TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pavardžių rašybos klausimas - LLRA stiprybės pagrindas?

2013 04 25 20:28
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjų susitelkimas nebūtų toks stiprus, jei Lietuvoje būtų išspręstas nelietuviškų pavardžių rašybos klausimas, teigia Lenkijos europarlamentaras Pawelas Zalewskis.

Tokią nuomonę, Lenkijos liberaliai politinei jėgai - "Piliečių platformai" - atstovaujantios politikas išsakė ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje.

"Kodėl praėjusiais metais ši partija gavo tokį gerą rezultatą? Mano nuomone atsakymas yra vienas. Jūs kalbėjote apie rinkėjų mobilizaciją. Sutinku su tuo. Pavyzdžiui, jeigu būtų išspręstas pavardžių rašybos klausimas, taip pat vietovardžių pavadinimų problema, bet visų pirma jei būtų išspręsta pavardžių rašymo problema, tai ta rinkėjų mobilizacija negalėtų būti tokia stipri. Demokratijoje politikai, be abejo, turi teisę mobilizuoti savo rinkėją. Visi piliečiai yra lygūs", - teigė P.Zalewskis.

"Įsivaizduokime, kokia būti padėtis, Lietuvoje ir kokia būtų Lietuvos-Lenkijos santykiai, jeigu mano paminėtos problemos būtų išspręstos. Kalbėkime apie pavardžių rašybą ir dvigubus vietovardžių pavadinimus. Prisiminkime, kad Europos Sąjungoje tapatybės tapatumo klausimai yra labai svarbūs ir jie laikomi demokratijos sudedamąja dalimi. O kas būtų atsitikę lietuviams tapatumo prasme?", - kalbėjo Lenkijos atstovas Europos Parlamente.

Jis teigė suprantantis lietuvių pastangas atkurti tautinį tapatumą ir pabrėžė, kad istorinis konfliktas tarp lietuviškojo ir lenkiškojo tapatumo yra išspręstas.

"Be abejo žinau istorinius dalykus, tikrai gerbiu lietuvius, kurie 19 amžiaus antroje pusėje siekė atkurti savo tautinį tapatumą ir suvokiu suprantu, kodėl įvyko konfliktas tarp lenkiškojo ir lietuviškojo tapatumo", - dėstė P.Zalewskis.

"Bet tos problemos buvo išspręstos būtent dėl to, kad Lenkija atsitraukė. Lenkija atsitraukė iš rytų, rytuose esančios teritorijos. Tai buvo labai išmintingas Lenkijos sprendimas. Jis leido išspręsti dešimtmečius ar šimtmečius trukusius konfliktus, pavyzdžiui, su Lietuva ar su Ukraina. Šiuo metu jau nesiginčijama, ar Lvovas lenkiškas miestas, ar ukrainietiškas. Lenkija po Antrojo pasaulinio karo visuotinai pripažino, kad minėtos teritorijos yra ir turi priklausyti Ukrainai, Baltarusijai ar Lietuvai ir šiuo metu apie tai nediskutuojama", - kalbėjo kaimyninės šalies politikas.

Skirtingai vertinama tautinių mažumų padėtis paskutinius kelerius metus kėlė įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis yra minėjęs, jog įstatymo pataisų dėl nelietuviškų pavardžių rašymo projektas turėtų būti parengtas iki gegužės mėnesio ir pateiktas Vyriausybei aptarti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"