TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paskutiniai litai spaudžia ašarą

2015 01 03 6:00
Vilniaus centriniame pašte vakar visą dieną netrūko klientų, norinčių litus išsikeisti į eurus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvių piniginėse atsiradę pirmieji eurai kelia dvejopas nuotaikas: vieni džiaugiasi, kad dar labiau priartėjome prie Europos, kiti baiminasi, jog euras lems neišvengiamą kainų augimą. Tuo metu prekybininkai neslepia, kad pasikeitusi valiuta keleriopai apsunkino darbą pirmomis naujų metų dienomis.

Nors šią savaitę prie bankų ir valiutų keityklų susidarė eilės, vis dėlto paskutinius litus lietuviai skubėjo išleisti prekybos centruose. Atsisveikinti su nacionaline valiuta daugeliui emociškai sunku, tačiau euras pernelyg neišgąsdino. Europietiški pinigai nemažai daliai šalies gyventojų jau puikiai pažįstami. Perėjimas prie naujos valiutos daugiau problemų kėlė didesnių prekybos centrų pardavėjams. Kaimo vietovių pardavėjos prisipažino, kad be reikalo iš anksto baiminosi dėl šurmulio ir nesklandumų pirmomis sausio dienomis - viskas ėjo sklandžiai, mat vis daugiau žmonių po sausio 1-osios jau kitą dieną atsiskaitė nebe litais, o eurais.

Tad bendroji Europos Sąjungos (ES) valiuta – eurai – iš apyvartos sparčiai išstumia litus. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas informavo, kad vien pirmąją dieną, kai oficialiai tapome euro zonos nare, visuose bankuose buvo atlikta keitimų už maždaug 10 mln. litų. Itin aktyviai litai į eurus buvo keičiami ir paskutinėmis 2014-ųjų dienomis.

Nuo vakar litus į eurus galima pasikeisti ne tik visuose šalies bankuose, bet ir Lietuvos pašto skyriuose, kredito unijose. Vakar Lietuvos paštas iki 15 val. iškeitė 29 mln. litų. Litus į eurus pasikeisti galima beveik 700 šalies vietų.

Eurai – pažįstami, bet svetimi

Vakar sostinėje, vienoje iš didžiausią prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maxima LT“ parduotuvių, prie kasų žmonės užtruko kiek ilgiau nei įprastai. Pirkėjai įdėmiai apžiūrinėjo čekius ir atidžiai skaičiavo gautą grąžą, rankose šiurendami jau nebe litus, o naujutėlius eurų banknotus ir nematytas blizgias monetas. Dauguma LŽ kalbintų vilniečių tikino, kad už pirkinius vis dar atsiskaito litais. „Atėjau apsipirkti su litais, o grįžtu su eurais kišenėje”, - šyptelėjo pensininkas Mindaugas. Jis sakė, kad pasikeitusi valiuta jam problemų nekels, nes visos banke saugomos santaupos virto eurais. „Jau atsiskaičiau ne litais, bet eurais. Galiu pasakyti, kad labai nedaug reikia mokėti“, - nusijuokė vilnietė Alma. Ji tikino, kad ne kartą yra lankiusis Europoje, todėl atpažinti eurų monetas ar banknotus jai nėra keblu, tačiau labai gaila atsisveikinti su nacionaline valiuta. „Litas yra savas, o euras – svetimas, taip, kaip kadaise buvo rublis“, - pažymėjo pirkėja.

„Daug keliauju, todėl eurais nebe pirmąkart tenka atsiskaityti. Norėjosi, jog litas ilgiau būtų Lietuvoje, bet manau, kad taip bus patogiau gyventi, ypač tiems, kurie mėgsta keliauti po pasaulį“, - teigė vilnietė Rima. O pensininkė Valerija tikino: „Jau penkis kartus būsiu išgyvenusi pinigų keitimą, todėl tai man didelės baimės nekelia. Nuostolių bus, bet tai - neišvengiama.“ Moteris neslėpė, kad į parduotuvę atėjo apsipirkti norėdama į eurus iškeisti turimą 200 litų banknotą.

Vairuotojų akis traukė neįprastos kainos degalinių švieslentėse./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tapo pinigų keityklomis

Kaip LŽ informavo prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė, kol kas tik retas pirkėjas atsiskaito eurais. „Daugelis žmonių ateina apsipirkti turėdami piniginėse litus. Vieni pateikia itin stambias kupiūras, nors perka nedidelės vertės prekes, ir taip pasikeičia pinigus. Regionuose pirkėjai atsineša net maišelius monetų, taip pat siekdami litus išsikeiti į eurus “, - LŽ pasakojo ji.

R. Saulytė pažymėjo, kad prekybos tinklo „Maxima LT“ parduotuvėse tiek litų monetų, tiek banknotų srautas yra padidėjęs. „Pinigų keitimo funkcijos labiausiai nenorėjome atlikti, bet supratome, jog turėsime su tuo susidurti, - teigė ji. – Pagal kiekvienos parduotuvės klientų srautus ir apyvartą esame suskaičiavę, kiek prireiks grynųjų, todėl kol kas didesnių sutrikimų išvengėme. Atsiskaitymai vyksta sėkmingai.“

Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, jog intensyviau dirba ir dažniau grynuosius pinigus į parduotuves veža inkasavimo tarnybos. Vis dėlto ji pripažino, kad tinklo „Maxima LT“ parduotuvės Vilniuje ir Kėdainiuose vakar pristigo eurų. „Pasitaikė pavienių atvejų, kai teko pasinaudoti rezervinėmis euro saugyklomis, iš kurių buvome numatę atsivežti eurų jiems pritrūkus, kad parduotuvė galėtų sklandžiai dirbti toliau“, - aiškino "Maximos" atstovė.

Iššūkis kasininkams

R. Saulytės teigimu, perėjimas nuo lito prie euro labiausiai apsunkino darbą parduotuvių kasininkams. „Tai darbas, reikalaujantis iššūkių. Naujų metų rytą mūsų kasininkai pasitiko su jauduliu, nors darbuotojai buvo mokomi ir galėjo pasipraktikuoti prie specialiųjų mokomųjų kasų, kaip dirbti esant dviem valiutomis“, - pažymėjo ji.

„Maximos“ komunikacijos vadovė neslėpė, jog kai kuriose prekybos tinklo parduotuvėse eilių prie kasų nepavyko išvengti. „Jos susidarė dėl to, kad kasininkams reikia atidžiau sužiūrėti, kokia valiuta yra atsiskaitoma“, - tvirtino R. Saulytė. Problemą, pasak pašnekovės, stengiamasi išspręsti operatyviai, todėl šiomis dienomis parduotuvėse dirba kone visos kasos. „Pluša abi kasininkų pamainos, be to, papildomai būtent šiam laikotarpiui esame laikinai priėmę kelis tūkstančius darbuotojų, kad atsiskaitymo procesas vyktų sklandžiai ir nekeltų klientams pasipiktinimo“, - pabrėžė R. Saulytė.

Tenka pratintis prie naujovių

LŽ kalbintos Marijampolės prekybos centrų pardavėjos neslėpė, kad vakar, sausio 2-ąją, jau buvo šiek tiek lengviau dirbti. „Svarbiausia - nesuklysti įvedant, kokia valiuta pirkėjas atsiskaito. O visa kita padaro pati sistema. Ji ir parodo, kokio dydžio grąžą eurais reikia atiduoti“, - sakė pardavėjos.

Garbaus amžiaus marijampolietė Irena LŽ prisipažino, kad tai jau ne pirmas per jos gyvenimą pinigų keitimas. "Įprasime ir prie eurų, kaip buvome pripratę prie rublių, talonų, "vagnorkių" ar litų“, - teigė ji.

Prie naujovių tenka pratintis ne tik pirkėjams. Besinaudojantieji bankomatais jau pastebėjo, kad išsigryninti eurų galima ir smulkesnėmis kupiūromis, nei buvo leidžiama litais. Pastaruoju metu litais bankomatai dažniausiai išduodavo 200, 100 ar 50 litų banknotus, tik kai kur – 20 ar 10 litų, o eurais galima gauti ir 5 eurų banknotą.

Keitykla netapo

Vilkaviškio rajono Gižų kaime parduotuvė įsikūrusi pačiame jo centre. LŽ kalbinta pardavėja Vilija Velioniškienė neslėpė, kad dabar, kai pirkėjai gali atsiskaityti tiek litais, tiek ir eurais, jai darbo pagausėjo, tačiau rūpesčių tai nekelia. Mat pardavėjai po ranka nuolat yra kalkuliatorius, juo ji ramiai perskaičiuoja litus į eurus. Juolab kad didelio žmonių antplūdžio pirmosiomis sausio dienomis nėra – apsipirkti ateina vos vienas kitas pirkėjas, ir maisto produktus jie perka jau ne tokiais kiekiais kaip prieš šventes.

V. Velioniškienė baiminosi, kad pirmosiomis sausio dienomis kaimo parduotuvė gali tapti pinigų keitykla, nes kaimo žmonės gali nenorėti keisti pinigų važiuoti į artimiausius miestus. Tačiau pardavėja vakar patikino, kad kol kas tokios tendencijos nėra.

„Smulkių eurų turime sukaupę tikrai pakankamai, jų grąžai šiomis dienomis, kol bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, turėtų užtekti. Juolab kad pastebėjau, jog šiandien (sausio 2-ąją) vis daugiau pirkėjų sumoka eurais“, - pasakojo V. Velioniškienė. Ji neslėpė, kad kartais dalį grąžos jai tenka atiduoti ir litais, ypač jei mokama stambiomis litų kupiūromis arba pirkėjai to paprašo. Mat kol kas ne visi kaimo žmonės susipažinę su eurais ir kai kas jų dar vengia.

Čia pat prie Gižų kaimo parduotuvės kalbintas Vidu prisistatęs vyras LŽ atviravo, kad kaimo gyventojams svarbiau yra apskritai turėti pinigų, nesvarbu, ar litų, ar eurų. Mat retas kuris kaimietis namuose laikė daugiau kaip 3-5 tūkst. litų. O ir tiek toli gražu turėjo ne visi. "Daugelis jau suspėjo atsikratyti grynųjų – juos arba įsinešė į savo sąskaitas bankuose, arba ką nors pirko. Bet tikrai nepasiliko didelio kiekio litų“, - teigė pašnekovas.

Vilkaviškio rajono Gižų kaimo parduotuvės pardavėja Vilija Velioniškienė baiminosi, kad kaimo parduotuvė taps pinigų keitykla, tačiau taip nenutiko./Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Neabejoja, kad kainos kyla

Kauniečiai dėl pasikeitusios valiutos taip pat laikosi neutraliai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie keiksnoja valdžią bei verslininkus, esą dar šįmet parodysiančius, ką gali nauja Lietuvoje pradėjusi galioti valiuta. „Pikčiausia, kad, rodos, tarsi nesame keliavę po kitas šalis ir nematėme pavyzdžių, kaip viskas vyko ten. Buvo laikas, kai kartą per metus užsukdavau į Ispaniją. Kol ten galima buvo atsiskaityti pesetomis, papietaudavau už 8-10 litų. Įvedus eurą kainos Ispanijoje pakilo dvigubai. Lietuvoje bus tas pats“, - neabejojo vakar Kauno senamiestyje sutikta Vanda Paukštienė.

Kartu su ja drauge einanti moteris pritarė šiai nuomonei sakydama, jog jau kurį laiką kainos tyliai kyla, o kai kurie verslininkai savo paslaugas ar prekes pabrangino prieš pusmetį. Garbingo amžiaus moteris tvirtino turėsianti atsisakyti pagalbininkės namuose paslaugų ir ieškoti pigesnės šeimininkės. „Sunkiai sergu, svarbiausius namų tvarkymo darbus patikėdavau profesionalams. Už vieną apsilankymą mokėdavau 70 litų. Tačiau prieš Naujus metus gavau laišką iš valymo įmonės, jog vietoj 21 euro turėsiu mokėti 25“, - sakė kaunietė ir pridūrė, kad nutarė ieškoti kito paslaugos teikėjo, nors už darbą tvarkytojoms sumoka užsienyje gyvenantis sūnus.

Pokyčiai privertė stabtelėti

Naujųjų metų naktį daugelyje miestų bent valandai ar kelioms duris užvėrė didžioji dalis dirbti turėjusių prekybos vietų – degalinės, vaistinės, naktinės parduotuvės. Tai buvo padaryta lygiai vidurnaktį, kad būtų pasiruošta priimti eurus ir jais atiduoti grąžą.

Viešojoje erdvėje spėjo nuskambėti kelios istorijos, kai eurus pardavėjai padavę žmonės grąžos gavo litus. Kiti stebėjosi sumaišytomis kainomis – tarkim, vietoj 20 litų už picą prašyta 200 litų. Tačiau tokie smulkūs nesusipratimai dar kurį laiką gali būti neišvengiami. „Turbūt dėl to „Perlo“ terminalai, kuriuose galima sumokėti mokesčius, nedirbs iki sausio vidurio“, - svarstė kaunietė Liuda, negalėjusi apmokėti sąskaitos už mobiliojo ryšio paslaugas nei naujųjų išvakarėse, nei pirmąją 2015-ųjų dieną. Vėliau ji tai padarė prekybos centre. Moteris pastebėjo, kad apsipirkdami parduotuvėse žmonės stengiasi susimokėti lygiai, kad nereikėtų duoti grąžos, to mandagiai paprašo ir pardavėjos.

Metų sandūroje didžiuosiuose miestuose dirbo ne visi taksi vairuotojai. Tie, kurie nusprendė vežti klientus, prieš šiems įlipant klausdavo, kokia valiuta jie atsiskaitys. Keleiviai, kurie pareikšdavo turintys tik stambią eurų kupiūrą, buvo priversti naudotis viešojo transporto paslaugomis.

Vakar ilsėjosi ir daugelis turgaviečių prekiautojų. Tradiciškai penktadieniais Marijampolėje „Rimi“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje šurmuliuodavo ūkininkų turgeliai. Tačiau vakar čia ūkininkų su savo gėrybėmis nebuvo. Tuščia bei užrakinta buvo ir Degučių turgavietė. Tik šalia jos įrengtoje lauko prekyvietėje stoviniavo vienišas prekiautojas obuoliais. Nenorėjęs prisistatyti ūkininkas pripažino, kad kitus prekiautojus išgąsdino Lietuvoje nuo ketvirtadienio įvestas euras. „O aš šiandien obuolių pardaviau ir už litus, ir už eurus. Juk litai dar niekur nedingsta – juos į eurus bus galima iškeisti dar ilgą laiką, todėl nėra ko jų baimintis“, - džiaugėsi marijampolietis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"