TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pavargęs auditorius

2012 04 19 7:02

Generalinė prokuratūra (GP), kuriai patikėta misija kautis su valstybės gyvenimą temdančiais neskaidrumais, pati liko be vienintelio auditoriaus. Mat GP vyriausiasis auditorius Romaldas Kirkutis, beveik dešimtmetį vienas kaip pirštas plušėjęs už visą audito skyrių ir nebijojęs braukti prokuratūros vadovams prieš plauką, pavargo.

Pavargo ir nuo suvokimo, kad generaliniam prokurorui Dariui Valiui bei kitiems galingiesiems neįtikusios jo patikrinimų išvados tiesiu taikymu keliauja į šiukšliadėžę. Ir nuo chaoso, iškilmingai vadinamo prokuratūros reforma. Bet net padoriai ir teisiškai raštingai išleisti į pensiją vienatinio GP auditoriaus D.Valys nesugebėjo. O gal apsidžiaugė atsikratęs žmogaus, pernelyg akylai skaičiavusio prokuratūrai skiriamus pinigus?

Žmogus-orkestras

Nors R.Kirkutis buvo skambiai tituluojamas GP vyriausiuoju auditoriumi, iš tiesų jis buvo žmogus-orkestras. Mat GP Vidaus audito skyriuje be jo daugiau nebuvo nė gyvos dvasios. "Aš pats buvau ir viršininkas, ir pavaduotojas, ir sekretorė", - liūdnai juokauja R.Kirkutis.

Tokia padėtis, anot jo, yra įstatymų pažeidimas, apie kurį jis ne kartą buvo informavęs tiek ankstesnį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, tiek D.Valį. Mat GP Vidaus audito skyriuje, remiantis finansų ministro patvirtinta Audito darbuotojų poreikių skaičiavimo metodika, turėtų dirbti mažiausiai du žmonės. Bet skyrius buvo sukomplektuotas tik popieriuje - iki praėjusių metų, kai reikėjo atlikti ir rajono prokuratūrų auditą, jame buvo įrašyti trys etatai, o šiemet palikti vos du, nes ir rajonų prokuratūras numatyta naikinti.

Tačiau faktiškai R.Kirkutis septynerius metus didžiulės institucijos auditu užsiiminėjo vienas, o jo kolegų etatai, į kuriuos niekas niekada taip ir nebuvo priimtas, popieriuje egzistavo tik dėl akių.

"Kiekvienais metais teikdamas ataskaitą generaliniam prokurorui aš rašydavau, kad tai įstatymų pažeidimas. Bet jie nekreipdavo dėmesio. Tad buvau priverstas dirbti vienas, pažeisdamas Vidaus kontrolės ir audito įstatymą", - aiškina buvęs GP vyriausiasis auditorius.

O juk jo užduotys buvo itin svarbios - nustatyti, ar ši valstybės institucija savo veikloje laikosi norminių teisės aktų; vertinti strateginių ar kitų veiklos planų ir programų vykdymą bei valstybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais; vertinti lėšų, gautų iš Europos Sąjungos bei užsienio institucijų ar fondų, administravimą ir panaudojimą; patarti vadovui, kaip tobulinti institucijos veiklą ir vidaus kontrolę, mažinant rizikos veiksnių įtaką...

Šiuos įspūdingus įpareigojimus vykdyti turėjęs R.Kirkutis sako su pavydu ir nuostaba žvelgęs į GP Viešųjų ryšių skyrių, kuriame net ir liesiausių karvių metais darbavosi bent du specialistai, o prasidėjus reformai krizės akivaizdoje įdarbinti net keturi.

Tačiau vargu ar tuo verta labai stebėtis, žinant, kokią mistinę galią viešiesiems ryšiams priskiria D.Valys - 2011-aisiais, anot jo, tai net padidinę piliečių pasitikėjimą prokuratūra. Šis viešųjų ryšių stebuklas aprašytas neseniai viešai paskelbtoje prokuratūros veiklos ataskaitoje.

"Prokuratūros viešųjų ryšių veiklos rezultatus objektyviausiai galima įvertinti pagal visuomenės nuomonės apklausos rezultatus. Remiantis dienraščio "Lietuvos rytas" skelbiamais "Vilmorus" tyrimų rezultatais, pasitikėjimas prokuratūra per 2011 metus padidėjo 2,5 proc., o nepasitikinčiųjų ja sumažėjo 4,1 procento", - džiaugiasi prokuratūros vadovas.

Tad visuomenės pasitikėjimas prokuratūra auga kaip Nikitos Chruščiovo laikų kukurūzų derlius, rūpestingai prižiūrimas viešųjų ryšių specialistų, o nesusipratę piliečiai, vis dar burnojantys dėl numarintų ekonominių bei finansinių tyrimų, marinamų Sausio 13-osios, Medininkų, Vytauto Pociūno bylų, sulaužytų Eglės Kusaitės ir Gatajevų likimų ar sužlugdytos Kauno pedofilijos bylos, turėtų susimąstyti, kol koks nors laucius nepatraukė jų baudžiamojon atsakomybėn už šmeižtą.

Tokio vaisingo viešųjų ryšių specialistų darbo fone Vidaus audito skyriui, sudarytam iš vienišo R.Kirkučio, teko podukros vaidmuo. Be to, ir tas vienas auditorius prokuratūros vadovams buvo gerokai įkyrėjęs.

Pinigai už orą

Kiek daugiau nei prieš metus viešumoje nuskambėjo istorija, rodanti skirtingą GP vadovų ir vyriausiojo auditoriaus požiūrį į skaidrumą: R.Kirkutis pareikalavo grąžinti į prokuratūros biudžetą įtakingiems prokurorams neteisėtai išmokėtus atlyginimus, o D.Valio sudaryta speciali komisija šias išvadas užglaistė taip sėkmingai, kad jos buvo išmestos į šiukšliadėžę.

2010-ųjų lapkritį LŽ žurnalistinis tyrimas atskleidė skandalingus faktus apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdytą ir ES finansuotą "Dvynių" programos projektą "Parama Azerbaidžano Respublikos generalinės prokuratūros Kovos su korupcija departamentui", kuriam Lietuvoje vadovavo liūdnai pagarsėjusio Vidaus saugumo departamento (VSD) vadovo Arvydo Pociaus globotinis, tuometis STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Aidenas Karpus, nūnai gavęs sinekūrą Lietuvos banke.

Paaiškėjo, kad kilni misija mokyti kolegas iš saulėtojo Azerbaidžano kovos su korupcija gudrybių tapo priedanga neskaidriai pasipelnyti, nes ekspertų statusu projekte dalyvavę GP prokurorai gaudavo dvigubą atlygį - ir riebias ES išmokas, ir atlyginimą iš GP biudžeto už darbą, kurio neatliko.

Eksperto dienos Azerbaidžane autorinis atlyginimas, mokamas iš ES lėšų, siekė nuo 250 iki 450 eurų (nuo 864 iki 1554 litų), be to, buvo sumokama už lėktuvo į Baku bilietus ir dar skiriami dienpinigiai. Savaitę padirbėję Azerbaidžane, į Lietuvą prokurorai grįždavo užsidirbę antrą mėnesinį atlyginimą, nes keliaudavo darbo dienų sąskaita. Tuo pačiu metu jie gaudavo ir atlygį iš GP biudžeto, nors išvykų metu savo tiesioginių pareigų GP neatlikdavo. Visiškai neaišku, kas ką mokė: veikiau visame pasaulyje korupcijos mastais garsiame Azerbaidžane Lietuvos prokurorai pasisėmė patirties.

Nors jokios sutarties dėl dalyvavimo projekte GP ir STT sudariusios nebuvo ir prokurorai pelninga piligrimyste užsiiminėjo kaip privatūs asmenys, A.Valantinas ir D.Valys pasirašydavo įsakymus, kuriais komandiruodavo savo pavaldinius į Azerbaidžaną "darbinio vizito".

Kilus skandalui D.Valys pavedė vyriausiajam auditoriui ištirti dviejų pareigūnų - GP Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiojo prokuroro Rolando Tilindžio ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui vadovavusio Algimanto Kliunkos kelionių aplinkybes. Mat tuo metu viešai minėtos tik šios dvi pavardės.

Atlikęs tyrimą R.Kirkutis ne tik principingai įvardijo pažeidimus, bet ir nurodė, kad R.Tilindis ir A.Kliunka privalo neteisėtai išmokėtą atlyginimo dalį grąžinti į GP biudžetą.

"Kadangi Generalinės prokuratūros vyr. prokurorai A.Kliunka ir R.Tilindis komandiruotės metu vykdė darbus, numatytus autorinėje sutartyje, todėl už tą laiką negalėjo gauti atlyginimo kaip už darbą Generalinėje prokuratūroje. (...) Atsižvelgiant į tai, kad už darbą Generalinėje prokuratūroje atlyginimas buvo išmokėtas neatliekant pagrindinių funkcijų, vyr. prokurorai A.Kliunka ir R.Tilindis permokėtą sumą privalo grąžinti į Generalinės prokuratūros sąskaitą", - konstatavo vyriausiasis auditorius.

Tačiau šį reikalavimą pasistengė užpudruoti D.Valio sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija. Ji nustatė tik du pažeidimus: kad R.Tilindis ir A.Kliunka laiku nedeklaravo su STT sudarytų autorinių sutarčių ir nepatikslino deklaracijų, ir nė žodžiu neužsiminė apie nepagrįstai išmokėtus pinigus.

Tad istorija, kuri paprastam piliečiui būtų atsirūgusi gerokai rimčiau, baigėsi vieninteliu rezultatu - Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad R.Tilindis ir A.Kliunka, kuris tuo metu jau buvo palikęs valstybės tarnybą savo noru, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.

Tuo metu R.Kirkučio nurodymas grąžinti nepagrįstai išmokėtus pinigus į GP biudžetą buvo nugrūstas į stalčių, taip pateisinant atlyginimų susidvejinimą "Dvynių" projekte.

O juk jame, LŽ žiniomis, dalyvavo ne tik du nubausti buvę pareigūnai, bet ir daugiau prokurorų, net palypėjusių karjeros laiptais - tarp jų ir Irmantas Mikelionis, kurį D.Valys 2011-ųjų kovą paskyrė naujai įsteigto Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovu.

Atpirkimo ožiais padariusi R.Tilindį ir A.Kliunką, kitų pareigūnų atlyginimų GP tyrinėti nebesiryžo.

Iki šiol slepiamos ir jų pavardės. GP Viešųjų ryšių skyrius per dvi darbo dienas taip ir nesugebėjo LŽ pateikti šios paprastos informacijos, nors jame pluša net keturi specialistai, stiprinantys visuomenės pasitikėjimą šia institucija.

Neįvertinti liko ir A.Valantino bei D.Valio įsakymai dėl komandiruočių, sudarę sąlygas jų pavaldiniams pasipinigauti korumpuotame Azerbaidžane, prisidengiant kilnia misija.

O gal tai, kad R.Kirkučio išvada buvo išmesta į šiukšliadėžę, turėtų reikšti, kad GP vadovui neatrodo per didelė prabanga mokėti prokurorams pinigus už saulėtą orą tuo metu, kai visi mirtingieji Lietuvoje diržus veržėsi itin neįprastoje vietoje - ant kaklo?

Prabangus projektas

Dar kartą GP vadovų ir vyriausiojo auditoriaus požiūriai į pinigus susikirto 2011-ųjų pavasarį, kai R.Kirkutis patikrino, kaip leidžiami ES paramos pinigai, skirti prokuratūros darbuotojų mokymams.

Projektui "Lietuvos Respublikos prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas" ES skyrė 2 287 929 litus, o dar 400 tūkst. pridėjo pati GP. Už šią solidžią sumą prokuratūros valstybės tarnautojai ir samdomi darbuotojai turėjo mokytis ne tik užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo, bet ir efektyviai planuoti laiką, dirbti komandoje, valdyti stresą, kūrybingai mąstyti ir bendrauti su žiniasklaida.

R.Kirkutis sakosi nustebęs ir pasipiktinęs, kai patyrė spaudimą įvertinti šį sudėtingą beveik 3 mln. vertės projektą kosminiu greičiu - vos per tris darbo dienas. Tokį keistą pageidavimą pareiškęs D.Valio pirmasis pavaduotojas Darius Raulušaitis.

"Sulaukęs tokio nurodymo, aš parašiau generaliniam prokurorui tarnybinį raštą, kad D.Raulušaitis neturi teisės komanduoti auditoriui, kuris yra nepriklausomas. Pagal Vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymą esu atsakingas tik generaliniam prokurorui ir tik su juo turiu derinti savo veiklą. Tada D.Valys mane išsikvietė pokalbio, per kurį dalyvavo ir jo pavaduotojas, o kitą dieną buvau pakviestas jau į paties D.Raulušaičio vadovaujamos priežiūros komisijos posėdį. Savo pozicijos nekeičiau. Tada iš to pasitarimo jis mane išvarė", - prisimena R.Kirkutis.

Nepaisydamas spaudimo, jis atsisakė vertinti projektą per laiką, kuris tam buvo akivaizdžiai per trumpas. "Per tris dienas tokio projekto įvertinti neįmanoma. Nebent norėtum užsimerkęs parašyti, kad viskas gerai", - aiškina buvęs GP auditorius.

Atlikęs kruopštų tyrimą, savo išvadą jis pateikė 2011-ųjų balandį. Paaiškėjo, kad projekto sąmata yra smarkiai išpūsta, o kai kurių paslaugų kainos nustatytos keliskart didesnės nei rinkos.

Pavyzdžiui, prokuratūra už 32 tūkst. litų nupirko finansų valdymo mokymus 48 darbuotojams. Vieno darbuotojo vienos dienos kursams skirta beveik 250 litų, nors Finansų ministerijos mokymų centras už tokių mokymų dieną prašo tik 96 litų. Kainų skirtumas - daugiau nei 2,5 karto. Pasirinkusi pigesnį variantą, vien dėl šių mokymų prokuratūra būtų sutaupiusi daugiau nei 15 tūkst. litų.

Įtarimą, kad kainos gali būti išpūstos, sukėlė ir tai, kad nustatant projekto vertę buvo nurodyta daugiau darbuotojų, negu galėjo dalyvauti mokymuose.

Be to, paslaugas už ES milijonus prokuratūra pirko supaprastinta tvarka, apklausdama iš anksto pasirinktas įmones. Neskelbiamų derybų būdu pasirinkta ir bendrovė "Viešosios informacijos partneriai", kuriai už daugiau nei 34 tūkst. litų pavesta rūpintis projekto viešinimu. Beveik 12 tūkst. litų skirta leidiniui apie projektą, 8 tūkst. litų - jo programai, 6 tūkst. litų - užsakomajam straipsniui ir beveik 9 tūkst. - rašikliams, bloknotams bei segtuvams. Bet už kanceliarines prekes įmonei "Viešosios informacijos partneriai" prokuratūra sugebėjo sumokėti 4,5 tūkst. litų daugiau, nei numatyta sąmatoje. Pavyzdžiui, segtuvai su logotipu nupirkti beveik po 20 litų, nors iš kitų tiekėjų tokius pačius segtuvus be logotipo prokuratūra pirkdavo po 3 litus.

Taip pat prabangiai, anot R.Kirkučio ataskaitos, pinigai seikėti ir kitoms projekto reikmėms.

Kas pasikeitė po šių garbės prokuratūrai nedarančių išvadų? Jeigu spręstume iš atsakymo, kurį GP atsiuntė LŽ, apetitas sumažintas.

"Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad įgyvendinant projektą "Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas" panaudota 393 627,96 Lt. Šio projekto mokymai kainavo 338 677,93 Lt. Jokių kitų paslaugų ir/ar prekių nebuvo pirkta", - teigia GP.

Bet ar tikrai šiuo atsakymu galima tikėti? Juk R.Kirkučio išvadoje juodu ant balto nurodyti net numeriai sąskaitų faktūrų, kurias įmonė "Viešosios informacijos partneriai" išrašė prokuratūrai už pateiktas prekes: ypatingos vertės segtuvus, rašiklius ir bloknotus su logotipais. Šios sąskaitos, kaip nurodyta audito ataskaitoje, - apmokėtos. Tad gal kanceliarines priemones GP taip pat vadina mokymais?

Juk LŽ jau įsitikino, kad GP net ir "taupydama" sugeba pinigus leisti bajoriškais mostais. Ir - pageidautina - slapčia nuo pašalinių akių.

Kai 2011-ųjų lapkritį LŽ žurnalistė Rūta Skatikaitė užklupo prokuratūros grietinėlę besimėgaujančią mokymais prabangiame "Violetos" viešbutyje Druskininkuose, šio projekto koordinatorius Virginijus Sabutis vos nenuvertė jos nuo laiptų. Kaip paaiškėjo, apie savaitę trukęs renginys, kuriame dalyvavo D.Raulušaitis ir būrelis apygardų prokuratūrų vadovų, - iš ES ir valstybės biudžeto lėšų finansuotas seminaras ambicingu pavadinimu "Ilgalaikis strateginis planavimas. Prokuratūros ilgalaikio strateginio plano 2012-2020 metams parengimas".

Šis apie savaitę trukęs "sintetinimas" viename brangiausių Druskininkų viešbučių - dalis projekto "Lietuvos Respublikos prokuratūros, kaip valstybės institucijos, valdymo efektyvumo didinimas". Jo pradinis biudžetas buvo 2,7 mln. litų, bet apkarpius sumažėjo iki 0,5 mln. litų. Tuo D.Valio pavaduotojas ir džiaugėsi, ant "Violetos" laiptų kalbėdamas su apstumdyta žurnaliste.

Netrukus dienraštis LŽ tapo dar vieno šio kuklaus projekto epizodo liudininku. 2011-ųjų gruodį į panašų seminarą prokurorai susirinko jau sostinės "Crowne Plaza" viešbutyje, kuris sovietmečiu garsėjo "Draugystės" pavadinimu. Kodėl strateginiams apmąstymams taupieji prokurorai renkasi tokias prabangias vietas, taip ir liko neaišku.

Per dvi dienas GP nesugebėjo rasti atsakymo ir į paprastą klausimą, kiek kainavo šie "elitiniuose" viešbučiuose vykę seminarai. Kaip rašoma atsakyme LŽ, šiai informacijai pateikti reikią daugiau laiko. Regis, savo leidžiamus pinigus D.Valio vadovaujami prokurorai skaičiuoti imasi tik tada, kai to paprašo LŽ žurnalistai...

Iki šiol neįvertintas ir ekonominis šio įspūdingo projekto pagrįstumas. Mat GP vyriausiasis auditorius nebeištvėrė sveikatai kenksmingų savo darbo sąlygų.

Dėl atleidimo - į teismą?

Vos sulaukęs pensinio amžiaus - 62 metų ir 8 mėnesių - R.Kirkutis nusprendė pasinaudoti savo teise išeiti užtarnauto poilsio. "Esu pratęs laikytis įstatymų. Bet D.Valiui įstatymus atstoja jo paties užgaidos. Nuolat kepami ir čia pat koreguojami įvairūs įsakymai ir susigaudyti tame chaose jau darosi sudėtinga. O į mano patikrinimų išvadas, kurios nepatiko, jis tiesiog nekreipė dėmesio. Daugiau taip dirbti nebemačiau prasmės", - prisipažįsta auditoriumi beveik dešimtmetį dirbęs vyriškis.

Šių metų kovo 26 dieną jis pasiprašė atleidžiamas iš darbo. D.Valiui adresuotame rašte nurodė, kad dėl amžiaus įgijo teisę į visą senatvės pensiją, todėl prašosi atleidžiamas pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Kaip numatyta šiame įstatyme, dėl pensinio amžiaus iš darbo išeinančiam žmogui turi būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Bet D.Valys šios nuostatos nusprendė netaikyti. 2012 metų balandžio 2 dienos įsakymu jis atleido R.Kirkutį pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris skelbia - "atsistatydina savo noru". Tokiu atveju jokios išmokos nepriklauso.

"Pasijutau kaip apspjaudytas. Man nepasakė nei ačiū, nei sudie - bet atėmė teisę normaliai išeiti į pensiją. Galbūt taupo pinigus, kad padidintų algas prokurorams. Jie su visais tarnautojais labai šlykščiai pasielgė, kai praėjusiais metais sumažino atlyginimus vairuotojams, o valytojoms nustatė maksimalias valymo normas. Visi valstybės tarnautojai paversti baudžiauninkais, paisoma tik prokurorų ir jų padėjėjų. O likusieji - tuščia vieta", - neslepia nuoskaudos buvęs GP auditorius, dėl tokio atleidimo pasiryžęs net bylinėtis teisme.

Mat jis iš tiesų buvo karjeros valstybės tarnautojas, tad jam turėtų būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Bet šio įstatymo 5 straipsnis nurodo, kad valstybės tarnautojams turi būti taikomi ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai - tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Tad R.Kirkutis įsitikinęs, kad ir jis turi teisę išeiti į senatvės pensiją taip pat, kaip paprasti mirtingieji - nebent GP dėl reformos paskelbta nepaprastoji padėtis ir Darbo kodeksas nebegalioja. Įdomi valstybė, kurios generalinis prokuroras nesilaiko įstatymų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"