TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasirengimas jubiliejui kliūva savivaldybėms

2015 06 17 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šalies savivaldybes nustebino Vyriausybės kanceliarijoje sudėliotas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo 2015–2020 metų veiksmų plano projektas, nes jame neatsirado vietos merijų siūlomiems renginiams.

Veiksmų plano projektas yra pateiktas svarstyti, o vėliau bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei. Jame numatomi pagrindiniai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti renginiai, tarp jų - 2018 metų Dainų šventė „Lietuva, Tėvyne mūsų", Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Planuojama išleisti gausybę įvairių leidinių, surengti nacionalinį seniūnų konkursą „Valstybę kuriame mes“. Iki jubiliejaus numatyta rekonstruoti Lukiškių aikštę Vilniuje ir joje pastatyti paminklą, sostinėje taip pat turėtų iškilti paminklai Jonui Basanavičiui, Antanui Smetonai, broliams Vileišiams.

Kaip iš gausybės rago

Teikti pasiūlymus programai buvo kviečiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, seniūnijos, visuomeninės organizacijos, bendruomenės. Iš viso pateikta apie 350 siūlymų. Tačiau, kaip teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, nors numatoma, kad jubiliejus bus minimas visoje šalyje, į minėtą veiksmų planą visiškai nėra įtrauktos priemonės, kurias siūlė atskiros savivaldybės ar regionai.

Pavyzdžiui, Marijampolės regioninės plėtros taryba pasiūlė išpirkti iš savininkų Marijampolės pastatą, kuriame yra įsikūręs prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus, bei inventorizuoti paminklą prezidentui K. Griniui Mondžgirėje (Kazlų Rūdos sav.), nes šiuo metu jis yra bešeimininkis turtas. Šilutės rajono savivaldybė ragina skelbti respublikinį konkursą ir iki 2018 metų išrinkti regionuose 100 institucijų, kurios už įgyvendintas pilietiškumą ir patriotizmą skatinančias idėjas pelnytų pripažinimą vadintis Tautos garbės namais.

Alytaus rajono savivaldybė siūlo surengti įvairių pilietinių akcijų, sportinių renginių ciklą, birštoniečiai norėtų matyti 100 tautinių vėliavėlių instaliaciją Birštono J. Basanavičiaus aikštėje. Lazdijų rajone planuojama įamžinti memorialinėmis lentelėmis ar bareljefais čia gimusius ir už Lietuvos laisvę kovojusius savanorius bei Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. Minint valstybės atkūrimo šimtmetį Joniškio rajone norima memorialiniu kompleksu įamžinti pergalę Saulės mūšyje, o Trakuose surengti Trakų Dievo Motinos paveikslo 300-ųjų vainikavimo metinių minėjimą.

Reikia reginių "arčiau žmonių"

Radviliškio rajono savivaldybė siūlo suformuoti 10 vagonų „Lietuvos naujosios istorinės raidos 100-mečio traukinį“. Vagonuose būtų įrengtos ekspozicijos, naudojant informacines technologijas būtų pristatomi reikšmingiausi Lietuvos kiekvieno dešimtmečio įvykiai.

Anot sumanytojų, projekto pagrindinis pranašumas būtų mobilumas - traukinio sąstatas 2018 metais pagal iš anksto sudarytą grafiką aplankytų visas veikiančias Lietuvos geležinkelio stotis - nuo Skuodo iki Šalčininkų, nuo Pagėgių iki Zarasų.

LŽ kalbintas Radviliškio meras Antanas Čepononis apgailestavo, kad radviliškiečių pasiūlyti renginiai neįtiko. Vis dėlto jis patikino, kad tai, kas sumanyta, rajono valdžia mėgins pati įgyvendinti savivaldybės ir rėmėjų lėšomis "To neišvys visos Lietuvos gyventojai, bet radviliškiečiai tikrai neliks nuskriausti“, - tvirtino A. Čepononis.

Sudarinėjamam renginių planui pastabų turi ir Kultūros ministerija. Kaip LŽ teigė kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Dalia Vencevičienė, renginiai turėtų būti labiau skirti bendruomenėms, kad paprasti žmonės iš tikrųjų galėtų švęsti. Tad tokiems renginiams esą reikėtų atseikėti didžiausią dalį jubiliejui numatytų lėšų. "Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Dainų šventei, istorinių kino filmų gamybai - tam, kas skirta visai Lietuvai, nepamirštant ir mūsų įsivaizdavimo, kokia turėtų būti Lietuvos ateitis“, - teigė D. Vencevičienė. Anot jos, Š. Birutis yra numatęs rugsėjį susitikti su savivaldybių atstovais ir dar kartą aptarti programą.

Dar nesyk koreguos

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo valstybinės programos projekto rengimo darbo grupės narys, premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas LŽ teigė, jog šiuo metu rengiamo veiksmų plano projekto sureikšminti nereikėtų, nes planas nėra baigtinis ir dar ne sykį bus koreguojamas

„Šiuo metu net nežinoma, nei kiek lėšų reikės šiam planui vykdyti, nei kiek jų bus skirta. Tai tik pirmas bandymas sudėlioti prioritetinius darbus, kuriuos yra būtina įvykdyti iki 2020 metų“, - sakė jis.

Anot V. Kavaliausko, pagrindiniai darbai atrinkti iš gausybės siūlymų, vertinant jų svarbą visos valstybės mastu. Esą daugelis siūlymų buvo lokalaus pobūdžio, todėl jie turėtų būti finansuojami ne iš valstybės, o iš savivaldybių biudžetų. Tuo metu kai kurie reikšmingi sumanymai, jei tik jiems bus pritarta, finansavimo gali tikėtis.

„Be to, ne visos savivaldybės mūsų prašė tų pinigų. Daug kas yra numatę renginius organizuoti savo jėgomis. Tačiau patiems svarbiausiems ir valstybei reikšmingiems renginiams lėšų turėtų būti skiriama. Tačiau tik tuomet, kai valstybės biudžete atsiras atskira 100-mečiui skirta eilutė“, - aiškino premjero padėjėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"