TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Patarimai Lietuvai, kaip tapti ekologiška šalimi

2013 05 23 5:55
C.Hedegaard, vakar Vilniuje pristatydama naują kovos su klimato kaita kampaniją, pabrėžė, jog tai ne mažiau svarbu, negu spręsti socialinius klausimus. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Connie Hedegaard vakar Vilniuje pristatė naują kovos su klimato kaita kampaniją. Lietuvai rekomenduotos priemonės, kaip galėtų būti įgyvendinami kampanijos veiksmai, išklausyti gyventojų siūlymai ir nusiskundimai.

C.Hedegaard sakė suprantanti daugelio nuostabą, esą kam reikalinga ši kampanija, kai visa Europa išgyvena recesiją? "Išgirstame nemažai klausimų, kodėl Europos Komisija pradeda spręsti klimato problemas tuo metu, kai Europoje yra 27 mln. bedarbių. Žinau, esama žmonių, manančių, kad šios bėdos gali palaukti. Neva reikėtų išspręsti ekonominius, socialinius klausimus ir tik tada pereiti prie aplinkos, kurioje gyvename", - kalbėjo komisarė. Tačiau, anot jos, tai netinkamas požiūris. "Mokslininkas įspėja: jeigu nieko nedarysime jau dabar, mūsų ateinančios kartos - vaikai ir anūkai - jaus didelį pavojų", - perspėjo C.Hedegaard.

Susitikime dalyvavęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikino, kad Vyriausybė jau yra patvirtinusi veiksmų planą, kaip bus įgyvendinamas energijos taupymas ir taršos mažinimas. "Pagrindinis mūsų tikslas - prisidėti prie klimato kaitos neigiamų pasekmių mažinimo. Bus siekiama diegti ekologiškas inovacijas, mažinti vartojimą ir skatinti perdirbimą", - aiškino ministras. Tačiau verslo atstovai sakė pasigendantys aplinkosaugos projektų plano.

Tinkami tikslai

C.Hedegaard išreiškė susirūpinimą, kad Europos ir viso pasaulio žmonėms reikia įgyti praktinių žinių, kaip tapti "žalesniems", švaresniems, atsakingesniems. "Siūlome patikimą modelį, ir jei naudosime sukauptas žinias, sukursime saugią aplinką sau ir savo vaikams", - teigė komisarė. Anot jos, pernai Europoje per vieną dieną naftos produktams, kurie daugiausia gaminami Rusijoje ir Artimuosiuose Rytuose, buvo išleista beveik milijardas eurų. Komisarė retoriškai klausė, ar būtų ne geriau, jei šie pinigai suktųsi Europos rinkoje. Tada galėtume užsitikrinti energetinę nepriklausomybę - tai taip pat yra vienas klimato kaitos kovai skirtos kampanijos tikslų.

"Žinau, kad Lietuvai šis klausimas labai svarbus. Mūsų kampanija gali padėti spręsti ir kitas problemas, tarkime, sąvartynų. Juolab jog turime puikių pavyzdžių - šalių, kuriose sąvartynų išvis nelikę. Viskas perdirbama ir panaudojama energijai gaminti", - akcentavo C.Hedegaard.

Reikia struktūros ir rinkodaros

Muzikantas Jurgis Didžiulis priminė, kad kalbant apie klimato kaitą dažnai vartojami skambūs žodžiai. Tačiau jie nemotyvuoja žmonių imtis realių veiksmų - rūšiuoti, parduotuvėse nenaudoti plastikinių maišelių. "Mums reikia žymių visuomenės veikėjų, kad jie taptų teigiamais pavyzdžiais ir patys suvoktų, ką daro. Nerodykite, kaip keičiasi pasaulis, nes mums tai nėra artima. Klimato kaitos kampanijos privalo būti arti žmogaus, turėti stiprią rinkodarą, kitaip jos tampa tiesiog nuobodžios", - neslėpė J.Didžiulis.

Konferencijoje dalyvavę verslo atstovai - Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys, mobiliųjų telefonų kompanijos "Nokia" Aplinkos politikos ir ryšių su valdžios institucijomis departamento vadovė Salla Ahonen, energetinės kompanijos "Fortum Heat" skyriaus Baltijos regione prezidento pavaduotojas Jaakko Vaha-Piikio, inžinerinės bendrovės "Alstom Power" direktorius Viktoras Karaliūnas - patikino, kad jiems nereikia papildomų lėšų tapti ekologiškiems. Tai darydami verslininkai net sukuria darbo vietų ir gauna finansinę grąžą.

Jiems tik reikia konkrečios struktūros, kaip ir kas turėtų būti daroma. G.Rainio teigimu, tam tikriems aplinkosaugos projektams pinigų yra, tačiau pasigendama plano, kaip tuos projektus įgyvendinti. "Tikiuosi, dabartinė Aplinkos ministerija šiuos klausimus spręs kaip prioritetinius", - per diskusiją pabrėžė LPK viceprezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"