TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pavardžių lietuvinimo bumo nesulaukta

2014 04 10 6:00
G.Aleknonis: "Su jokiais keblumais pasikeitęs pavardę nesusidūriau, išskyrus tai, kad kai kurie žmonės manė, jog ji - mano literatūrinis slapyvardis." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje jau šeštus metus galioja tvarka, leidžianti be vargo sulietuvinti slaviškas priesagas turinčias pavardes. Tačiau tautiečiai taip trumpinti savo pavardžių neskuba.

Vienas garsiausių mūsų šalies kalbininkų, akademikas Zigmas Zinkevičius LŽ pasakojo, kad pirmojo vajaus iš lietuviškų pavardžių išsibraukti slaviškas priesagas būta vadinamuoju smetonmečiu. Tarpukario Lietuvoje net norėta priimti įstatymą, kuris visus Petravičius automatiškai būtų pavertęs Petraičiais, Pranevičius - Pranaičiais, Juozevičius - Juozaičiais ir panašiai. Tačiau į šalį įsiveržę sovietų okupantai sutrukdė įgyvendinti šį sumanymą.

Tik 2009 metais pagal tuomečio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pasirašytą įsakymą buvo įteisinta galimybė lietuviškose pavardėse atsisakyti slaviškų priesagų.

Keitė vienetai

LŽ kalbintas Seimo narys R.Šimašius teigė, kad įteisinti tokį pavardžių trumpinimą jį tuomet paskatino kolega teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimavičius. Šis siekė vadintis protėvių Rasimų pavarde, tačiau ją susigrąžinti trukdė anuomečiai Lietuvos įstatymai. „Pasirašydamas įsakymą vadovavausi nuostata, kad vienam asmeniui keliant tokią problemą galima numanyti, jog su ja susiduria dar bent šimtas žmonių“, - prisiminė buvęs teisingumo ministras. Jis svarstė, kad maždaug tiek žmonių ir galėjo jau pasinaudoti pavardės formos keitimo tvarka.

Teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius tikino, kad 2009-aisiais įteisinta galimybė lietuvinti pavardes plataus atgarsio nesulaukė, kasmet ja pasinaudoja vienetai. Tai patvirtino ir LŽ kalbinti šalies savivaldybių civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai.

Pasvalio rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vitalija Gegužinskienė teigė, kad šioje savivaldybėje per pusšeštų metų neatsirado nė vieno žmogaus, pareiškusio norą iš savo pavardės „išmesti“ slavišką priesagą. Tą patį sakė Šilalės rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dijana Baltutienė. Anot jos, šilališkiai tik keitė savo pavardes į tėvų, senelių, tekančios ar jau ištekėjusios moterys rinkosi vyrų pavardes.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos poskyrio vedėja Zita Dapšienė pabrėžė, kad uostamiestyje suskaičiuoti pasikeitusiųjų pavardes su slaviškomis priesagomis į labiau lietuviškas, ko gero, užtektų vieno žmogaus rankų pirštų. Vilniaus miesto merijos Civilinės metrikacijos skyriaus specialistė Dalia Sivickienė, tvarkanti pavardžių keitimo reikalus, taip pat patvirtino, jog nuo to laiko, kai atsirado galimybė pavardėse atsisakyti slaviškų priesagų, „patobulinti“ savo pavardes panoro mažiau nei dešimt vilniečių.

Problemų nekilo

Vienas tokių asmenų - Mykolo Romerio universiteto katedros vedėjas Gintaras Aleknonis, anksčiau vadinęsis Gintaru Aleknavičiumi. Profesorius pasakojo apie pavardės trumpinimą susimąstęs dar tada, kai studijuodamas išsiaiškino, kad Lietuvos teatro istorijos pradininkas Vytautas Maknickas dar tarpukariu savo pavardę pasikeitė į Maknio. Pavardę buvo pasikeitęs ir šalies aviacijos didvyriu tituluojamas Stasys Girskis, tapęs S.Girėnu. G.Aleknonis pabrėžė, kad atsisakyti slaviškos priesagos pavardėje jis sumanė atkurtos nepriklausomybės pradžioje, kai sovietiniai pasai buvo keičiami į lietuviškus.

„Su jokiais keblumais pasikeitęs pavardę nesusidūriau, išskyrus tai, kad kai kurie žmonės manė, jog ji - mano literatūrinis slapyvardis, kuriuo pasirašau rašinius“, - pasakojo G.Aleknonis. Profesorius tikino esantis patenkintas dabartine savo pavarde, kuri jam atrodo patogesnė už senąją.

LŽ kalbintas G.Aleknonio tėvas, Klaipėdos garbės pilietis Bernardas Aleknavičius tvirtino turįs duomenų, kad tikroji jų giminės pavardė - Aleknos. „Aleknavičiais tapome sulenkėjusių raštininkų „dėka“, - ironizavo kraštotyrininkas. Pats jis neturėjo noro sulietuvinti pavardės, tačiau tai dar sovietmečiu padarė vienas jo brolių, o vėliau ir sūnus. „Gintaras yra pajuokavęs, kad Aleknonis skamba nelyg Čiurlionis. Be to, jis išsiaiškino, kad, be jo ir mano brolio, Aleknonių Lietuvoje daugiau nėra“, - sakė B.Aleknavičius. Jis tvirtino neturįs jokių pretenzijų, kad sūnus pasivadino kitokia nei jo, tėvo, pavarde.

Pabūgo painiavos

Anot akademiko Z.Zinkevičiaus, pavardės Lietuvoje atsirado drauge su krikščionybės įvedimu, o iki tol mūsų protėviai buvo šaukiami vien vardais. Krikštydami pagonis lietuvius, krikščionybės nešėjai duodavo jiems krikščionišką vardą, kurį jau vėliau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkai, pridėję slavišką priesagą, pavertė pavarde.

Akademikas pasakojo atsekęs, kad ir jo pavardė kilusi iš protėviams duoto krikščioniško Zigmanto vardo. Z.Zinkevičius pabrėžė, jog bėgant laikui pirmiausia pavardes gavo ar, tiksliau, prisiėmė aukštuomenė, kuri rūpinosi tinkamai tvarkyti paveldėjimo dokumentus. „Pavardės tradicija atsirado, kai tuo pačiu asmenvardžiu imta vadinti ne tik tėvus, bet ir jų vaikus bei anūkus“, - sakė mokslininkas. Vėliau prie vardų pavardes imta rašyti ir nekilmingiems lietuviams. Z.Zinkevičius teigė, jog XVII amžiaus pabaigoje buvo priimtas įstatymas, verčiantis, kad jau visi bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės žmonės turėtų pavardes. „Tada Jonai tapo Janavičiais, Antanai - Antanavičiais, Steponai - Steponavičiais“, - sakė akademikas.

Paklaustas, kaip vertina kai kurių tautiečių norą iš savo pavardžių „išmesti“ slaviškas priesagas, Z.Zinkevičius teigė, kad taip pasielgus vėliau gali kilti nemažai juridinės painiavos. „Ir aš pats svarsčiau, ar nepasivadinus Zinkumi, bet pagalvojau, kad Zinkevičiaus pavarde esu išleidęs per du šimtus knygų, parašęs daugiau nei du tūkstančius straipsnių. Tad nutariau, kad sutrumpinęs pavardę ir sau, ir kitiems sukelsiu bereikalingos painiavos“, - prisipažino lietuvių kalbos žinovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"