Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Paskelbtas nugalėtojas Jono Basanavičiaus paminklo konkurse

 
2017 02 20 14:26
 Gedimino Antano Sakalio, Gedimino Piekuro, Algirdo Rasimavičiaus projektas.
 Gedimino Antano Sakalio, Gedimino Piekuro, Algirdo Rasimavičiaus projektas. Sauliaus Žiūros nuotrauka

Daug aistrų sukėlusiame konkurse – atomazga. Sostinės savivaldybė atrinko paminklo Jonui Basanavičiui idėją, nugalėtoju paskelbtas skulptorių Gedimino Antano Sakalio, Gedimino Piekuro, Algirdo Rasimavičiaus projektas.

Sostinės savivaldybė atrinko paminklo Jonui Basanavičiui idėją, nugalėtoju paskelbtas skulptorių Gedimino Antano Sakalio, Gedimino Piekuro, Algirdo Rasimavičiaus projektas.

Šio paminklo kompozicijos pagrindą sudaro bronzinė stovinčio J.Basanavičiaus figūra ant granitinio kubo, kuris savo ruožtu stovi ant apvalios granitinės formos. Ant kubo priekinės plokštumos – užrašas bronzinėmis raidėmis – JONAS BASANAVIČIUS.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad kitą savaitę bus galutinai apsispręsta, ar statyti pirmosios vietos laimėtojo pasiūlytą monumentą už privačias lėšas. Jis nepritaria naujo konkurso skelbimui, bet iki galo neatmeta ir tokios galimybės.

„Mano supratimu, reikės ieškoti galimybių realizuoti pirmosios vietos laimėtoją“, – pirmadienį žurnalistams sakė meras.

R.Šimašius sako, kad prizinių vietų laimėtojai nepateikė reikalingų dokumentų, kurie leistų būtent jiems realizuoti šį darbą ir padaryti tai už savivaldybės pinigus. Idėja dar bus derinama ir koreguojama, o dėl to, ar ji bus įgyvendinta, galutinai žadama apsispręsti kitą savaitę.

„Kitą savaitę turėtumėme rasti galutinį sprendimą, ar statyti pateiktą, išrinktą pirmosios vietos laimėtoją už privačias lėšas (...), kitas variantas – atsižvelgiant ir į tai, kad dalis sako, jog galėjo būti ir geresnių, kitų darbų, skelbti konkursą iš naujo“, – sakė meras.

Jis žada, kad galimybė aptarti darbą bus suteikta ir savivaldybės Švietimo ir kultūros komitete, taip pat Seime, Vyriausybėje.

Antrąją vietą konkurse laimėjo bendrovės „Studija2a“ projektas „Vėliavnešys“, vaizduojanti J.Basanavičių profiliu, nešantį Lietuvos trispalvę, trečioji vieta atiteko „Vilniaus architektūros studijos“ darbui „Lietuva-Lietus-Basanavičius“.

Šios menininkų idėjos pripažintos geriausiomis tarp 16 konkursui pateiktų projektų. Paminklas turėtų būti pastatytas aikštelėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Čia 1905-aisiais vyko Didžiojo Vilniaus Seimo suvažiavimas, kuriame iškeltas Lietuvos autonomijos klausimas.

Komisijos pirmininkas Gediminas Karalius sako, kad idėja pripažinta geriausiai dėl to, jog ji geriausiai identifikuojama kaip J.Basanavičiaus atvaizdas.

Jis pabrėžė, kad autoriui dar teks taisyti projektą bei rasti individualią raišką, kad paminklas skirtųsi nuo panašaus, už 200 metrų stovėjusio paminklo vienam komunistų partijos įkūrėjui Vincui Mickevičiu-Kapsukui.

„Autoriui sudėtingiausia bus rasti individualių bruožų, kaip atgaivinti šią plastinę kalbą“, – sakė G.Karalius.

Anot jo, antrąją vietą laimėjusi J.Basanavičiaus su trispalve idėja yra diskutuotina, nes turi „neigiamą, sarkastišką požiūrį“.

„Bendras požiūris – truputį jaučiasi skubėjimas. Mes, matyt, visi neatlaikome tų tempų, kuriuos mums gyvenimas diktuoja, nesame pasiruošę“, – taip trumpai visus konkursui pateiktus darbus įvertino G.Karalius.

Komisijos narys, architektas Rolandas Palekas, lygindamas nugalėtoją su kitais darbais, pabrėžė, jog ši skulptūra yra kompoziciškai geriausia, nes į ją galima žiūrėti iš visų pusių, tuo metu dauguma darbų buvo pritaikyti žiūrėjimui tik iš priekio.

Jis taip pat sutiko su kritika, kad skulptūra kelia diskusijų dėl panašumo į sovietmečio skulptūras, atspindi dar XIX amžiaus stilistiką. G.Karalius pažymėjo, kad šiuo požiūriu skulptūra erdvėje tinka, nes atspindi būtent to laiko kontekstą.

Miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad pritaikant idėją aikštėje, reikės atlikti dar daug pataisymų, perdaryti ir patį maketą. Jis tikisi, kad aikštė ir paminklas bus užbaigti iki kitų metų Vasario 16-osios.

„95 procentai žmonių, kurie skulptūrą žiūrės, turi jame ir pamatyti J.Basanavičių, o ne ieškoti paslėptų minčių, kad autorius, darydamas kažkokią abstrakčią kompoziciją, turėjo omenyje kažkokias abstrakčias idėjas. Mes šitoje vietoje statome paminklą istorinei asmenybei ir toje vietoje tas istoristinis, klasikinis traktavimas – ir Leninui buvo klasikinis vaizdavimas (....) nėra nieko blogo. Ir Londone tokių paminklų daug ir jie statomi iki šiol“,– kritiką bandė atremti M.Pakalnis.

Pirmosios vietos laimėtojui bus skirtas 5 tūkst. eurų piniginis prizas, atitinkamai 4, 3 tūkst. eurų piniginiais prizais bus apdovanoti antrosios ir trečiosios, po 2,5 tūkst. eurų gaus ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojai.

Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos.

J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"