TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paskutinis spingsulės įkaitas

2011 09 15 0:00
K.Jurkštas skaičiuoja paskutines gyvenimo spingsulės šviesoje valandas.
Daivos Baronienės nuotrauka

Be elektros gimęs, užaugęs ir iki šiol gyvenęs 66 metų rokiškėnas Kazys Jurkštas pagaliau galės savo namuose nebedegti spingsulės.

Artimiausiomis dienomis K.Jurkšto, gyvenančio Rokiškio rajone, Vyžuonėliuose, pasienio ruože su Latvija, gyvenimas turėtų nušvisti visomis spalvomis. Mat po dienos kitos jo namuose pirmąkart gyvenime įsižiebs elektra.

Žiebia dyzelinę lempą

67-uosius einantis K.Jurkštas LŽ pasakojo, kad iš Vyžuonėlių vienkiemio per savo gyvenimą, išskyrus tarnystę sovietų armijoje, nebuvo iškėlęs kojos. Septynias klases jis baigė už kelių kilometrų esančiame Onuškyje, po to beveik iki pat senatvės melioravo aplinkinius laukus.

Vėliau, atsiėmęs senelių žemę, ėmėsi ją dirbti ir tebedirba iki šiol. Visą laiką K.Jurkštas gyveno su tėvais, nes tinkamos moters tikina neradęs. Džiaugiasi nebloga sveikata ir valia, kasryt išverčiančia jį iš lovos, genančia pas šešias karves, o paskui - į laukus. Dabar, įsibėgėjus rugsėjui, rytais Kaziui jau tenka žiebti spingsule vadinamą žibalinę lempą.

"Žiebiu žibalinę lempą, nors tiksliau būtų ją vadinti dyzeline. Žibalo dabar niekur negausi, tad tenka deginti dyzelį. O šis dega ne taip ryškiai ir smirdi", - LŽ pasiguodė K.Jurkštas. Jis sakė vasaromis dirbantis nuo tamsos iki tamsos, tad jam lempos nė nereikia. Nuo rudens iki pavasario lempa išdegindavo 20 litrų dyzelio - dažyto, skirto žemės ūkio darbams. Vyras prie dyzelinės lempos net skaito, daro tai vakarais, nes dienomis nėra kada. Vienos lempos jam paprastai užtenka trejus metus.

Televizoriaus nepirks

Klausiamas, kaip nutiko, kad užsiliko be elektros, K.Jurkštas kaltę verčia tėvo užsispyrimui. Anot jo, 1959-aisiais po apylinkes vedžiojant elektrą, šis užsispyrė, kad tokios išmonės jam nereikia. Tik vėliau, kai tėvas pasimirė, K.Jurkštas su mama dėl elektros įvedimo kreipėsi į seniūniją. Jų prašymą svarstė ir rajono valdžia, bet atėjo atsakymas, kad elektrai įvesti nėra finansinių galimybių. Aiškinta, kad ši paslauga kainuotų 30 tūkst. litų. "Buvau pripratęs gyventi be elektros, blogai buvo tik tai, kad vasarą be šaldytuvo maisto produktai greitai genda, - prisipažino K.Jurkštas. - Tačiau prieš metus išgirdau, kad elektra man bus įvesta, pasirašiau sutartį". Rugpjūtį nutiestas kabelis, pastatyta transformatorinė.

Kai namuose nušvis elektra, K.Jurkštas sakė iš pradžių pirksiąs šaldytuvą, paskui galbūt skalbyklę ir radijo aparatą. Patikino, kad televizoriaus tikrai nepirks. Jį vyriškis tikino paskutinįkart žiūrėjęs gal pavasarį, kai lankė draugą. "Ir kaip žmonės leidžiasi mulkinami tų reklamų?" - svarstė jis. Vietoj televizoriaus jis teigė žvelgiantis į žaliąsias pasienio su Latvija kalvas, pasikalbantis su kale Rekse.

Vienintelis be elektros

Prie K.Jurkšto namų LŽ žurnalistės sutiktas elektros specialistas patvirtino, kad Panevėžio apskrityje neelektrifikuotų gyvenamų sodybų nebelikę, šis rokiškėnas bus paskutinis elektros neturėjęs gyventojas. Tą patį patvirtino ir Juodupės seniūnė Liucija Bliūdžiuvienė. Ji pabrėžė, kad K.Jurkštas puikiai savo namus tvarko ir be elektros, tačiau seniūnija dėjo visas pastangas, kad jo namuose įsižiebtų šviesa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"