Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Paskui kandidatą velkasi slapto susitikimo šleifas

 
2016 12 10 8:58
Mindaugas Bastys: "Nematau, dėl ko turėtų kilti ypatingų klausimų." Alinos Ožič nuotrauka

Į Seimo vicepirmininkus siūlomas socialdemokratas Mindaugas Bastys prieš jam svarbų parlamentarų balsavimą neabejotinai bus priverstas prisiminti tai, kas prieš kurį laiką viešojoje erdvėje sukėlė nemenką skandalą, kurio purslai aptaškė ir tuometį Seimo vadovą.

Ateinantį antradienį parlamentarai turėtų nuspręsti, kas taps dar vienu Seimo vicepirmininku. Nors atitinkamo nutarimo projektas įtrauktas į darbotvarkę, jame bent jau vakar kandidato pavardė nefigūravo. Kaip žinoma, atsisėsti į iki šiol laisvą penktą Seimo vadovybės kėdę pretenduoja Zanavykų vienmandatėje apygardoje išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas M. Bastys.

LSDP prezidiumas jo kandidatūrą pasiūlė, kai antrą kartą siekti Seimo vicepirmininko posto atsisakė partijos lyderis Algirdas Butkevičius. Neoficialiai teigiama, kad toks socialdemokratų viršūnių M. Basčiui pademonstruotas palankumas sukėlė nuostabą net nemažai daliai Seimo LSDP frakcijos narių. Kartu parlamento kuluaruose pasigirdo svarstymų, kad kandidatui gali atsirūgti kelerių metų senumo istorija, kuri metė šešėlį ne tik M. Basčiui, bet ir tuomečiam Seimo pirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui.

Mįslingas susitikimas

2013 metų vasario viduryje M. Bastys organizavo V. Gedvilo susitikimą su Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ antrinės įmonės „Rusatom Overseas“ viceprezidentu Aleksandru Mertenu ir pats jame dalyvavo. Apie šį susitikimą viešai nebuvo skelbta, negana to, jis V. Gedvilo kabinete vyko po 20 val., kai tuometis Seimo vadovas grįžo iš komandiruotės Estijoje.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms V. Gedvilui teko teisintis, kad susitikimas buvo neformalus ir trumpas. Jis pripažino, kad A. Mertenas kalbėjo apie Rusijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomas atomines jėgaines bei teiravosi apie „Lietuvos galimybes“. Tuo metu M. Bastys žiniasklaidai pasakojo, kad susitikime su Seimo pirmininku A. Mertenui svarbiausia buvo išgirsti jo nuomonę apie galimybę „Rosatom“ prisidėti prie darbų Visagino atominės elektrinės projekte.

Priminsime, kad atominės elektrinės statyba Kaliningrado srityje yra sustabdyta, o Baltarusijoje atominė jėgainė statoma. 50 kilometrų nuo Vilniaus „Rosatom“ statomoje Astravo jėgainėje jau būta rimtų incidentų – apgadintas reaktoriaus korpusas, žuvo keli statybininkai.

Lietuvai šie incidentai kelia abejonių dėl jėgainės saugumo. Mūsų šalis siūlo sudaryti tarptautinių ekspertų komandą, kuri analizuotų padėtį dėl jėgainės Astrave.

„Lietuvos žinių“ paklaustas, ar minėtas susitikimas netaps kliūtimi jam užimti Seimo vicepirmininko postą, M. Bastys aiškino, jog A. Mertenas gyvena Ukrainoje, Kijeve, ir yra atsakingas už atominių projektų plėtojimą Vakarų Europos valstybėse. „Jis yra organizavęs ir oficialių susitikimų atominės energetikos klausimais, kad ir dėl Ignalinos AE. Nematau, dėl ko turėtų kilti ypatingų klausimų“, – tvirtino socialdemokratas. Kalbėdamas apie ryšius su A. Mertenu politikas buvo lakoniškas: „Esu minėjęs, kad esame pažįstami.“

Aiškinsis prieš balsavimą

„Lietuvos žinių“ kalbinta Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Rasa Juknevičienė vylėsi, kad konservatoriai nebalsuos už M. Basčio kandidatūrą. „Bent jau aš tikrai už jį nebalsuosiu. Man tas faktas (minėtas susitikimas – aut.) yra svarbus, iki šiol jokių paaiškinimų nebuvo gauta“, – sakė ji.

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė apie M. Bastį kalbėjo teigiamai. Ji sakė mananti, kad jis „bus atsakingai dirbantis, jeigu Seimas tam pritars“.

Priminus M. Basčio, V. Gedvilo ir A. Merteno susitikimą 2013 metų vasarį, R. Baškienė tikino šito fakto nežinanti ir vertinanti kolegą kaip ankstesnį Seimo Visuomenės informacinės plėtros komiteto pirmininką bei kaip parlamentarą, dirbantį savo apygardoje.

„Jeigu atsiranda debesėlių, kurie galėtų aptemdyti žydrą padangę, reikia viską išsiaiškinti. Manau, bus diskutuojama. Visi „griekai“, jeigu tokių yra, turi būti išsiaiškinti iki balsavimo“, – pridūrė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.

Tikisi palaikymo

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas, paklaustas, kiek patiems parlamento socialdemokratams buvo netikėta M. Basčio kandidatūra, tikino, jog netikėtumas buvo tik tas, kad A. Butkevičius atsisakė kandidatuoti antrą kartą ir teko ieškoti kito kandidato.

G. Kirkilas įsitikinęs, jog M. Bastys tinka būti Seimo pirmininko pavaduotoju, juolab kad yra patyręs politikas. „Seimo pirmininko pavaduotojas, kalbant ne apie konkretų asmenį, o apskritai, privalo turėti bent minimalią opozicijos paramą. Opozicija į viešumą kelią įvairių klausimų. Tikiu, kad ji įvertins ir kitas M. Basčio savybes, ir jo kandidatūra bus patvirtinta“, – vylėsi vienas LSDP lyderių.

Šiuo metu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turi keturis pavaduotojus. R. Baškienė ir Arvydas Nekrošius atstovauja „valstiečiams“, G. Kirkilas – LSDP, Irena Degutienė – TS-LKD.

Naujos kadencijos Seimas savo pirmininko pavaduotojų skaičių sumažino nuo 7 iki 5.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"