TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Patriotizmas į mokyklas neprasimuša

2015 08 05 6:00
Tremtiniai, politinių kaliniai ir laisvės kovų dalyviai ragina aukščiausias šalies valdymo institucijas sudaryti sąlygas moksleiviams deramai išmokti laisvės kovų istorijos bei tėvynės gynybos. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Okupantų mėsmalę ištvėrę šalies tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai reikalauja, kad šiandienos jaunimas būtų deramai mokomas laisvės kovų istorijos ir tėvynės gynimo pagrindų.

Susirūpinę dėl to, kad šalies mokyklos išleidžia Tėvynės meile per menkai uždegtus mokinius, Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės gynėjai reikalauja taisyti padėtį. Todėl XXV Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje buvo priimta rezoliucija, raginanti aukščiausias šalies valdymo institucijas sudaryti sąlygas Lietuvos moksleiviams deramai išmokti laisvės kovų istorijos bei tėvynės gynybos.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas LŽ apgailestavo, kad jau ketvirtį amžiaus nepavyksta Švietimo ir mokslo ministerijai įrodyti patriotizmo mokymo svarbos. Tačiau naujoji švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigė neabejojanti, kad šioje srityje jau padaryta gana daug.

Audronė Pitrėnienė žada ieškoti būdų, kaip būtų galima mokinius geriau mokyti tremčių, partizaninio judėjimo bei pasipriešinimo kovų istorijos./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žinoti laisvės kainą

G. Rutkauskas sakė, kad menką jaunimo patriotinį parengimą puikiai mato bendraudamas su mokiniais bei jų mokytojais. „Mokytojai man tiesiai šviesiai sako, kad Švietimo ir mokslo ministerijos parengtos programos, pagal kurias jie dirba, neskiria deramo dėmesio laisvės kovų istorijos mokymui. Šiuos dalykus dėsto vien mokytojai entuziastai ir tai daro tik vaikus pasikvietę į būrelius“, - LŽ teigė G. Rutkauskas. Jis pabrėžė, kad apie tai, jog mokiniai visai nesusipažinę su partizaninių kovų, tremčių ir pasipriešinimo judėjimo istorija, jam pasakoja ir šių kovų dalyviai, dalyvaujantys mokyklose vykstančiuose susitikimuose su moksleiviais. „O juk taip pamirštama tautos istorija“, - apgailestavo G. Rutkauskas.

LPKTS pirmininkas teigė, kad jaunajai kartai būtina žinoti, kokia yra laisvės, kurią jie turi, kaina. Todėl šios sąjungos vardu buvo pasirašyta rezoliucija, raginanti šalies Seimą, Vyriausybę, Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijas kaip privalomą visoms mokykloms įteisinti 18 valandų laisvės kovų mokymo programą bei gynybos mokymą. Taip pat prašoma užtikrinti patriotinio ir tautinio ugdymo programų finansavimą, kuris, pasak G. Rutkausko, per pastaruosius metus sumažėjo net kelis kartus. „Neabejoju, kad gynybos mokymas reikalingas ir dėl to, kad per šias pamokas bus išmokstama ne tik gynybos, bet ir drausmės, saviugdos bei kitų žmonėms itin reikalingų dalykų“, - sakė G. Rutkauskas.

Rengia gynybos vadovėlį

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė LŽ tvirtino, kad Lietuvoje šiuo metu yra bene penkios mokyklos, kuriose įteisinta krašto gynybos pamoka. „Gynybos pamoka šiose mokyklose vyksta vietoj vienos iš trijų savaitinių kūno kultūros pamokų, o į mokyklas ateinantys atsargos karininkai mokinius moko įvairių šios srities dalykų“, - sakė ministrė. Ji pabrėžė, kad šiuo metu kartu su Krašto apsaugos ministerija rengiamas vadovėlis, kuriuo būtų naudojamasi gynybos pamokose, o su Vilniaus edukologijos universitetu rengiama programa, padėsianti gynybos mokinius mokantiems karininkams išmokti pedagogikos.

A. Pitrėnienė teigė, kad tremčių ir laisvės kovų istorijos šiandienos mokiniai integruotai mokomi aštuntoje ir devintoje klasėse per pilietiškumo ugdymo pamokas. „Taip pat šių dalykų mokomasi per mokyklose vykstančius valstybinių švenčių minėjimus, dalyvaujant teminėse muziejų edukacinėse programose“, - tikino ministrė. Tačiau gavusi politinių kalinių, tremtinių bei laisvės kovų dalyvių sąskrydžio rezoliuciją, ji žadėjo su atsakingais ministerijos specialistais ieškoti būdų, kaip būtų galima mokinius geriau mokyti tremčių, partizaninio judėjimo bei pasipriešinimo kovų istorijos.

Gvidas Rutkauskas/lpkts.l nuotrauka

Ministerija nereagavo

Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkė Žaneta Vaškevičienė, Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytoja ekspertė, LŽ teigė, kad pilietiškumo, tautiškumo bei tėvynės meilės mokinius turėtų mokyti ne tik istorijos mokytojai, bet ir kitų sričių pedagogai. „To mokytis vaikai turėtų ir iš Lietuvos valdžios bei iš visos mūsų aplinkos“, - įsitikinusi mokytoja ekspertė. Ji kvietė pasidomėti kaimynės Lenkijos situacija, kur patriotizmo žmones moko daugelį vienijanti, didžiulę įtaką šios tautos žmonėms turinti Katalikų bažnyčia. „Tautos meilė, patriotizmas visų pirma yra pagarba šalia esančiam žmogui, - sakė Ž. Vaškevičienė. - O tų dalykų mes, mokytojai, vargu ar išmokysime. Egocentrišką, vartotojišką žmogų pirmiausia ugdo jo šeima."

Su prašymu, kad Lietuvos mokyklų dešimtokams būtų įvesta bent viena savaitinė pamoka Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijai, praėjusių metų pabaigoje į tuometį švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį kreipėsi Šilalės rajono pedagogai. Viena šio kreipimosi autorių, Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė Teresė Ūksienė apgailestavo, kad ministrui išsiųstas prašymas, matyt, pasiklydo daug valdininkų, atsakingų už deramą mokinių ugdymą, turinčioje ministerijoje. „Dirbu Šilalės rajono savivaldybės tarybos Švietimo komitete. Tačiau apie jokias ministerijos pastangas padėti istorijos mokytojams išmokyti vaikus savo tautos istorijos tikrai negirdėjau“, - pabrėžė T. Ūksienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"