TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paskutiniai valdžios metai – su populistiniu polėkiu

Socialinio modelio svarstymas nukeltas į pavasario sesiją. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Paskutinius kadencijos metus Seimas ir Vyriausybė greičiausiai praleis taip pat stabiliai kaip iki šiol. Valdantieji žada ir toliau gerinti gyvenimą, o opozicija teigiamų pokyčių neprognozuoja.

Valdančiosios koalicijos atstovai džiaugiasi per trejus kadencijos metus nuveiktais darbais, žada neatsilikti ir ateinančiais. Tuo metu opozicinės partijos atrėžia – ir kitąmet valdantiesiems stigs naujų idėjų, bet bus daug populistinio polėkio.

Skambiomis frazėmis nesimėto

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, jog praėję treji metai buvo kupini iššūkių ir labai intensyvūs. Svarbiausia tai, kad Vyriausybė išsilaikė, prisidėjo prie ekonomikos augimo, įgyvendino reikšmingus energetikos projektus, padidino mokinio krepšelį, atlyginimus mokytojams, kultūros ir socialiniams darbuotojams, kompensuoja per krizę nurėžtas pensijas. „Padaryta daug žmonių gyvenimui svarbių ir gerų darbų“, – pabrėžė ji.

Opozicijos priekaištus dėl stagnacijos, idėjų bado I. Šiaulienė atrėmė sakydama, kad ši valdžia priima pamatuotus sprendimus. „Nekūrėme naktinių mokesčių reformų. Mūsų uždavinys buvo ūkio augimas, vartojimo didėjimas, prarastų pajamų kompensavimas. Viską darome dėl žmonių, o ne dėl tuščios reklamos, nesimėtome skambiomis frazėmis“, – akcentavo Seimo LSDP frakcijos vadovė.

I. Šiaulienės nuomone, paskutiniai šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės metai bus sudėtingi, nes jų pabaigoje vyks rinkimai. Politikams kils daugiau pagundų žarstyti nepagrįstus pažadus. „Mūsų žmonės prie to jau pripratę. Norėčiau, kad jie ne tiek klausytųsi garvežių švilpukų, o žiūrėtų, kaip juda traukinys“, – sakė politikė.

Vis dėlto parlamentarė tikisi, kad ir Seimui, ir Vyriausybei pavyks priimti būtinus rimtus sprendimus. „Manau, blaivaus proto dar išliks toje prasidedančioje nacionalinėje krizėje – rinkimuose“, – šyptelėjo I. Šiaulienė.

Laikysis linijos

Alinos Ožič nuotrauka

Kalbėdamas apie trejus prabėgusius kadencijos metus kitos valdančiosios politinės jėgos – Darbo partijos (DP) – pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys aiškino, kad atkurta tai, ką buvo sugriovusi konservatorių Vyriausybė, judama socialinio teisingumo link: atkurtos pensijos, kompensuojamos nurėžtos jų ir kitų išmokų dalys, didinama minimali mėnesio alga (MMA). „Ši Vyriausybė stengėsi orientuotis į tai, kad žmogus mūsų valstybėje jaustųsi kiek įmanoma patogiau. Manau, tai pagrindinis bet kurio ministrų kabineto tikslas, tik, deja, kai kurie tai užmiršta“, – tvirtino „darbietis“.

Anot V. Gapšio, valdančiajai koalicijai pavyksta dirbti gana sėkmingai, nors tam tikro nuomonių išsiskyrimo ir nesutarimų pasitaiko. Jis mano, kad sklandžiai darbai eisis ir paskutiniais kadencijos metais. Tarp svarbiausių laukiančių sprendimų parlamentaras minėjo „minimumo“ padidinimą iki 380 eurų, diskusijas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio suvienodinimo su MMA, kovą su „šešėliu“. „Žmonės tikisi iš Vyriausybės, kad ji ne tik įgyvendins Briuselio direktyvas, bet ir bus kuriantis ministrų kabinetas, generuojantis idėjas, kurios gerina gyvenimo sąlygas. Manome, jog per paskutinius metus ir per rinkimų kampaniją to siekio laikysimės“, – aiškino vienas DP lyderių.

Pasigedo idėjų

Seimo opozicijos lyderio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus žodžiais, pastarieji valdžios veiklos metai tik patvirtino tai, kas buvo aišku nuo pat pradžių. „Šita valdžia neturi naujų idėjų, nesiūlo iniciatyvų. Kiek važiavo mūsų nutiestais bėgiais, tiek ir pavažiavo. Iš dalies tuo būtų galima ir pasidžiaugti, nes didelių ekonomikos klaidų nepadaryta, ji šiek tiek augo“, – LŽ dėstė konservatorius.

A. Kubilius sakė galįs pagirti valdžią už tai, kad baigė anksčiau pradėtus projektus – jau veikia Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, atidarytos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, įvestas euras. „Tačiau daugelyje kitų sričių matome visišką stagnaciją, strategijos nebuvimą, o atskirti veiksmai pradeda kelti susirūpinimą. Pasekmė – visus trejus metus Lietuvos eksportas beveik neauga. Kita vertus, matome visišką sąmyšį dėl elektros ūkio ateities. Mes prognozuojame labai didelį pavojų visai sistemai, jei bus pastatyta Astravo atominė elektrinė“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jo nuomone, opozicijoje dirbanti TS-LKD atliko savo vaidmenį. „Buvome ir būsime kritiški Vyriausybės veiksmų vertintojai. Bet kartu buvome konstruktyvūs, supratome darbų svarbą ir būtinybę juos tęsti. Mano įsitikinimu, šiai valdžiai nebūtų pavykę priimti sprendimo dėl euro įvedimo, jei ne mūsų konstruktyvi parama. Kaip prisimename, valdančiojoje koalicijoje buvo visokių nuomonių šiuo klausimu“, – priminė opozicijos lyderis.

Vis dėlto jis pripažino, kad esant tokiai gausiai koalicijai daryti poveikį sudėtinga. A. Kubiliaus įsitikinimu, paskutiniai kadencijos metai per daug nesiskirs nuo ankstesnių. „Bus daugiau populizmo tarp valdančiųjų. Tačiau jis nepridengs esminio dalyko – naujų rimtų idėjų trūkumo“, – pažymėjo politikas. Opozicijos lyderis nuogąstavo, kad politinė stagnacija gali virsti ir ekonomine.

Seimas skendo smulkmenose

Alinos Ožič nuotrauka

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderio ir frakcijos Seime seniūno Eligijaus Masiulio manymu, „didelių sukrečiančių kvailysčių“ dabartinė valdžia nepadarė. „Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė stokojo sveikų ambicijų imtis ryžtingesnių pertvarkų įvairiose gyvenimo srityje. Ji plaukė pasroviui“, – LŽ sakė liberalas. Kitas šios valdžios bruožas, anot jo, yra tai, jog neretai „kairė nežino, ką daro dešinė“.

E. Masiulis spėjo, kad likę metai kokių nors įspūdingesnių horizontų neatvers. „Kaip parodė 2016-ųjų biudžeto svarstymas ir priėmimas, Vyriausybė jau yra pasidavusi artėjančių Seimo rinkimų nuotaikoms. Išlaidos didinamos neatsakingai, negalvojant apie pajamas. Jau nekalbu apie tai, kad nepateikta jokių siūlymų, kaip stimuliuoti šalies ūkį, ekonomiką, diegti naujoves“, – atkreipė dėmesį E. Masiulis.

Jo nuomone, ir pats Seimas per šiuos metus dirbo ne taip efektyviai kaip reikėtų. „Dažnai paskęsdavome įvairiose smulkmenose, nesusikoncentruodavome į svarbiausius darbus. Ilgą laiką daug darbotvarkės vietos užimdavo klausimai, susiję su koalicijos lyderių asmeninėmis problemomis. Man norėtųsi atsinaujinusio, energingesnio, pažangiau mąstančio, į žmonių gyvenimą nesikišančio Seimo“, – tvirtino liberalas.

E. Masiulis sutiko, kad ir dabartinei opozicijai „yra kur tobulėti“. „Mūsų veiklą vertinu gana savikritiškai. Tikrai galėjome būti aktyvesni“, – pripažino politikas.

Ne visi nuopelnai tikri

Politologės Jūratės Novagrockienės teigimu, per trejus metus Vyriausybės veikloje nebuvo inovatyvių, kardinalių, netikėtų sprendimų. Būtent dėl to ji atrodė reaktyvi – reaguojanti į iškylančias problemas. Ministrų kabinetas stengėsi vykdyti numatytą programą. Vis dėlto nemažai svarbiausių darbų – SGD terminalas, elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją, „Rail Baltica“ – pradėti dar buvusių valdžių, todėl negali būti vien šios Vyriausybės nuopelnas. Daug dėmesio skiriama saugumo ir gynybos problemoms.

Tačiau finansavimo krašto apsaugai didinimas, šauktinių grąžinimas, anot J. Novagrockienės, pirmiausia susijęs su reiklia prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. „Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė ne tiek pati darė, kiek buvo visą laiką stumiama tai vienaip ar kitaip daryti. Kitaip sakant, priskirti tai būtent jos nuopelnams nebūtų taip jau paprasta“, – pažymėjo politologė. Kai kurie pastarojo laikotarpio dabartinės valdžios sprendimai, pavyzdžiui, vien MMA didinimas nekeliant valstybės remiamų pajamų dydžio, dėl ko kyla skaudžių socialinių pasekmių, esą dvelkia populizmu.

Šios kadencijos Seimas, J. Novagrockienės manymu, nėra stabilus. Jame ryškiau matyti valdančiosios koalicijos nedarnumas ir nesusikalbėjimas tam tikrais klausimais.

Politologė prognozuoja, kad paskutiniai šios valdžios metai bus neramesni, atmiežti populizmo, prieš rinkimus valdantieji savo sprendimais stengsis pamaloninti rinkėjus. „Kita vertus, turėtų išsilaikyti stabili koalicija, Vyriausybė. Nemanau, kad galėtų būti politinių sukrėtimų, kurie keistų koalicijos sudėtį. Regis, visi linkę išgyventi iki Seimo rinkimų. Nebent kiltų kokių nors krizinių veiksnių, nes saugumo aplinka yra įtempta, labai aktualus pabėgėlių klausimas“, – svarstė J. Novagrockienė.

Vengta konfliktų

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio žodžiais, išskirtinis šios valdžios bruožas – nekonfliktiškumas, pasirengimas dėl rezultato diplomatiškai derinti skirtingas nuomones. „Nekonfliktiškumas davė rezultatą – tai rodo socialdemokratų reitingai. Manau, šios valdančiosios daugumos charakterį ir nulėmė socialdemokratų dominavimas bei jų veiklos stilius“, – LŽ dėstė politologas. Nors valdančiosios koalicijos partneriai konfliktuodavo tarpusavyje, iš esmės „tai nevirto totaliniu karu“.

Pasak L. Bielinio, Seimas – nuomonių pasikeitimo ir diskusijų vieta. „Džiugu, kad tai ir buvo daroma, diskutuojama visais klausimais, kurie sukelia problemas“, – pabrėžė jis. Savo misiją, anot politologo, atliko ir opozicija, nepraleidusi nė vienos valdančiųjų klaidos. Ji aiškinosi visas iškilusias abejones. „Tai, kad opozicija gali aktyviai reikštis, – mūsų visuomenės pasiekimas“, – įsitikinęs L. Bielinis. Jo teigimu, kiti metai prieš rinkimus bus intensyvios partijų konkurencijos laikotarpis. „Aštresnių susikirtimų“ neišvengs ir dabartinės koalicijos partnerės. L. Bielinis spėjo, kad daug galimybių formuoti naująją valdžią turi socialdemokratai ir liberalai. „Bet dar yra laiko“, – apsidraudė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"