Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pašto vadovę nukirto FNTT tyrimu

 
2017 08 08 8:00
AB Lietuvos pašto vadovės kaltė buvo ta, kad nebuvo taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės, nors Linai Minderienei buvo anksčiau priminta, kad jas būtina naudoti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pašto vadovė kaltinama neužkirtusi kelio pinigų plovimui, o bendrovės atstovai teigia patys informavę finansinių nusikaltimų tyrėjus apie įtartinas perlaidas, kurias siuntė kelių Afrikos valstybių piliečiai.

AB Lietuvos pašto generalinę direktorę Liną Minderienę nuo pareigų nušalino bendrovės valdyba, kuriai vadovauja susisiekimo viceministras, nes per šią valstybės valdomą įmonę pinigus plovė Nigerijos piliečiai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė Rūta Andriuškaitė vakar BNS patvirtino, kad šių metų pavasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Nigerijos piliečių pinigų plovimo susijęs su Lietuvos paštu. „Neatmestina, kad iš neteisėtos veiklos gautos lėšos Lietuvos pašto skyriuose būdavo gryninamos dėl galbūt silpnos pinigų plovimo prevencijos priemonių sistemos. Apie galbūt silpną pinigų plovimo prevenciją ir atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl Afrikos piliečių buvo informuota Lietuvos pašto valdyba“, – sakė FNTT atstovė.

Paštas pats pranešė

„Tyrimo duomenimis, vienas iš Nigerijos piliečių galbūt pasinaudojo septyniais asmens dokumentais, išrašytais skirtingais Ganos ir Nigerijos piliečių vardais“, – teigė R. Andriuškaitė. Pasak jos, suklastotuose dokumentuose buvo to paties asmens nuotrauka, tačiau įrašyti skirtingi vardai ir pavardės. FNTT gegužę pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl viename Kauno universitetų studijuojančių Nigerijos piliečių, kurie įtariami gautas pinigines perlaidas išgryninę naudodamiesi suklastotais dokumentais. Tuomet tarnyba neskelbė, per kokią įstaigą buvo gryninami pinigai.

Praėjusiais metais FNTT tyrė Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamas finansines operacijas per Lietuvos bendroves. 2016 metais buvo gauta 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su šių šalių asmenimis – jie per itin trumpą laiką gaudavo dideles pinigų sumas, o jas išskaidę, per kelias dienas išsiųsdavo gavėjams. Bendra gautų perlaidų suma siekė apie 1,5 mln. eurų.

Tačiau Lietuvos paštas nurodo pats pernai informavęs FNTT apie galimus pinigų plovimo atvejus. „Įtarimų sukėlė pasikartojantys Nigerijos ir Ganos piliečiams per „Western Union“ sistemą siunčiamų pinigų perlaidų srautai. Nuo 2016-ųjų spalio 31 dienos iki 2016 metų gruodžio 31-osios Lietuvos paštas išsiuntė 12 raštų apie įtartinas pinigines perlaidas. FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą, glaudžiai bendradarbiavome ir operatyviai teikėme informaciją, reikalingą ikiteisminiam tyrimui atlikti, – paskelbta visuomenei vakar baigiantis darbo dienai. – Norime pažymėti, kad teikdami finansines paslaugas paštuose bei finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose laikomės šalies teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Glaudžiai bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis, kurios užkardo galimus sukčiavimo ir pinigų plovimo atvejus.“

Valdybai užteko projekto

FNTT vakar viešai sklaidė abejones, ar skubotas L. Minderienės atstatydinimas buvo pagrįstas, ar iš tiesų Lietuvos pašto vadovė nusižengė Pinigų plovimo prevencijos įstatymui kaip nors veikdama ar nevykdydama šio įstatymo reikalavimų. Juk AB Lietuvos pašto valdyba ją atleido iš pareigų, nelaukdama galutinės Lietuvos banko ataskaitos, o vien tik susipažinusi su pradiniais jos duomenimis. Anot Susisiekimo ministerijos, valdyba padarė išvadą, kad, neužtikrindama pinigų plovimo prevencijos, generalinė direktorė netinkamai vykdė savo pareigas bei prarado valdybos pasitikėjimą.

„Padaryta rimta žala bendrovės reputacijai. Laikinai į pareigas paskirtas vadovas privalės nedelsdamas užtikrinti, kad būtų skubiai reaguojama į Lietuvos banko ir FNTT išsakytą kritiką“, – informavo AB Lietuvos pašto valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus. „Lietuvos žinioms“ paprašius patikslinti, kodėl valdyba nušalino L. Minderienę, iš Susisiekimo ministerijos atsakymo nesulaukta.

Politikas jautėsi mulkinamas

Nuo praėjusios savaitės pabaigos iki vakarykštės popietės valstybės institucijos laikėsi konfidencialumo. Kai kuriems politikams tai kėlė įtarimų, kad bendrovės vadovės atšaukimo priežastys buvo visai kitos, nei nurodyta oficialiai.

„Tai, ką skaitau ir girdžiu, skatina mintis, kad norėta greitai pakeisti Lietuvos pašto vadovę. Ir negaliu pasakyti, ar rastas tam tinkamas pagrindas, nes informacija įslaptinta. Tad sėdime kaip mulkiai, lapsime ausimis ir nežinome – ar gerai dirbo L. Minderienė, ar blogai“, – vakar stebėjosi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius negalėjo pasakyti, ar tyrimas baigtas, ar tai – tik jo pradžia. Socialdemokratų frakcijos narys, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad minėtos bendrovės veikla pamažu gerėjo, nuostoliai virto nedideliu pelnu, daugėjo teikiamų paslaugų, buvo investuojama į naujoves ir inovacijas.

Pažeista reputacija

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius vakar konstatavo, kad Lietuvos banko ataskaitos projekte padarytos „dramatiškos išvados“, o po jų valdyba ir priėmė minėtą sprendimą. Anot Seimo nario, Lietuvos pašto vadovės kaltė buvo ta, kad nebuvo taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės, nors L. Minderienei anksčiau priminta, jog jas būtina naudoti. „Sutinku su valdyba ir sprendimo nekvestionuoju“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.

V. Sinkevičius sakė, kad nustatyta neteisėta veikla apima tarptautinę erdvę, o Europos Sąjungoje vyksta nuožmi pašto paslaugų konkurencija ir esama mėginimų perimti kitų valstybių rinkas. „Kalbame apie valstybės valdomą įmonę. Jos reputacija yra ir mūsų valstybės reputacija“, – aiškino Seimo narys.

Lietuvos bankas reguliariai atlieka finansų rinkos dalyvių tikrinimą. Lietuvos paštą bankas prižiūri kaip elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinčią bendrovę. Turėdamas šią licenciją Lietuvos paštas priima mokesčius ir kitas įmokas, išmoka socialines išmokas, siunčia ir išmoka pinigų perlaidas, taip pat teikia mokėjimo sąskaitos ir su ja susijusias paslaugas. Lietuvos paštas taip pat veikia kaip kitų finansų rinkos dalyvių tarpininkas ir teikia vartojimo paskolų, draudimo paslaugas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"