maškevičius tikina susidūręs su sabotažu, kurio kaltininkas - Suomijos teisingumo ministerija. Iš jos jis sulaukęs itin keisto atsakymo.

"Kad Ch. ir M. Gatajevai nerasti, kad jų nėra. Ir mums nepranešė jokios informacijos, ar jiems buvo suteiktas prieglobstis, ar ne. Visai ignoravo - neatsakė į šį klausimą", - piktinasi teisėjas.

Ši rūstybė atsispindi ir nutartyje: "Pažymėtina ir tai, kad iš Suomijos Respublikos teisingumo ministerijos gauto rašto matyti, jog K. ir M. Gatajevai šioje valstybėje nerasti. Be to, ši kompetentinga institucija teismui vengia atsakyti, koks priimtas sprendimas byloje dėl prieglobsčio suteikimo."

Bet R.Čilinskaitė sako, kad Klaipėdos apygardos teismas visai be reikalo piktinasi suomiais.

"Manau, kad tai arba teismo interpretacija, arba vertimo klaida. Iš Gatajevų advokatės Suomijoje žinau, kad jų ministerija atsakė visai kitaip. Nebuvo teiginio, kad Ch. ir M. Gatajevų nepavyko aptikti Suomijos teritorijoje. Tiesiog konstatuota, kad šie asmenys nėra registruoti gyventojų registre", - aiškina advokatė.

O toks atsakymas, anot jos, yra visiškai natūralus ir reiškia viena - kad politinio prieglobsčio klausimas dar nėra išspręstas.

Bet ar gali būti, kad suėmimas Ch. ir M. Gatajevams gresia dėl vertimo klaidos arba E.Maškevičiaus ir jo kolegų interpretacijos?

O gal tikrai Suomijos teisingumo ministerija pamelavo, kad sutuoktiniai "šioje valstybėje nerasti", ir "vengia atsakyti, koks priimtas sprendimas byloje dėl politinio prieglobsčio suteikimo"?

TM į šiuos klausimus nesiryžo atsakyti net ir paklausta du kartus. "Kaip jau minėjau anksčiau, detaliau susirašinėjimo turinio Teisingumo ministerija komentuoti negali", - LŽ pranešė atstovė spaudai.

Bet net jei Suomijos teisingumo ministerija būtų pamelavusi E.Maškevičiui su kolegomis - kodėl už jos nuodėmes reikia bausti ir taip per šią bylą užtąsytus čečėnų sutuoktinius?

Kodėl nebuvo susisiekta su advokate R.Čilinskaite, kuri tikrai būtų išsklaidžiusi iliuzijas, esą Ch. ir M. Gatajevai išnyko nežinoma kryptimi it vėjo blaškomas dūmas?

"Ji buvo pateikusi orderį atlikti kažkokį vieną veiksmą, bet dabar nebeturiu bylos po ranka, negaliu komentuoti", - negalėjo prisiminti E.Maškevičius.

Bet R.Čilinskaitė teigia, kad orderį ji pateikė ne vienai proginei akcijai, o tam, kad esant reikalui galėtų pateikti teismui dokumentus, susijusius su Gatajevų teisiniu statusu Suomijoje.

Tad gal Klaipėdos apygardos teismas pasiklydo ne vertime, bet vertybėse - juk jungtinės VSD, prokuratūros ir Kauno teismų pajėgos jau ne kartą parodė, kad jiems nieko nereiškia nei šių žmonių, nei jų vaikų likimai ar teisės?

"Mes tikime - bent jau norime tikėti - Lietuvos teismu. Antraip jau seniai būtume pasislėpę taip, kad niekas nerastų. Bet mes nesislapstome ir gyvename atvirai - čia, Suomijoje. Jei šios šalies valdžia man leis ginti savo teises Lietuvos teisme, aš tai darysiu. Negaliu garantuoti tik vieno dalyko - kad atvažiuos žmona, nes jos sveikata pašlijo būtent dėl to, ką patyrė Lietuvoje. Bet aš pasiruošęs ginti savo ir savo šeimos garbę. Nebijau jokio teismo, bet į tokį, koks vyko Kaune, nevažiuočiau. Dalyvaučiau tik sąžiningame teisme, kur tinkamai ginamos mano teisės, o teisėjai yra nešališki", - sako M.Gatajevas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"