TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paukščiai užėmė kapines

2011 05 09 0:00
Ūdrijos kapinėse kovai susisuko daugiau kaip 100 lizdų.
Zitos Stankevičienės nuotrauka

Šimtai kovų, sukrovę lizdus kapinių medžiuose, į neviltį varo artimųjų kapus prižiūrinčius dzūkus.

Alytaus rajono Ūdrijos kaimo kapinėse artimuosius palaidoję žmonės jau dešimtmetį su nerimu laukia atšylant orų, kai iš žiemojimo vietų į Lietuvą grįžta kovai. Šie kolonijomis gyvenantys į kranklius panašūs, apie puskilogramį sveriantys paukščiai tampa tikra pragaištimi Dzūkijos gyventojams.

"Tai tikras košmaras. Jie taip viską apdergia, kad prie kapo nėra net kur kojos pastatyti", - piktinosi alytiškis Antanas Mickevičius. Anot vyriškio, vienintelė priemonė, galinti apsaugoti kapavietę nuo teršimo, - aklinai ant jos užtraukta polietileno plėvelė. Taip daro jau ne vienas. Ji gadina estetinį vaizdą, tačiau nudengus suteikia galimybę pasimelsti prie švaraus kapo.

Vietos gyventojų nuomone, kovų problema nebūtų tokia didelė, jei teršalus bent nuo paminklų ir tvorelių būtų galima lengvai nuvalyti. Tačiau to padaryti beveik neįmanoma. Pasitaikė ne vienas ir toks atvejis, kai žmogus, atėjęs tvarkyti artimųjų kapų, pats į namus grįžo paukščių paženklintas.

Porą šimtmečių skaičiuojančių Ūdrijos kapinių bėda gerai žinoma ir Krokialaukio seniūnui Rimui Jarmalai. "Anksčiau kapinių medžius pamėgę kovai žmonėms nekėlė tiek bėdų ir nevarė į neviltį, nes juos veiksmingai išbaidydavo medžiotojai", - LŽ pasakojo seniūnas. Esą kovų naikinti nė nereikėdavo. Pakakdavo pašaudyti į viršų, ir jie pakildavo iš medžių. Kelias valandas neleidus kovams nutūpti į lizdus ir tokią "procedūrą" pakartojus 2-3 kartus, kiaušiniai atšaldavo ir paukščių kolonija sumažėdavo.

Kai kurie paukščiai lizdus imdavo krauti kitose vietose. Anot seniūno, kovai labai protingi ir jau antrąkart išvydę tą pačią mašiną, kuria atvykdavo anksčiau šaudę medžiotojai, patys pakildavo iš lizdų, medžiokliams nespėjus paleisti nė vieno šūvio.

Tačiau neseniai įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, aktyviuoju perėjimo metu - nuo kovo 1 iki liepos 1 dienos - negalima naikinti varninių paukščių lizdų. Vis dėlto vietos gyventojai neketina taikstytis su kovų karaliavimu kapinėse. Jie nežada nuleisti rankų ir dar šįmet Alytaus rajono Krokialaukio seniūnija kapams prižiūrėti skyrė 3 tūkst. litų. "Visi jie bus panaudoti Ūdrijos kaimo kapinėms tvarkyti", - patikino seniūnas R.Jarmala. Dalį kovų lizdų ketinama sunaikinti genint ir išpjaunant senus medžius, kitos lizdavietės bus ardomos vandens srove.

Senieji Ūdrijos gyventojai dabar laikosi nuomonės, kad kovų šeimininkavimas yra natūralus atsakas į žmogaus barbarišką elgesį su gamta. Esą anksčiau žmonės kovų nenaikino ir neginė nuo savęs. Priešingai, buvo tikima, kad kovams palikus lizdą žmones ištiks nelaimė. Žmonės net melsdavosi, kad priviliotų į savo sodybą šių paukščių, o to, kuris užmušdavo kovą, laukdavo bausmė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"