Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pasitvirtinus STT įtarimams dėl „MG Baltic“, pasėkmes pajustų visos koncerno įmonės

 
2017 02 28 15:51
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Teisininkai komentuoja galimus scenarijus koncerno „MG Baltic“ veiklai, po STT mestų įtarimų koncernui, kaip juridiniam asmeniui. 

Pasitvirtinus teisėsaugos įtarimams politikų papirkimu ir prekyba poveikiu verslininko Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“, pastarojo veikla galėtų būti laikinai apribota arba jis turėtų sumokėti baudą, sako teisininkai. Be to, koncerno įmonėms galėtų būti uždrausta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Dominuojančios sankcijos juridiniams asmenims gali būti arba įmonės likvidavimas, arba veiklos apribojimas. (...) Negaliu pasakyti, ar praktikoje buvo likviduojama įmonė, nes tai turėtų būti daroma tuo atveju, kai įmonė įsteigta neteisėtai veiklai. Šiuo atveju, kai kalbama apie įmonę, kurį užsiima komercine-ūkine veikla, kuri yra leidžiama, licencijuojama, bet galbūt įmonės vadovai kažką nusikalstamai atlieka ir tai duoda naudos pačiai įmonei, tai atsakomybės taikomos ir pačiam juridiniam asmeniui, tačiau jo nelikviduojant. Gali būti tam tikram laikui apribojama veikla, gali būti ir kažkokios finansinės sankcijos“, – BNS sakė advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka.

Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis BNS teigė, kad Baudžiamasis kodeksas juridinams asmenims numato iki 50 tūkst. MGL dydžio baudą (šiuo metu – 1,9 mln. eurų) arba veiklos apribojimą nuo 1 iki 5 metų. Kodekse taip pat yra numatomas ir juridinio asmens likvidavimas.

„Šalia baudžiamųjų, ko gero, svarbiausia pasekmė – draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad tiekėjas negali dalyvauti konkurse, jei dėl jo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už padarytus nusikaltimus“, – BNS sakė S.Bikelis.

R.Jurkos teigimu, paprastai įtarimai juridiniam asmeniui pareiškiami po to, kai jie pareikšti ir su juo susijusiam fiziniam asmeniui.

„Paprastai juridiniam asmeniui įtarimai pareiškiami, jeigu yra pareikšti įtarimai ir fiziniam asmeniui – to paties juridinio asmens vadovui, vadovaujančio sluoksnio asmeniui ar asmeniui, kuris įmonės vardu priima sprendimus. Konkrečiu atveju įtarimai yra pareikšti vienam iš įmonės vadovų („MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui – BNS), teisėsaugos institucijos nustato, kad tas fizinis asmuo galimai savo neteisėtais veiksmais atliko tam tikrus veiksmus, kurie galbūt atlikti juridinio asmens naudai ar jo vardu. Tokiu atveju pareigūnai turi pagrindą reikšti įtarimus ir juridiniam asmeniui, jeigu tas fizinis asmuo veikė su juridinio asmens žinia, o iš to naudos turėjo ar buvo manoma, kad turės, ir juridinis asmuo“, – BNS komentavo teisininkas.

Anot jo, teisėsaugos pareiškiami įtarimai juridiniam asmeniui pasitaiko nedažnai, o vienas žinomiausių tokių atvejų buvo Darbo partijos byla.

Lietuvos teisės instituto atstovo S.Bikelio teigimu, Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2014 metais įtarimai buvo pareikšti 33, o 2015 metais – 38 juridiniams asmenims. 2016 metų ataskaitoje nurodyti tik 5 atvejai, tačiau S.Bikelis abejoja, ar tai nėra sisteminė klaida. S.Bikelio teigimu, 2014 metais FNTT pradėjo 18 ikiteisminių tyrimų, kur įtarimai pareikšti juridiniams asmenims, 2015 – 16, STT – atitinkamai 3 ir 1.

„Daugiausiai tai ekonominiai, finansiniai nusikaltimai – aplaidus arba apgaulingas apskaitos tvarkymas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas arba šių dokumentų nepateikimas, sukčiavimas“, – komentavo S.Bikelis.

Antradienį teisėsauga pareiškė įtarimus politikų papirkimu ir prekyba poveikiu koncernui „MG Baltic“. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad R. Kurlianskis tuomečiams Seimo nariams Eligijui Masiuliui ir Vytautui Gapšiui už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą davė kyšį.

Teisėsauga pernai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo – jame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Vykdydama tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pranešė įtarianti, kad R.Kurlianskis per Seimo narį „darbietį“ V.Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno naudai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"