TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pateiktas svarbiausias sostinės planavimo dokumentas

2006 09 05 0:00
Bendrojo plano kūrėjų grupės vadovas Mindaugas Pakalnis teigė, kad sostinėje turėtų būti kelios lygiavertės zonos verslui, gyventi ir pramogoms.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Naujas Vilniaus bendrasis planas už ankstesnįjį bus liberalesnis žemės naudojimo požiūriu, tačiau jame griežčiau reglamentuojamas statinių aukštis ir teritorijų užstatymo intensyvumas

Pirmasis Vilniaus bendrasis planas po Nepriklausomybės atkūrimo įsigaliojo 1999 metais. Tačiau per savo gyvavimo laiką jis buvo keistas kone 200 kartų.

Plėtra centre ir priemiesčiuose

Naujajame Vilniaus bendrajame plane (BP) iki 2015 metų strateginė miesto plėtros kryptis įvardijama kaip decentralizuota koncentracija. Pristatydamas BP savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" vyriausiasis architektas ir plano rengimo grupės vadovas Mindaugas Pakalnis akcentavo, kad darbo tikslas - kokybiška ir subalansuota miesto plėtra, tolygi visų miesto zonų raida.

Architekto manymu, pasirinktas optimaliausias variantas. Juo vadovaujantis išorinė plėtra palankiausiose teritorijose bus derinama su neefektyviai išnaudojamų miesto teritorijų konversija. Taip bus sukurta galimybė investuoti tiek miesto centre, tiek periferijoje.

Išorinei plėtrai pasirinktos penkios kryptys, ryškiausios jų - teritorijos vakaruose (Pilaitės zona) ir šiaurės vakaruose (Povilionių zona), kur yra palanki inžinerinė infrastruktūra, taip pat netoli miesto centro esanti Pavilnio zona, susisiekimą geležinkeliu leidžianti panaudoti Lentvario kryptis, numatomos tramvajaus linijos plėtrai palanki šiaurinė kryptis (Gulbinai).

Pagrindiniai prioritetai

Vienas iš prioritetų - gerinti vilniečių gyvenimo kokybę. "Tai reiškia, jog plečiant miestą bus siekiama, kad atskiruose jo rajonuose gyvenimo sąlygos nesiskirtų taip ryškiai, kaip dabar skiriasi, pavyzdžiui, Viršuliškėse ir Valakampiuose. Miesto teritorija griežtai suskirstyta į urbanizuotas ir neurbanizuotas. Gyvenamosios teritorijos savo ruožtu suskirstomos į intensyvias, kur pastatų aukštis gali siekti iki 9 aukštų, vidutinio intensyvumo (namai iki 4 aukštų) ir mažo intensyvumo (iki 3 aukštų) rajonus", - sakė BP rengimo grupės vadovas Pakalnis.

Intensyviausia gyvenamoji statyba numatoma šiaurės vakarų krypties teritorijose, o kitose, anot BP rengėjų, turėtų vyrauti skandinaviškų miestų modelis - mažaaukščiai namai ir kotedžai.

Kitas prioritetas - mažinti transporto problemas teikiant pirmenybę viešajam transportui. Su šia plėtros kryptimi siejamas ir ketinimas mažinti aplinkos taršą.

Mišri žemės paskirtis

Svarbiausias naujojo BP skirtumas nuo ankstesniojo - mišrus teritorijų naudojimo būdas. "Taip griežtai, kaip buvo ankstesniame BP, nereglamentuosime žemės naudojimo, kai buvo leidžiama tik komercinė arba tik gyvenamoji statyba. Naujajame BP daug kur numatoma mišri žemės paskirtis. Teritorijose griežčiau reglamentuosime tik pastatų aukštį ir užstatymo intensyvumą. Senąjį BP teko koreguoti daugybę kartų būtent dėl žemės paskirties keitimo", - sakė sostinės savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Linas Naujokaitis.

Vilniečiai su BP sprendiniais iki rugsėjo 21 dienos gali susipažinti Vilniaus miesto savivaldybės parodų salėje, 1-ame aukšte. Plano rengėjai kviečia miestiečius išsakyti pastabas bei pasiūlymus, o į pozityvius žada atsižvelgti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"