TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasimovei ant niekšybės - kaltink save

2011 03 30 0:00
Nuo nesąžiningų naudotų mašinų pardavėjų nukentėję žmonės dažniausiai lieka it musę kandę - su kledaru, nuostoliais ir problemų našta.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Lietuvoje įsigyti naudotą mašiną su suklastota rida arba paslėptais defektais - nesudėtinga. Kur kas sunkiau nubausti pardavėją, įbrukusį keturratę šiukšlę patikliam pirkėjui.

Tai, kad į Lietuvą iš Europos plūsta abejotinos kokybės nenauji automobiliai, yra vieša ir seniai žinoma paslaptis. Ne vienas vairuotojas savo kailiu patyrė, kaip rizikinga pirkti tokią mašiną iš nepažįstamų asmenų. Mat vietoj išsvajotos transporto priemonės galima užsikrauti problemų naštą - pardavėjų išgirtas automobilis iš tiesų gali pasirodyti esąs visiškas metalo laužas. Tokiu atveju lieka trys variantai - kuo skubiau atsikratyti mašinos ir taip apgauti kitą žmogų, bandyti ją remontuoti ir gerokai sumažinti piniginės turinį arba sukandus dantis važinėti pavojų keliančiu kledaru. Savo ruožtu turguose ar skelbimuose naudotus automobilius siūlantys pardavėjai nesuka sau dėl to galvos. Jie žino, kad Lietuvoje įstatymai realiai negina naudotų mašinų pirkėjų, todėl niekas nedraudžia brukti jiems bet kokią šiukšlę su keturiais ratais. Čia galioja nerašyta taisyklė: niekas nieko per prievartą nesiūlė, o jei nepastebi mašinos trūkumų pirkdamas - vėliau gaudyk vėją laukuose.

Patraukli rida - masalas pirkėjams

Iš arčiau antrinės automobilių rinkos užkulisius matę žmonės žino aibę būdų, kaip visiškai suklerusį ir net remontuoti netinkamą automobilį Lietuvoje parduoti kaip gerą transporto priemonę. Apsukrūs ir iš to duoną valgantys pavažinėtų mašinų prekeiviai ne tik moka gražiai liežuviu plakti, bet ir žino techninių gudrybių, padedančių stebuklingai užmaskuoti trūkumus. Nors atidesniems pirkėjams šis triukas - ne paslaptis, tačiau ir jie ne visada geba išvengti pardavėjų klastos.

Naudotų mašinų prekeiviai seniai įsitikino, kad bene labiausiai pirkėjo psichologiją veikia automobilio rida, o tiksliau - kuo mažesni jos skaičiai. Kitaip sakant, pirkėją sugundyti įsigyti automobilį lengviau tada, kai jo rida yra palyginti nedidelė. Todėl ieškantieji nenaujo automobilio, kurio rida ne didesnė nei 100 tūkst. kilometrų, lengvai rizikuoja sėstis į du ar net tris kartus daugiau nuvažiavusią mašiną. Atsukti mechaninį ar elektroninį ridos skaitiklį apsukriems vertelgoms yra vieni juokai, o štai pirkėjui išsiaiškinti kiaulystę užima ne tik laiko, bet ir pareikalauja papildomų išlaidų. Be to, lietuviai gana patiklūs arba taupūs - retas jų ryžtasi prieš pirkdamas važinėtą mašiną mokėti servisų meistrams už detalią apžiūrą.

Apgaulė - ne sukčiavimas

Nors nesąžiningi naudotų mašinų pardavėjai ne tik klastoja ridos skaitiklio rodmenis, bet ir maskuoja akivaizdžius gedimus, mūsų krašte tai nėra laikoma sukčiavimu ar juolabiau kriminaliniu nusikaltimu. Todėl jei bandysite rasti užtarimą policijoje, didelės pagalbos tikėtis taip pat neverta. Kaip LŽ informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai, automobilio ridos klastojimas Baudžiamojo kodekso straipsnyje "Sukčiavimas" neįvardijamas kaip nusikaltimas, tad nėra jokio teisinio pagrindo pradėti tyrimą. Be to, pareigūnai tvirtino neatsimenantys atvejų, kad į policiją kreiptųsi automobilio pirkėjas ir skųstųsi, jog įsigytos mašinos kilometražas neatitinka realaus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

Nuo apsukrių pavažinėtų automobilių vertelgų nukentėjusiems žmonėms vargiai padės vartotojų teisių gynėjai. Imtis bent tam tikrų veiksmų jie gali tik tuo atveju, jei pirkėjas su pardavėju buvo sudaręs juridinę galią turinčią pirkimo-pardavimo sutartį. Jeigu tokios sutarties nėra, belieka kreiptis į teismą, nors teisininkai pripažįsta, kad tokios bylos Lietuvoje - retenybė.

Niekšybė kelia pavojų

Lietuvos vairuotojų sąjungos (LVS) narys Vigilijus Sadauskas LŽ neneigė girdėjęs ne vieną atvejį, kai naudotą mašiną įsigijęs žmogus tik vėliau sužino, kad jo automobilis nuriedėjęs kur kas daugiau, nei rodo kilometrų skaitiklis. Jo nuomone, tokia apgavystė ne tik nuvilia pirkėją, bet ir kelia pavojų eismo saugumui. Pašnekovas apgailestavo, kad antrą dešimtmetį egzistuojanti problema iki šiol nesudomino nė vienos priežiūrės ar kontrolės institucijos. "Faktiškai tai yra sukčiavimas, nes perkamas daiktas yra gerokai labiau nusidėvėjęs nei teigiama. Pavyzdžiui, Amerikoje už automobilio skaitiklių rodmenų klastojimą griežtai baudžiama, už tokius "pokštus" ten gali tekti minti teismų slenksčius. Tačiau Lietuvoje į šią problemą žiūrima pro pirštus, o pardavėjai realiai už nieką neatsako", - kalbėjo V.Sadauskas.

LVS atstovas tvirtino, kad įsigijusieji "pagražintus" automobilius gerokai rizikuoja. Mat nežinodami tikrosios mašinos būklės jie gali klaidingai įvertinti jos galimybes kelyje. "Ne visi, nusipirkę nenaują automobilį, varo jį į servisą detaliai apžiūrėti. Kiti tiesiog sėda ir važiuoja. Bet jei dėl transporto priemonės techninės būklės netrukus įvyktų avarija, abejoju, ar pardavėjas jaustų tam tikrą atsakomybę", - pridūrė V.Sadauskas.

Baiminasi apžiūros

Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidento Petro Ignoto, į mūsų kraštą plūsta begalė metalo laužo, kuris vėliau patikliems žmonėms parduodamas kaip automobilis. Nors Europos Sąjungos aktuose aiškiai numatyta, kaip Bendrijoje turi būti vykdomas naudotų mašinų perpardavimas, Lietuvoje realios kontrolės nėra jau 20 metų. "Kol nebus griežtos kontrolės, į Lietuvą toliau plūs daužtos, skendusios arba degusios mašinos, kurias Vakarų Europoje draudžiama eksploatuoti ir kurios ten įvardijamos kaip atliekos. Šiandien realiai yra sudarytos visos sąlygos gabenti tokį laužyną, prikelti jį antram gyvenimui ir sėkmingai parduoti Lietuvoje", - LŽ aiškino P.Ignotas.

LAA prezidentui nesuvokiama ir tai, kodėl Lietuvoje susiklostė ydinga praktika naudotą automobilį iš pradžių užregistruoti, o tik paskui atlikti privalomą techninę apžiūrą. Tiesa, net ir tokios apžiūros metu neįmanoma nustatyti, ar mašinoje yra saugos pagalvės, patikrinti kėbulo geometriją, nustatyti, kiek iš tikrųjų automobilis nuriedėjo. Dėl to pirkėjas, įsigijęs mašiną iš antrų rankų, be gerų specialistų pagalbos negali objektyviai įvertinti mašinos būklės.

Pašnekovo nuomone, tikrinti perkamą automobilį, kaip ir bet kurį kitą brangų daiktą, būtina ir verta, nes tai gali padėti išvengti didelių nuostolių. Tai padaryti nesudėtinga - tereikia paprašyti pardavėjo nuvežti mašiną patikrinti į vieną ar kitą specializuotą servisą. Tačiau bėda ta, kad retas pardavėjas tam ryžtasi. "Žinau daug atvejų, kai pavažinėtų automobilių prekeiviai atsisakė pirkėjų pasiūlymo akyliau patikrinti mašiną. Toks jų elgesys tik patvirtina, kad su parduodamu daiktu kas nors yra negerai. Manau, pardavėjai baiminasi, kad specialistai atskleis niekšybes ir jie praras klientus", - teigė P.Ignotas.

Nėra atsakomybės

Anot LAA prezidento P.Ignoto, valstybė turėtų griežčiau kontroliuoti naudotų automobilių rinką ir labiau ginti vartotojų interesus. Pašnekovas pasisako ir už tai, kad nesąžiningiems pardavėjams, bandantiems iškišti nesaugų laužyną su ratais, grėstų atsakomybė. Todėl pirmiausia, pasak P.Ignoto, turėtų būti tobulinamos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys. "Dabar sudaromose sutartyse nėra nė žodžio apie pardavėjo atsakomybę ir įsipareigojimus. Jis gali parduoti mirtinai pavojingą metalo krūvą, vadinamą naudotu automobiliu, ir nesukti sau galvos. Bet juk tai absurdas, vartotojas šiuo atveju visiškai neginamas", - piktinosi P.Ignotas.

Nors valdiškos institucijos iki šiol nesugeba arba nenori rasti teisinių priemonių, kaip pažaboti nesąžiningus nenaujų automobilių prekeivius, diskusijos šiuo klausimu, anot P.Ignoto, vyksta nuolat. Jo teigimu, dabar Seimui kaip tik rengiamos ir derinamos Civilinio kodekso pataisos, kurios padėtų pirkėjams apsisaugoti nuo apgavysčių įsigyjant pavažinėtą mašiną. "Šių pataisų pakeitimo esmė - kad pirkimo-pardavimo sutartyje būtų nurodyti naudotos transporto priemonės atlikto specialaus tyrimo duomenys, o pardavėjas privalėtų raštu pateikti visus perkamo automobilio trūkumus. Be to, atsirastų prievolė, kad transporto priemonė sandorio metu turėtų galiojantį valstybinės techninės apžiūros pažymėjimą. Tiesa, šiokių tokių vilčių, kad šios kodekso pataisos pagaliau išvys dienos šviesą ir politikų bus priimtos dar šiemet, yra", - vylėsi P.Ignotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"