Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pateikiami nauji pasiūlymai dėl parlamentinio imuniteto

 
2017 07 02 17:49
Stasys Šedbaras.
Stasys Šedbaras. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektą rengusi darbo grupė nutarė pakoreguoti ir su parlamentarų imunitetu susijusius dalykus. Įstatyme siūloma numatyti, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos gali tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas, o atliekant kratą Seime ar Seimo viešbutyje privalo dalyvauti parlamento pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.

Su parlamentaro imunitetu susijusius siūlymus teikęs konservatorius Stasys Šedbaras teigia, kad jie turėtų aiškiau nustatyti imuniteto ribas bei pareigūnų veikimą.

„Jos duotų galimybę Seimo nariui, politikui žinoti, kur jo ribos, ir pareigūnams būtų aišku, kada, ką ir kaip jie turi veikti“, – BNS sakė S.Šedbaras.

Į įstatymą siūloma įrašyti išplėstą Konstitucijos normą dėl Seimo nario imuniteto. Pagal projektą, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo.

Konstitucija nenumato išimties dėl nusikaltimo darymo.

„Jeigu žiūrėtų pažodžiui, Konstitucinis Teismas tokį pasiūlymą galėtų traktuoti, kaip prieštaraujančiu Konstitucijai, kadangi Seimo narys apskritai negali būti traukiamas atsakomybėn, suimamas, kitaip suvaržoma jo laisvė be Seimo sutikimo. Tačiau yra bendra konstitucinė norma, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas“, – aiškino S.Šedbaras.

Anot jo, teikiant pasiūlymą įstatymo projektui, pasirinktas vidurys, pasinaudota užsienio šalių patirtimi.

„(...) mes suradome Belgijos, berods, teisinėje sistemoje tokią situaciją, kai irgi gali būti nusikaltimo vietoje parlamentaras suimamas, jeigu daro veiką, kai gresia daugiau kaip treji metai“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas. Jo teigimu, Lietuvos teisinėje sistemoje atsakomybė nuo trejų metų numatoma už apysunkius nusikaltimus.

Pagal projektą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos gali tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas. Pradėti prieš parlamentarą naudoti kriminalinės žvalgybos priemones būtų galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam pavaduotojui.

Taip pat norima nustatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis galėtų būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui.

„Logika labai paprasta – jeigu generalinis prokuroras gali ateiti į Seimą (prašyti panaikinti Seimo nario imunitetą – BNS), vadinasi, per jo filtrą turėtų pereiti ir baudžiamojo persekiojimo pradėjimas. Kad bet kuris, kad ir labai gerbiamas, bet Šilalės rajono tyrėjas nepradėtų prieš Seimo narį tyrimo. Pats pradėjimas jau yra signalas, tai privalo sukelti pasekmes – kreipimąsi į parlamentą. Tada generaliniam prokurorui reikia žinoti“, – BNS sakė S.Šedbaras.

Anot jo, taip pat generalinis prokuroras turi žinoti, kad pas imunitetą turintį asmenį daroma krata.

Be to, projekte numatyta, jog krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose, jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų.

„Kai buvo krata Petro Gražulio kambaryje (Seimo viešbutyje), pranešta, neva pareigūnai išvertė kambarį. Aš netikiu. Prifotografavo, norėjo pažeminti pareigūnus. Tegu būna Seimo vadovybė, kad būtų aišku. Nebuvo šito, Petrai, nepadarė šito pareigūnai. Tai leis apsiginti pareigūnams“, – kalbėjo S.Šedbaras.

Projekte taip pat numatyta, kad jeigu apie Seimo narį informacija surenkama be generalinio prokuroro sutikimo, ji turi būti nedelsiant sunaikinama.

S.Šebdaro teigimu, tai nesutrukdys tirti parlamentarų veiklą, kai jie į teisėsaugos akiratį patenka atliekant tyrimą dėl kitų asmenų.

„Jeigu klausantis kito užkabinamas Seimo narys, pradžia galioja – informuojamas generalinis prokuroras, jis sako: viskas tvarkoje ir pirmyn. Prasideda kontrolė iš viršaus. Bet ne šiaip sau klausosi ir pasideda, ir laiko stalčiuje. Generalinis prokuroras turi užtikrinti – arba išeiname į baudžiamąją bylą, arba popieriukų nebenešiojame“, – dėstė politikas.

Darbo grupės parengtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas jau registruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Jo pateikimas parlamentui planuojamas per rudens sesiją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"