TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pašto viršininką palaimino VSD

2010 04 22 0:00
L.Jurgelaitis ir jo vadovaujama VSD Trečioji valdyba kurpia neprofesionalias pažymas, kurias dažnai galima pavadinti profesionalia dezinformacija.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien opozicinės Seimo frakcijos ketina pradėti rinkti parašus po interpeliacijos susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui tekstu. Vienas rimtesnių priekaištų - nepakankama bendrovės Lietuvos pašto vadovybės, kurią tikrino krašto specialiosios tarnybos, kontrolė.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis vakar patvirtino, kad interpeliacijos tekstas, kuriame apstu priekaištų dėl sisteminių pažeidimų, (ne)kontroliavimo pašto, kelių, oro uostų veiklos, jau parengtas ir šiandien bus pradėti rinkti parašai.

VSD indulgencija.

Kaip jau įprasta, svarbiausias vaidmuo tokiose istorijose jau ne pirmus metus tenka Valstybės saugumo departamentui (VSD), šį kartą, atsižvelgiant į tematiką - VSD Trečiajai (ekonominei) valdybai, kuri pastaruoju metu specializuojasi išduodama indulgencijas. Toks nekaltumą įrodantis dokumentas, paruoštas VSD Trečiosios valdybos viršininko Lino Jurgelaičio ir pasirašytas buvusio VSD laikinojo vadovo Romualdo Vaišnoro, buvo išduotas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Tiesa, ši indulgencija tarnybai nepadėjo.

Tokią visas nuodėmes atleidžiančią indulgenciją VSD išdavė ir Lietuvos pašto buvusiam generaliniam direktoriui Andriui Urbonui, kuris vėliau buvo suimtas kriminalinės policijos ir kuriam šiuo metu pareikšti įtarimai dėl reketo. LŽ duomenimis, dar vasario 8 dieną VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Tekorius informavo Lietuvos paštą, kad atlikus A.Urbono (2009 metų spalį paskirtas Lietuvos pašto vadovu - aut.) kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma SLAPTAI, išdavimo, VSD nenustatė aplinkybių, kurios neleistų su tokia informacija dirbti. Tokia pažyma reiškia, kad asmuo yra patikimas, prileistinas prie valstybės paslapčių. Pažymą ruošė ta pati L.Jurgelaičio valdyba.

Ministerija "ant ledo"

Susisiekimo ministerija buvo palikta "ant ledo" - be objektyvios informacijos apie savo pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovus, nes ją gali pateikti tik VSD. Kai kilus skandalui dėl A.Urbono suėmimo ministerija skubiai paprašė pateikti operatyvinės veiklos subjektų turimą informaciją apie kitus Lietuvos pašto vadovus - Finansų tarnybos direktorę Liną Minderienę, Pašto tinklo tarnybos direktorių Aidą Ignatavičių, Teisės ir administracijos tarnybos direktorių Gytį Kundrotą, Pardavimų tarnybos direktorių Arūną Venckavičių, Pašto operacijų tarnybos direktorę Ritą Žičiuvienę bei Gintą Umbrasą, kuris siekia eiti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" generalinio direktoriaus pareigas, buvo gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsakymas, kad ši tarnyba neturi teisinio pagrindo pateikti savo, kitų operatyvinės veiklos subjektų ar teisėsaugos ir kontrolės institucijų turimos informacijos apie šiuos asmenis. Korupcijos prevencijos įstatymu esą nustatyta, kad STT valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovui ar politikui teikia turimą teisėtai surinktą bei objektyvią informaciją apie asmenis, siekiančius eiti pareigas tose įstaigose. Didžiausia bėda ta, kad įstatymai nesuteikia specialiosioms tarnyboms įgaliojimų rinkti ar teikti informaciją apie akcinių bendrovių darbuotojus, neatsižvelgiant į valstybės valdomą tokios bendrovės akcinio kapitalo dalį.

Tokiu atveju nebelieka filtrų ir saugiklių parenkant žmones net į strateginius valstybės postus. "Tokie gyvenimo paradoksai, bet man nekilo nė mažiausių abejonių dėl jo reputacijos", - teigė E.Masiulis po A.Urbono suėmimo. Beje, vidaus reikalų ministras A.Urboną 2008 metais yra apdovanojęs padėka už nusikaltimų ir korupcijos prevenciją. Kad šalies specialiosios tarnybos turima ar kuriama informacija naudojasi kaip tinkamos, iliustruoja ir ankstesnės Susisiekimo ministerijai pavaldžių valstybės įmonių istorijos.

Saugumo pasakėlės

LŽ praeitų metų pradžioje rašė, kad VSD Trečioji valdyba uoliai teikė pažymas apie padėtį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU,) bet apie Lietuvos oro susisiekimo žlugimo ir Vilniaus, pasiskelbusio Europos kultūros sostine, izoliacijos grėsmes neįspėjo. VSD apsijuokė arba dėl neprofesionalumo, arba dėl to, kad vykdė privataus verslo užsakymą, kilus jo konfliktui su TVOU. Tada redakciją pasiekė VSD Trečiosios valdybos, vadovaujamos Lino Jurgelaičio, paruoštos pažymos, kuriose analizuojamos TVOU problemos.

"Kai pamačiau tas pasakėles apie auginamus agurkus ir gėles, iš karto supratau, iš kokio šaltinio mūsų saugumas gauna informaciją", - pasakojo LŽ buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Pasak buvusio ministro, Lietuvos saugumiečiai pažymas kurpė paprastuoju būdu. Nusirašydavo nuo pačios Susisiekimo ministerijos parengtų studijų. Ir nuo bendrovės "flyLAL" skundų apie netinkamą TVOU darbą tai pačiai Susisiekimo ministerijai. Iš tų pačių skundų - ir "agurkai su gėlėmis". "Mums tos pažymos buvo visiškai nenaudingos", - pernai LŽ pasakojo buvęs ministras.

Negalima kategoriškai teigti, kad saugumiečiai tik primityviausiu būdu nurašė užsakovų pateiktą medžiagą apie pagalbiniame ūkyje augintas daržoves. Dirbo ir pats saugumas. Vienas pažymos perlų - dalis, kurioje Vilniaus ir Rygos oro uostų nevienodas konkurencingumas aiškinamas per atstumų ir netgi tautinių ypatumų prizmę. "Žymiai didesnį keleivių srautą Rygos oro uoste, palyginti su Vilniaus oro uostu, neretai bandoma paaiškinti tuo, kad esą Šiaurės Lietuvos gyventojai dėl mažesnio atstumo dažnai naudojasi ne Vilniaus, bet Rygos oro uostu. Todėl palyginsime, kokiai Lietuvos gyventojų daliai atstumas iki Vilniaus oro uosto yra daugiau kaip 30 km ilgesnis negu atstumas iki Rygos, - dėstoma grafikais padabintoje pažymoje. - Galime daryti prielaidą, kad, nevertinant kitų veiksnių įtakos, atstumo, jei jis yra ne didesnis kaip 30 km, skirtumas neturi reikšmingos įtakos (laiko ir finansų atžvilgiu) keleiviui renkantis oro uostą. Todėl dėl įvairių visuomeninių faktorių - kalbos barjero nebuvimas, pažįstama tvarka, valiuta ir kt. - Lietuvos Respublikos gyventojas turėtų pasirinkti Vilniaus, bet ne Rygos oro uostą. Norėdami įvertinti, kokia Lietuvos gyventojų dalis laiko Rygos oro uostą patrauklesniu už Vilniaus dėl palankesnės geografinės padėties, darome prielaidą, kad jeigu atstumas iki Vilniaus oro uosto yra daugiau nei 30 km didesnis negu atitinkamai atstumas iki Rygos, Lietuvos gyventojai rinksis Rygos oro uostą."

VSD specialistai į potencialius Rygos klientus nurašė visą Šiaurės Lietuvą, nuo Skuodo iki Biržų, su 579,9 tūkst., arba 17 proc. Lietuvos gyventojų. "Vadinasi, šį skaičių pridėjus prie Latvijos gyventojų ir atėmus iš Lietuvos gyventojų skaičiaus, gautume, kad Rygos oro uostu naudojasi 2858 tūks. žmonių, o Vilniaus oro uostu naudojasi 2808 tūkst. žmonių (nors taip pat reikėtų įvertinti tai, kad pasienyje gyvenantys lenkai turėtų naudotis Vilniaus oro uostu, o šiaurės Latvijos gyventojai - Talino. Vadinasi, darant tokią prielaidą, Vilniaus ir Rygos oro uostuose keleivių skaičius turėtų būti panašus, tačiau taip nėra. Tai reiškia, kad didesnį Rygos uosto keleivių skaičių lemia kitos priežastys, bet ne minėto oro uosto geografinė padėtis", - savo mokslingus išvedžiojimus apibendrino VSD analitikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"