TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paskelbtos grėsmės Lietuvos saugumui

2015 03 30 10:10
Reuters/Scanpix nuotrauka

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pateikė viešas veiklos ataskaitas. Jose vardijamos didžiausios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas pernai buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus, pirmadienį pranešė VSD.

Neišbuvo nė dvejų metų

„Balandžio mėnesį iš Lietuvos buvo išsiųstas SVR darbuotojas V.Malyginas, kuris naudodamasis Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje priedanga palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe“, - rašoma VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.

Anot dokumento, V.Malyginas „siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas“.

„SVR darbuotojas skatino Lietuvos politikus ir verslininkus remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams, formavo jų nuomonę, kad Lietuva santykiuose su Rusija turėtų vykdyti kitokią politiką ir vadovautis pragmatiniais interesais“, - teigia VSD.

V.Malyginas Rusijos generalinio konsulo pareigose neišbuvo nė dvejų metų - į šį postą jis buvo paskirtas 2012 metų rugsėjį.

Pernai balandį Rusijos konsulato atstovai teigė, kad jis į Maskvą grįžta pasibaigus kadencijai. Lietuva savo ruožtu tuo pat metu grąžino į Vilnių konsulus Karaliaučiuje ir Sankt Peterburge.

Iš viso pernai iš Lietuvos „dėl aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti trys Rusijos žvalgybos rezidentūrų darbuotojai“, rašoma VSD ataskaitoje. Anot VSD, „jų veikla buvo susijusi su agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir aktyviosiomis priemonėmis“.

VSD teigimu, pernai nepasibaigus akreditacijos terminui iš Lietuvos buvo privesti išvykti dar keletas su diplomatine priedanga Lietuvoje veikusių Rusijos žvalgų, tarp jų - Valerijus Katula, kurio veikla buvo paviešinta praėjusių metų metiniame grėsmių vertinime.

Anot VSD, net trečdalis Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų yra žvalgybos tarnybų pareigūnai arba susiję su žvalgybos tarnybomis.

Ataskaitos duomenimis, pernai suaktyvėjo Rusijos žvalgybų domėjimasis Lietuvos karine ir kita strategine infrastruktūra, ypač padaugėjo Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų mėginimų verbuoti į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius.

Prorusiškos grupuotės – menkos

Kraštutinės prorusiškos grupuotės Lietuvoje yra menkos, neturi visuomenės palaikymo, bet atsiradus karinei paramai, jos gali tapti pavojingos, pirmadienį paskelbė VSD.

„VSD vertinimu, šiuo metu tokios grupės yra per menkos ir be didesnės išorės pagalbos negalėtų paralyžiuoti valstybės gyvybingumą ir gebėjimą gintis. Kita vertus, Krymo okupacijos ir karo Donbaso regione scenarijus rodo, kad užmaskuota karinė parama ir koordinavimas iš trečiųjų šalių gali būti pradėti įgyvendinti per itin trumpą laiką“, - rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

VSD teigimu, pernai Lietuvoje aktyviai veikė nedidelė prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupė. Jos branduolį sudaro asmenys, anksčiau dalyvavę kitų dešiniuosius radikalus vienijančių organizacijų veikloje. Kai kurie iš jų praeityje yra teisti dėl neapykantos kurstymo ir neonacistinių idėjų propagavimo.

„Grupei priskiriami aktyvistai reguliariai vykdė propagandos platinimo akcijas. Jos sulaukė neigiamos Lietuvos gyventojų reakcijos ir parodė, kad tokios idėjos neturi visuomenės palaikymo. Nepaisant to, ateityje prorusiškų kraštutinių dešiniųjų grupių veikla gali būti naudojama Rusijos propagandos kampanijose kaip tariamo visuomenės nepritarimo euroatlantinei integracijai pavyzdys“, - teigia VSD.

Anot jo, 2014 metais šalyje aktyviau veikė ir Rusijos įtakos sklaidai palankioms idėjoms bei sąmokslo teorijoms simpatizuojantys asmenys, tikintys „dvasingos“ Rusijos civilizacijos pergale prieš „supuvusią“ Vakarų kultūrą. Šie Lietuvos piliečiai save tapatina ne su „profesionaliais“ Rusijos tėvynainiais, o dažniau su lietuviais euroskeptikais, nacionalistais ar net žemaičių atstovais.

VSD tvirtinimu, dauguma tokių asmenų aktyviai kovojo ir protestavo prieš skalūnų dujų žvalgybą ir žemės pardavimą užsieniečiams.

„Ypač viešojoje interneto erdvėje šie asmenys stengiasi formuoti Rusijos interesus atitinkančias Lietuvos visuomenės nuostatas. Jie ir juos vienijančios prorusiškos organizacijos taip pat yra sėkmingai panaudojamos Rusijos tikslams įgyvendinti, populiarinant įvaizdį, kad Rusijos užsienio politiką remia ir Baltijos valstybėse veikiančios pilietinės visuomenės grupės“, - rašoma vertinime.

Koordinuota politika

VSD taip pat pažymi, kad Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija, tam skiriamas finansavimas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia du Rusijos fondo remiami centrai – viešoji įstaiga „Nepriklausomas žmogaus teisių centras“ ir asociacija „Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centras“. VSD teigimu, šioms organizacijoms atstovaujantys žmogaus teisių „ekspertai“ skleidžia Rusijos interesams palankias idėjas – kaltina Lietuvą pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises, naikinant tautinių bendruomenių švietimą, falsifikuojant istoriją, ribojant žodžio laisvę, toleruojant (neo)nacizmo apraiškas.

Anot VSD, Rusijos akiratyje yra ir Lietuvos mokyklos rusų mokomąja kalba. Jų moksleiviai dalyvavo įvairiuose Rusijos finansuojamuose užsiėmimuose, lyderystės mokymuose, propagandiniuose renginiuose ir net sukarintose stovyklose.

„Taip Rusija siekia ruošti užsienio rusakalbio jaunimo lyderius ir formuoti jai lojalią tėvynainių kartą. Daugelio mokyklų rusų mokomąja kalba bendruomenės neįžvelgia jokio pavojaus dėl to, kad Lietuvos moksleiviai dalyvauja tokio pobūdžio Rusijos finansuojamuose renginiuose“, - teigia VSD.

Dokumente įspėjama, kad Lietuvos rusakalbių moksleivių bendruomenėse populiarinamos ir nemokamos studijos Rusijoje. Vėliau tokie studentai esą gali tapti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų dėmesio objektais bei būti panaudojami Lietuvos vidaus procesams veikti.

„Karinis konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad nemažai Lietuvos rusakalbių jaunuolių yra lengvai indoktrinuojami prorusiškos propagandos ir neturi išugdytų stiprių ryšių su Lietuvos valstybingumu. Dabartinė Lietuvos tautinių bendruomenių švietimo sistema vertintina kaip nacionalinio saugumo pažeidžiamumas, didinantis potencialias grėsmes Lietuvos socialiniam integralumui“, - teigiama raporte.

VSD taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje veikiančias žiniasklaidos priemones rusų kalba - „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.

„Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės buvo tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų. VSD vertinimu, Lietuvos rusakalbiai savaitraščiai yra finansiškai priklausomi nuo Rusijos valstybės institucijų bei fondų“, - teigiama dokumente.

VSD duomenimis, keli šimtai asmenų prorusišką propagandą aktyviai skleidžia ir socialiniuose tinkluose.

Paslėptos karinės priemonės

Lietuvos karinė žvalgyba pirmadienį perspėjo, kad Rusija gali ryžtis taikyti „paslėptas karines priemones“ prieš vieną iš NATO šalių, nors ir yra nepajėgi pradėti atviro karinio konflikto prieš Aljansą.

Tokie vertinimai pateikiami pirmadienį paskelbtoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje.

Departamento vertinimu, konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione išlieka maža, bet Rusijos „realus karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje, nuolatinis karinės jėgos demonstravimas“ neigiamai veikia Lietuvos saugumo situaciją.

„Rusija kol kas išlieka nepajėgi pradėti karinio konflikto prieš NATO“, - teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot departamento, NATO priklausančioms Baltijos jūros regiono šalims „potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos „hibridinė strategija“, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą“.

„Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną iš Aljanso narių, tikėdamasi, kad NATO dėl komplikuoto sprendimų priėmimo mechanizmo ir skirtingų narių interesų nesugebėtų laiku ir tinkamai reaguoti“, - rašoma dokumente.

Lietuvos karinė žvalgyba pabrėžia, kad Rusija nuosekliai didina ginkluotųjų pajėgų finansavimą, karinį aktyvumą Vakarų strategine kryptimi.

Ataskaitoje teigiama, kad pernai per vykdytus kovinės parengties patikrinimus Rusija parodė gebėjimą greitai sustiprinti Karaliaučiaus srityje dislokuotą karinę grupuotę laikinai permetant į sritį papildomus pajėgumus, tarp jų ir raketų kompleksus „Iskander-M“.

„Ypač didelis kovinio rengimo intensyvumas didina atsitiktinių arba tyčinių incidentų, kuriuose dalyvautų Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai ir kovinė technika, tikimybę“, - perspėja departamentas.

Nežino kiek piliečių kariauja Donbase

Prorusiškų separatistų gretose Ukrainoje besikaunantys piliečiai nėra vien Lietuvos problema, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina.

Į klausimą, kiek konkrečiai Lietuvos piliečių kariauja Donbase, jis sakė negalintis atsakyti.

„Konkretika nelabai galiu pradžiuginti, bet tokių procesų yra, ir norėčiau pasakyti, kad tai nėra vien tik Lietuvos problema. Tai yra susiję su visomis Baltijos valstybėmis, ypatingai Latvija, Estija, nes ten yra daugiau rusakalbių“, - spaudos konferencijoje pirmadienį Seime sakė G.Grina.

„Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis ir šiuos procesus labai gerai stebime. Kitas dalykas, kai jūs klausiate, ar tai grėsmė, jei mūsų valstybės pilietis eina kariauti už kažką, kažkokią idėją, kurie prieštarauja mūsų nacionaliniam saugumui, kaip vertinti? Nusikaltimas, ne nusikaltimas? Blogis, gėris? Nacionalinio saugumo prasme tai blogis, nes mes ir patys save kompromituojame ir taip toliau. Klausimas, ar tie žmonės tai supranta, o gal jie specialiai tai daro“, - kalbėjo G.Grina samprotaudamas, ar tokie reiškiniai kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"