TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paslaptingoji radiacija ne tiek žudo, kiek baugina (1)

2006 05 26 0:00
Paminklas Gediminui - labiausiai radioaktyvi vieta Vilniuje.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Jonizuojančiosios spinduliuotės daugėja, tačiau specialistai ramina: padėtis kontroliuojama. Vis dėlto "Lietuvos žinios" pamėgino patyrinėti, ar vilniečiai ir sostinės svečiai yra saugūs, būriuodamiesi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo.

Atominės radiacijos baubas yra ne toks baisus, kaip linkusi piešti mūsų vaizduotė, o psichologinio streso pasekmės kartais pranoksta jonizuojančiosios spinduliuotės padarinius. Taip teigia Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas akademikas Juras Požela.

Perspėjantis laiškas

"Radioaktyvus yra ir Gedimino paminklas Vilniaus Katedros aikštėje. Jis stovi ant granitinio postamento, o visi granitai yra šiek tiek radioaktyvūs. Ten, kur Lietuvoje daugiau granito, didesnis ir radioaktyvaus spinduliavimo fonas", -  aiškino akademikas.

Šie garsaus mokslininko žodžiai priminė neseniai man atkeliavusį elektroninį laišką. Jo autorius tvirtino, esą Vilniaus Gedimino prospektu vaikščioti yra pavojinga, nes kiniškas granitas, kurio plytelėmis išgrįsta suremontuotoji šios gatvės dalis, skleidžia daug spinduliuotės. "Reikėjo pasirinkti lietuviškas statybines medžiagas - jos neradioaktyvios", - priekaištavo žmogus.

Pasiskolinau iš bičiulio gamtosaugininko amerikietišką jonizuojančios spinduliuotės (taip radiologai dabar pataria vadinti radiaciją) indikatorių "Radalert" - vadinamąjį Miulerio - Geigerio skaitiklį. Jis registruoja jonizuojančiosios spinduliuotės daleles. Kiekviena tokia dalelė skaitiklyje sukelia impulsą, kurių skaičių prietaisas ir parodo. "Kuo daugiau skaičių įsižiebia prietaiso skalėje - tuo blogiau", - pamokė bičiulis. Šio aparato instrukcijoje parašyta, kad jis aptinka alfa, beta, gama ir rentgeno spindulius.

"Lietuvos žinių" redakcijos pastate sostinės Kęstučio gatvėje skaitiklis rodė 8-15 impulsų per minutę. Ties Lukiškių aikšte - beveik tiek pat. Savivaldybės aikštėje prieš Vyriausybės rūmus, kuri iš tiesų išgrįsta kinišku granitu, prietaiso skalėje sužibo skaičiai 33-40. Maždaug tiek pat spinduliuotės dalelių per minutę skaitiklis suskaičiavo ir prie karaliaus Mindaugo paminklo prieš Nacionalinį muziejų - šio paminklo postamentas taip pat iš granito.

O prie paminklo didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui, pastatyto Katedros aikštėje prieš dešimt metų, prietaisas pradėjo tratėti lyg automatas, raudona jo lemputė - mirkčioti, ir netrukus įsižiebė skaičius 125, vėliau - 130 impulsų per minutę. 6 kartus daugiau! O ant granitinės postamento atbrailos šnekučiavosi susėdę vaikai, prie paminklo vieni kitus fotografavo turistai...

Granite - uranas

"Paminklo postamente, kuris yra iš raudonojo Ukrainos granito, iš tiesų yra gamtinio radioaktyvaus urano. Jis skyla į kitus radioaktyviuosius izotopus - radį, torį, radoną. Tačiau jonizuojančiosios spinduliuotės dozė ten leistinos neviršija", - tikino šalies Radiacinės saugos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Albinas Mastauskas.  

Šio centro specialistų nuomone, manasis 300 JAV dolerių kainavęs prietaisas "Radalert" tėra buitinio lygio jonizuojančiosios spinduliuotės indikatorius ir jo parodymai netikslūs. Todėl prie Gedimino paminklo nuskubėjo profesionaliu dozimetru FH409-L10 nešinas Radiacinės saugos centro inžinierius radiologas Julius Žiliukas. Jo prietaisas parodė 0,8 mikrosiverto per valandą dozės galią.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Higienos normoje "Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos" rašoma, jog gamtinės spinduliuotės dozės galia gyvenamosiose patalpose turi būti ne didesnė kaip 0,35 mikrosiverto per valandą, darbo vietose - iki 0,45 mikrosiverto per valandą. Jei šis lygis viršijamas, dokumentas įsako informuoti žmones apie galimą jų sveikatai žalą bei imtis priemonių pavojui išvengti.

"Jei iš tokio granito būtų pastatyti pastatai, jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia viršytų leistiną. Tačiau prie paminklo žmonės ilgai juk nebūna, tad ir didelės dozės negauna", - ramino Radiacinės saugos centro direktorius Mastauskas ir jo pavaduotojas Gendrutis Morkūnas.

Lemti gali ir maža dozė

<txt>Pašnekovams priminiau sakinį, ne sykį pakartotą Morkūno knygoje apie radiacinę saugą: "Nekenksmingų dozių nėra. Bet kokia dozė gali sukelti atsitiktinius reiškinius - genetinius pokyčius ar vėžinius susirgimus". Tad gal perspėti žmones, ypač vaikus ir jaunuolius  (jie jonizuojančiajai spinduliuotei yra ypač jautrūs) bent jau nesėdėti ant paminklo postamento?  Aptverti jį tvorele?

"Taip tik sukeltume paniką, o ir kitų šalių radiologai iš mūsų juoktųsi. Pavyzdžiui, Brazilijoje yra paplūdimių, kuriuose gamtinių radonuklidų jonizuojančios spinduliuotės dozės galia gerokai viršija mūsiškę prie Gedimino paminklo, tačiau niekas dėl to žmonių iš paplūdimio nevaro. O Švedijoje kai kurie gyvenamieji namai pastatyti iš daug radžio turinčio betono, ir žmonės juose gyvena", - kalbėjo Morkūnas.

Jis prisiminė ir kitą pavyzdį. Po katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje į aplinką išsiveržus radionuklidams, vėjas nemažai jų atnešė ir virš mūsų Kuršių nerijos.

"Palyginti su kitomis mūsų šalies vietomis, į neriją iškrito daugiausia ir ilgai gyvuojančio radioaktyviojo cezio, todėl buvo siūloma pastatyti ten perspėjančius informacinius stendus. Tačiau nuspręsta nekelti panikos, nes taršos mastas kur kas mažesnis negu Baltarusijoje ir net negu Švedijoje", - pasakojo Morkūnas.

Abejonių, ar ne per daug jonizuojančiosios spinduliuotės skleidžia  iš Ukrainos atgabentas raudonasis Gedimino paminklo granitas, buvo kilę ir anksčiau - vos pastačius šį paminklą. "Matavau toje vietoje prieš 9 metus - tuomet dozimetras rodė 0,6 mikrosiverto per valandą", - prisiminė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Radiologijos skyriaus vedėjas Jonas Gintautas Berlinskas. Jis taip pat įsitikinęs, jog nerimauti nėra pagrindo.

Spinduliuotės daugėja

Radiologų tvirtinimu, svarbiausia - ne kokią dozės galią išspinduliuoja radioaktyvus šaltinis, o kiek laiko jis mus veikia. Pagal tai ir apskaičiuojamos leistinos dozės. Šiuo metu Lietuvoje galiojanti jonizuojančiosios spinduliuotės dozė - per penkerius metus žmogus neturėtų gauti daugiau kaip 5 milisivertus.

Tačiau į ją neįskaičiuojama jonizuojančioji spinduliuotė, kurią žmogus gauna medicinos procedūrų metu - rentgeno diagnostika, branduolinė medicina ir spindulinė terapija. Neįskaičiuojami ir gamtiniai apšvitos šaltiniai. Tad nesunku suprasti, jog daugelis mūsų iš viso jonizuojančiosios spinduliuotės gauname gerokai daugiau nei oficialiai nustatytoji dozė - 5 milisivertai per 5 metus.

Atrodo, tai pripažįsta ir radiacinės saugos specialistai. "Lietuvos žmogus per metus nuo įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gauna vidutiniškai 2,4 milisiverto dozę. Dėl to kasmet iš 100 tūkst. gyventojų miršta 12 žmonių", - rašo savo knygoje "Radiacinė sauga? Tai labai paprasta" šios saugos žinovas Morkūnas ir pateikia palyginimą: 2000 metais nuo kraujotakos sistemos ligų iš 100 tūkst. Lietuvos žmonių mirė 566, nuo traumų ir apsinuodijimų - 138, nusižudė - 44, žuvo avarijose - 21, buvo nužudyti - 9 žmonės.

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių yra priešgaisrinės signalizacijos davikliuose, kurių dabar yra daugelyje pastatų, radionuklidais vis dažniau švitinami vaisiai, daržovės ir kiti maisto produktai, kad ilgiau negestų. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius naudoja meteorologai, biologai, kriminalistai. Namuose yra radono - vieno pavojingiausių gamtinių radionuklidų, sukeliančio plaučių vėžį. Šis radionuklidas atkeliauja iš žemės gelmių. Beje, individualiuose namuose jo susikaupia gerokai daugiau negu daugiabučiuose.

Ir iš aukšto Ignalinos atominės elektrinės kamino sklinda ne dūmai, o radionuklidai - tiesa, didžioji dauguma jų greitai suskyla ir išnyksta. Radioaktyvioji tarša mus pasiekia ir iš kitų pasaulio vietų - radioaktyvieji izotopai valstybių sienų nepripažįsta.

Įpareigoja teisės aktai

Tad galbūt reikėtų labiau kontroliuoti, kad jonizuojančiosios spinduliuotės baubas nesipūstų ne tik žmonių vaizduotėje, bet ir realybėje? Pavyzdžiui, rekomenduoti namų ir paminklų statytojams, gatvių tiesėjams vengti daugiau nei įprasta radionuklidų turinčių medžiagų?

Juk šalyje kyla vis daugiau puošnių modernių pastatų, kurių apdailai naudojamas granitas ir kitos radionuklidų turinčios medžiagos, jų daugėja ten, kur masiškai lankosi žmonės. Manasis Miulerio - Geigerio skaitiklis didesnius nei įprasta skaičius rodė ne tik Katedros aikštėje, bet ir prie granitu papuoštų Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės rūmų, viešbučių "Novotel", "Holiday In" bei kitur.

"Teisės aktai įpareigoja statybinių ir kitokių medžiagų gamintojus bei naudotojus kontroliuoti, ar jonizuojančiosios spinduliuotės dozės neviršija leistinų", -  taip į šiuos klausimus atsako radiacinės saugos specialistai ir tikina neretai patikrinantys tuos gamintojus - šalyje sukurta nuolat veikianti radiacinio lygio stebėjimo visoje Lietuvoje sistema.

Kitame numeryje skaitykite: meilei jonizuojančioji spinduliuotė nepadeda; užteršti radionuklidais pinigai; atominės bombos per valstybės sieną neperveši; atsargų ir Dievas saugo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"