TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pasiryžimas ginti šalį – kaip Sąjūdžio laikais

2015 02 12 14:10
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors nuo 1990 metų pasiryžusių Lietuvą ginti vis mažėjo, kilus karui Ukrainoje patriotizmas sugrįžo. Savo valstybę sako ginsią 56,7 proc. gyventojų. Jie pasižymi kur kas didesniu pilietiškumu nei nežinantys, ką darytų, kilus pavojui, ar tie, kurie nesiimtų nieko. 

Visgi Lietuvos pilietinė visuomenė – silpna ir vyrauja nepalankus požiūris į tuos, kurie aktyviai veikia dėl bendrojo gėrio. Pilietiškiausiais išlieka mokytojai ir moksleiviai, tačiau pastarųjų noras emigruoti nuo pilietiškumo nepriklauso. Palikti Lietuvą po mokyklos baigimo nori ir aktyvūs, ir pasyvūs jaunuoliai.

Pilietinė visuomenė laikosi ant mažos dalies „nenustygstančiųjų“

Šiandien pristatytas nuo 2007-ųjų skaičiuojamas pilietinės galios indeksas. Pirmą kartą per visus metus, kai atliekamas šis tyrimas, užfiksuotas pilietinės galios nuosmukis: praėjusiais metais ji įvertinta 36 balais iš šimto, o šiemet dviem nukrito ir grįžo į krizinių metų (2008-2009) lygį.

Indeksą, parengtą pagal mokslininkų prof. Ainės Ramonaitės, doc. Rūtos Žiliukaitės, dr. Mindaugo Degučio metodiką, sudaro keturios dimensijos. Pirmoji matuoja faktinį aktyvumą, antroji – potencialų (ar imtųsi veiksmų, kilus tam tikroms politinėms, ekonominėms ar vietinės reikšmės problemoms, trečioji – subjektyvų savo pilietinės galios bei įtakos suvokimą, ketvirtoji – pilietinės veiklos rizikos vertinimą.

2014-aisiais gerokai suprastėjo gyventojų įtakos priimant visuomenei svarbius sprendimus vertinimas – tiek pačių asmenų asmeniškai, tiek „paprastų“ žmonių, tiek nevyriausybinių organizacijų. Taip pat sustiprėjo manymas, kad, užsiimant pilietine veikla, tikėtina susidurti su rizikomis, tokiomis kaip įtarimai, jog veikiama dėl savanaudiškų paskatų, šmeižtas, palaikymas keistuoliu ar net darbo praradimas. Pasak R. Žiliukaitės, šalyje susidaręs prastas įvaizdis apie bendrapiliečių paramą aktyviai veikiantiems. „Socialinė aplinka pilietiškumui nėra palanki“, – sako ji, pažymėdama, kad net ir aktyviausi visuomenėje – moksleiviai bei mokytojai – jaučiasi it „baltos varnos“. Pavyzdžiui, net penki iš dešimties moksleivių mano, kad imdamiesi veiklos, gali tapti patyčių objektų. Įdomu tai, kad daugiausiai rizikų mato tie, kurie iš tiesų yra aktyvūs.

Doc. Rūta Žiliukaitė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Lietuvos pilietinė visuomenė yra silpna, tačiau ji turi aktyvių žmonių stuburą, – teigia R. Žiliukaitė. – Gal jų dalis ir nedidėja, bet ir tikrai nemažėja“. Nors visuomenės požiūris pilietiškumui ir ne pats palankiausias, mokslininkė pabrėžia, kad pilietinė visuomenė laikosi ant žmonių, kurie „nenustygsta“ ir mano, kad jų vargiai gali sumažėti. „Nežinau, ar po dešimties metų būsime pilietiškesni, bet erdvės entuziazmui yra“, – sako ji.

Krymo okupacijai pritaria jaučiantys nostalgiją sovietmečiui

Tyrimo, kuris remiasi 2014 metų lapkričio mėnesį atlikta reprezentatyvia viešosios nuomonės apklausa, metu klausta, kaip vertinamas „Krymo prijungimas prie Rusijos“. Pasirodo, jog labai teigiamai – 5,3 proc., o teigiamai 2,6 proc. gyventojų. Daugiau nei pusė žmonių atsakė vertiną labai neigiamai (52,3 proc.). Kyla klausimas, kas tie aštuoni procentai prorusiškai nusiteikusių. Nors neretai nurodoma, kad silpnoji grandis – etninės mažumos, politologės A. Ramonaitės teigimu, didžioji jų dalis yra lietuviai, tik po to rusai, lenkai. Kadangi mokslininkai jau seniai atrado, kad dabartinėms politinėms nuostatoms įtakos turi požiūris į sovietmetį, profesorė pažiūrėjo, kaip santykis su šiuo laikotarpiu atsispindi vertinimuose dėl Krymo. Tarp sutinkančių, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, esama daugiau tų, kurie pusiasalio okupaciją vertina teigiamai. Ir atvirkščiai – sovietmečiui nostalgijos nejaučiantys yra linkę Rusijos agresiją vertinti neigiamai.

Patriotiškiausia vidurinioji klasė

Taip pat Lietuvos gyventojų klausta, ar gintų šalį, jei kiltų karas. Daugiau nei pusė – 56,7 proc. atsakė teigiamai, 14,5 proc. neigiamai, o 28,9 proc. nežino. Anot A. Ramonaitės, ši tendencija džiugina, mat 1990 metais, tik ką atgavus Nepriklausomybę, teigiamai į tokį klausimą atsakė 61 proc. žmonių, o po to ši dalis nuosekliai mažėjo (pavyzdžiui, 2005 m. tėvynę ginti buvo pasiryžę tik 32 proc.). Taigi kilus karui Ukrainoje, kai jaučiamas realus pavojus, grįžtama į Atgimimo laikus. Taip pat profesorė atkreipė dėmesį, kad patriotinis nusiteikimas turi ryšį su pilietine galia: žadančių ginti šalį pilietiškumas kur kas aukštesnis nei nežinančių ar apsisprendusių neginti. „Vadinasi neveltui kalbame apie pilietinę galią. Tai mūsų nacionalinio išlikimo klausimas“, – teigia mokslininkė. Atrastas ryšis tarp pasiryžimo ginti Lietuvą ir pajamų lygio. Didžiausia dalis patriotų yra tarp tų, kurių šeimose asmeniui tenka per du tūkst. litų . Bėda ta, kaip pažymi A. Ramonaitė, kad tokių asmenų dalis visuomenėje, vadinamoji vidurinioji klasė, labai maža, negalima remtis vien jais. Ji pasidžiaugė, kad tarp tų, kurie gyvena prastesnėmis finansinėmis sąlygomis, nemaža dalis patriotiškai nusiteikusių. Daugiau kaip milijonas piliečių eitų ginti valstybės, prasidėjus karui – nėra taip blogai, sako politologė.

Prof. Ainė Ramonaitė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dar ji pasidomėjo, ar pasikeitė lietuvių geopolitinės nuostatos nuo 2006-ųjų. Politinės santvarkos vertinimas suprastėjo: pasak profesorės, tapome pesimistiškesni ir Vakarų Europos, ir savo šalies, ir Rusijos atžvilgiu. Subjektyvus ekonominės gerovės vertinimas taip pat smuko. A. Ramonaitė pastebi, kad matyti nedidelis atotrūkis tarp Lietuvos ir Rusijos: ją stebina, kad lietuviai linkę matyti, jog Rusijoje ekonominė padėtis panaši. Kitas dalykas – nors nuo 2006-ųjų iki 214-ųjų bendrasis vidaus produktas (BVP) nuolat augo, žmonių požiūriu, gerovė vis prastėjo.

Emigruoti norėtų ir pilietiški moksleiviai

Pilietiškiausiais visuomenėje išlieka mokytojai ir mokiniai. Lyginant su ankstesniais tyrimais, mokytojų pilietinė galia išlieka kone tokia pati (2009 m. – 47,8; 2014 m. – 48,1), o moksleivių paaugo (2012 m. 47,6; o 2014 m. – 52,4). Ir bendras pilietinės galios indeksas, ir atskiros jo dimensijos mokyklos bendruomenėse atrodo kur kas geriau nei visos visuomenės, teigia R. Žiliukaitė. Tačiau aktyviausiųjų tarpe esama skirtumų. „Moksleiviai nuo visų gyventojų ir mokytojų skiriasi savo jaunatvišku optimizmu“, – sako sociologė, mat jaunimas pasižymi didesniu potencialiu aktyvumu bei aukštesniu savo įtakos vertinimu, taip pat ir rizikų jie mato daug mažiau nei jų mokytojai. Anot mokslininkės, tai gali būti vadinama entuziazmu ar naivumu, tačiau bet kuriuo atveju galima tikėtis gerų rezultatų. Ji priduria, jog prie jaunų žmonių pilietiškumo augimo prisideda mokyklose vykdomi neformalaus ugdymo projektai.

Vis dėlto pastebima, kad po mokyklos baigimo jaunuoliai nustoja aktyviai veikę visuomenės labui, ima prasčiau vertinti savo įtaką priimamiems sprendimams. Sociologė sako, jog tuo stebėtis nereikėtų, mat didžiausią įtaką jiems daro vis tik ne mokykla o šeima ir draugai. Jei artimiausių žmonių tarpe nėra teigiamos patirties pavyzdžių, rankos nusvyra. Dar ji priduria, kad pilietinės galios indeksas nepadeda suprasti jaunimo noro išvažiuoti. Net 36 proc. moksleivių norėtų emigruoti į kitą šalį nuolatos gyventi ir pagal pilietiškumo lygį jie nesiskiria nuo tų, kurie nenorėtų ar nežino.

Pilietinės galios indekso tyrimas yra viena iš projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ veiklų. Jį įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas su partneriais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"